Masyvus riedulių ir plytų statinys su smailiu bokštu, stilizuotas pagal Šv. Jurgio koplyčią Berlyno Monbijou rūmų (sugriautų per Antrąjį pasaulinį karą) parke, buvo statomas penkerius metus. Bažnyčia pašventinta 1892 m. sausio 3 d. Dėl dažnų stiprių vėjų stogas buvo dengtas cinkuota skarda. Vidaus įrengimas – romaninio stiliaus. Vitražai sukurti vietinių siužetų motyvais. Vargonai įrengti 1892 m. Per 1936 m. restauraciją prie altoriaus buvo pakabinti du gobelenai. Bažnyčia turėjo du varpus (W. Hubatschas). Vienas iš jų, restauruotas, į savo vietą sugrįžo 2008 metais.
Vietoj 1919 m. pavogtų gintarinių reikmenų 1920 m. bažnyčiai buvo padovanoti modernūs variniai altoriaus reikmenys su gintaro inkrustacijomis.
Savarankiška Palmnickeno bažnytinė bendruomenė atsirado 1906 metais. Pirmasis pasaulinis karas nusinešė šimto jos narių gyvybes. Jų atminimui, už savanoriškas aukas ir įvairių švenčių renginių pajamas, prie kelio, vedančio į geležinkelio stotį, buvo pastatytas paminklas – aptašytas riedulys su bronzinėmis lentelėmis, kuriose įrašyti žuvusiųjų vardai, ir Hindenburgo medalionu.
Paskutinis bažnyčios klebonas paliko miestą 1947 metais ir vėliau, jei tikėti Wikipedia, tapo Magdeburgo vyskupu.
Šiuolaikinės freskos fragmentas ant Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvės sienos.
Bažnyčia ir gyvenvietė po Antrojo pasaulinio karo gerai išliko. Iki 1989 m. bažnyčia buvo naudojama kaip laikinas sandėlis. Priėmus sprendimą perduoti ją stačiatikių bažnyčiai (1990 m.), parapijiečiai aktyviai ėmėsi jos remonto. 1991 metų sausio 13 d. Smolensko ir Kaliningrado metropolitas Kirilas (vėliau tapęs Maskvos ir visos Rusios patriarchu) bažnyčios pastate pašventino Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvę.
Nuotraukos: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas (2020)
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
