Johann Georg Theodor Grässe
«Sagenbuch des Preußischen Staats»1
Der Ursprung der Preußen und ihr Name
Kai didžioji dalis gotų paliko dabartinės Prūsijos teritoriją, čia atėjo prūsai.
Kadaise jie gyveno Rifėjų kalnuose2, kurie driekiasi toli į vidurnaktį3, netoli Tanaido upės4. Tačiau, kaip žinoma, tuose kraštuose guli amžinas sniegas, todėl jie iš ten ir išėjo ieškoti sau naujos vietos gyventi. Pagaliau jie atėjo į šalį, kuri jiems labai patiko. Ji buvo turtinga derlingų laukų ir ganyklų, gausi vandenų, todėl atėjūnai iš čia nebeišėjo, o liko, pasirinkę šią žemę sau ir savo vaikams nauja tėvyne. O vadinosi ta tauta porusais. Ilgainiui iš vardo iškrito viena raidė, ir jis virto prūsais. Porusai, arba borusai, – šis pavadinimas reiškia „gyvenantys tarp rusų / po rusais“.
Prūsų abėcėlė.
* * *
Tačiau yra ir kita legenda. Mozūrai, priėmę krikščionybę anksčiau nei jų kaimynai brutenai, dėl grubių papročių ir polinkio girtauti vadino brutenus brutais, t. y. „neprotingais“ ir „kvailais“, pasiskolinę šį žodį iš lotynų kalbos5. Ir taip jie nuteikė prieš save brutenus, kad šie pasiuntė prieš mozūrus stiprią kariuomenę. Abi kariuomenės susitiko prie Neidenburgo6, ir ilgai truko tas mūšis.
Galiausiai mozūrai, išvarginti ilgos priešpriešos, nusprendė užbaigti nesantaiką ir pasiuntė pas brutenus derybininkus, kad šie išsiaiškintų, kaip galima nuraminti karingus kaimynus. Į tai brutenai atsakė: tegul, girdi, mozūrai gerbia jų dievus ir niekada daugiau neprimena įžeidžiamų pravardžių.
Tačiau mozūrai atsakė, kad garbinti stabų jiems nedera. Štai jei brutenai ant savo šventojo ąžuolo pakabins Kristaus atvaizdą, tai, žinoma, tokią šventovę mozūrai gerbs. O duoti kaimynams įžeidžiamų pravardžių, žinoma, nedera, juk reikia pripažinti, kad neprotingais (bruti) brutenų pavadinti negalima, – jie žmonės išmanantys ir daug patyrę (praescii)7.
Tai brutenams nepaprastai patiko. Taip ir sutarė. Ilgainiui brutenų pavadinimas praescii virto „prūsais“, o prūsų gyvenamos teritorijos imtos vadinti Prūsija.
Senasis prūsų žodis „prūsija“ reiškia nei daugiau, nei mažiau kaip „jis supras“.
Prūsų vestuvės.
* * *
Brombergo8 miestą tuo metu valdė vienas mokytas ir kilmingas ponas. Ir kai jis išgirdo, kad brutenai ėmė vadinti save tokiu išdidžiu vardu, leido sau iš to pasijuokti, sakydamas savo draugams: „Jei mano šunys taptų elniais, jie irgi būtų tokie praescii.“
Brutenai taip įsižeidė dėl šių žodžių, kad, surengę žygį į Lenkiją, nusiaubė ją ugnimi ir kardu. Kai Brombergo valdovas suprato, kad tai įvyko dėl jo, jis išjojo jų pasitikti, maldaudamas atleidimo. Tačiau jo negavo. Brutenai pririšo jį prie jo paties žirgo ir sudegino gyvą kartu su žirgu, taip paaukodami auką savo dievams.
VERTĖJOS PASTABOS
1. Johannas Grässė savo knygoje nurodo šaltinius: S. Waissel, Chronica v.d. Lande Preussen S. 10. Hartknoch Th. I. S. 72 etc. Voigt, Gesch. Preussens Bd. I. S. 607 etc.
2. Rifėjų kalnai (Ripėjų kalnai, Rifėjai) – aukštumų, iš kurių prasideda pagrindinės Skitijos upės, pavadinimas. Spėjama, kad jie atitinka dabartinius Uralo kalnus.
3. Vidurnaktis – senąja rusų kalba „šiaurė“. Plg. šiuolaikinės ukrainiečių kalbos „pivnič“.
4. Donas.
5. bruti /lot., dgs. nuo brutus/ – buki, beprasmiai, kvaili, neprotingi.
6. Neidenburgas – dab. Nidzica (lenk. Nidzica, vok. Neidenburg) – miestas Lenkijoje, Varmijos-Mozūrų vaivadijoje, Nidzicos apskrityje.
7. praescii /lot. veiksmažodžio praescius forma, t. y. vyr. g. dgs. vardininkas / šauksmininkas/ – išmanantys, įžvalgūs, patyrę.
8. Brombergas – dab. Bydgoščius (lenk. Bydgoszcz, vok. Bromberg) – miestas Lenkijoje, Kujavijos-Pamario vaivadijos administracinis centras.
● Redakcijos pastaba: skaitykite VisitPrussia.com interviu su vokiečių, o ypač prūsų pasakų vertėja, mūsų nuolatine autore Tatjana Kolivai, kuri rašo savo tinklaraštį, kur paskelbta begalė kitų palyginimų, legendų ir pasakų jos vertimu.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
