Vokietijos blogio šaknis – Prūsija
Chrestomatija
Žodžius „Vokietijos blogio šaknis – Prūsija“ ištarė Winstonas Churchillis Teherano konferencijoje 1943 m. gruodžio 1 d.
„Pergalės pagimdyta. Kaliningrado sritis: tyrimai, dokumentai, medžiaga“ – taip vadinasi mokslo populiarinimo knygų serija, kurios leidybą inicijavo srities administracija. Pirmasis tomas buvo pristatytas 2005 m. vasarį pavadinimu „Naujo kelio pradžioje“.
Rusų kariniai kontaktai su Rytų Prūsija turi senų ir turtingų tradicijų. Rusijos kariuomenė šioje teritorijoje buvo ne kartą. Paskutinė masinė „pažintis“ su Rytų Prūsija įvyko 1944 m., kai sovietų kariai pasirodė „anapus Eitkūnų“ (Černyševskojės gyvenvietė prie sienos su Lietuva). Prieš prasidedant Rytų Prūsijos operacijai, kaip prisimena generolas Galickis, jiems „buvo skaitomos paskaitos tema „Kovų Rytų Prūsijoje ypatumai““, kuriose buvo dėstomos Rusijos kariuomenės „praeities kovinės ir revoliucinės tradicijos“: Septynerių metų karas, Pirmasis pasaulinis karas.
Karo pabaigoje, per Rytų Prūsijos operaciją, karinė propaganda sukūrė niūrų Rytų Prūsijos įvaizdį, nuteikiantį kovotojus grumtynėms su priešu:
„…Štai ji, vokiečių žemė… Čia, šiuose niūriuose namuose, vokiečiai augino žudikų, padegėjų ir plėšikų ordas. … Pyktis ir neapykanta verda mano širdyje. Drebėk, vokiškasis žvėrie! … Priminsime jiems 1941-uosius. … Sutriuškinsime, sunaikinsime žvėrį vokiečių žemėje!“ (Fronto laikraštis „Už tėvynę!“, 1944).
Pirmiesiems sovietiniams naujakuriams Rytų Prūsijoje – raudonarmiečiams – oficialus priešo fašisto ir jo atitinkamai atrodančio būsto įvaizdis tam tikru mastu lėmė pirmuosius žingsnius naujoje žemėje. 1960-ųjų pabaigoje vienas iš persikėlėlių, 1946 m. nusiųstas į Kaliningrado vagonų gamyklą, prisiminė:
„Apie Karaliaučių girdėjome ir anksčiau. Žinojome, kad tai buvusi Rytų Prūsijos sostinė, miestas, buvęs vokiečių militarizmo tvirtove. Ir štai ten – į patį tolimiausią šalies vakarą – teks kraustytis“ (1967).
Karas ir Pergalė – svarbiausi įvykiai Kaliningrado srities istorijos paveiksle. Būtent nuo karo (įvairių Rytų Prūsijos operacijos epizodų) aprašymo prasideda vietos istorijos dėstymas.
„Pergalės alsavimas“
Prieškarinė šios žemės istorija persikėlėliams ir jų palikuonims tapo uždara. Buvo tvirtinama, kad „nuo Adomo iki Potsdamo“ šioje žemėje nebuvo nieko, kas vertėtų atminimo.
Rytų Prūsijos operacijos istorija, priešingai, buvo plačiai populiarinama. Tai įamžinta visur: pirmasis miesto kino teatras pavadintas „Pobeda“ (Pergalė, Karaliaučiaus paėmimo garbei), prospektas, kuriame jis stovi, pavadintas Pergalės prospektu. Miesto centre esanti aikštė taip pat buvo pavadinta Pergalės aikšte.
Karas išbarstytas po Kaliningrado srities teritoriją šimtais pavadinimų: Armeiskoje, Krasnoarmeiskoje, Soldatskoje, Gvardeiskas, Krasnoznamenskas, Pobedinas, Maršalskoje ir t. t. Kolūkiai ir žemės ūkio artelės pirmaisiais pokario metais vadinosi karvedžių vardais: Rokosovskio, Vasilevskio, Černiachovskio ir kt. Daugelio gatvių, miestų ir kaimų pavadinimai yra antroponimai, susiję su Rytų Prūsijos operacijoje žuvusių didvyrių vardais: Laduškinas, Nesterovas, Gusevas, Mamonovas, Černiachovskas, Gastelas, Gurjevskas ir kt. Nemaža dalis sovietmečio srities turistinių maršrutų, susijusių su kultūra ir istorija, – tai maršrutai po Didžiojo Tėvynės karo atminimo vietas: „Karaliaučiaus šturmas“, „Lakūnai Karaliaučiaus operacijoje“, „Fortas Nr. 5 – masinio sovietų karių didvyriškumo vieta“, „Rusų ir sovietų ginklo šlovės vietomis“, „Po miestus, pavadintus didvyrių vardais“ ir panašiai.
Šiandieniniame Kaliningrade, kaip ir sovietiniame, gana daug „karo“. Be muziejų, jis išbarstytas po visą miestą vardų ir pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų, parkuose ir memorialuose išstatytų patrankų ir kitų ginklų pavidalu.
Sovietmečiu masiniais tiražais buvo leidžiamos knygos, skirtos Rytų Prūsijos operacijai ir kovos veiksmams Baltijoje. Pirmoji brošiūra1 šia tema buvo išleista 1946 m. ir joje buvo trys straipsniai „apie 3-iojo ir 2-ojo Baltarusijos frontų kariuomenės atliktos operacijos ypatumus“. Sovietų kariuomenės kovos veiksmai buvo lyginami su Rusijos kariuomenės veiksmais Rytų Prūsijoje 1914 m.
Įvairiais metais buvo leidžiamos knygos „apie karius, kurių vardai amžiams įrašyti į karinių dalinių sąrašus, kurių vardais pavadinti miestai, gyvenvietės, gatvės“, apie aukščiausiais apdovanojimais pagerbtus Rytų Prūsijos operacijos dalyvius.
Karaliaučiaus šturmas tampa svarbia „naujojo sovietinio miesto“ istorijos paveikslo dalimi. Laikui bėgant paaiškėdavo vis daugiau šturmo detalių. Iš viso per sovietinį istorijos laikotarpį buvo išleista apie keturias dešimtis įvairių leidinių (čia neįskaičiuoti mažo tiražo žinybiniai leidiniai).
„Rusų krauju aplaistyta žemė“
Argumentų, pagrindžiančių dalies Rytų Prūsijos prijungimą prie RSFSR, daug, ir jie įdomūs. Pavyzdžiui, Pergalė sunaikino Blogį. Tai vienas iš pagrindimų, kodėl Rytų Prūsiją reikėjo likviduoti.
Apsiribosime tik paviršutinišku vieno iš argumentų aptarimu. Žodžių junginys „aplaistyta rusų krauju“2 kaip dalies Rytų Prūsijos prijungimo prie Sovietų Sąjungos pagrindimas pirmą kartą, kad ir kaip keista, pasirodo Churchillio laiške Stalinui 1944 m. sausio 28 d.:
„…Šios Rytų Prūsijos dalies žemė aplaistyta rusų krauju, dosniai pralietu už bendrą reikalą. Todėl rusai turi istoriškai gerai pagrįstą pretenziją į šią vokiečių teritoriją.“
Vėliau šis natūralus argumentas tampa vienu labiausiai paplitusių.
Netiesiogiai šį argumentą diskusijose dėl miesto pervadinimo pasitelkdavo šios idėjos priešininkai: pavadinimas „Kaliningradas“ nupirktas žuvusiųjų krauju. Bet koks pervadinimas, o juo labiau vokiško vardo grąžinimas miestui, atmetamas.
«Nomina sunt odiosa...»
Po Stalino mirties Kaliningradas ir sritis pamažu atsikratė jo atvaizdų, paminklų ir vardo, įamžinto pačių įvairiausių objektų pavadinimuose: gatvių, įmonių, organizacijų.
Memorialas 1200 11-osios gvardijos armijos gvardiečių, žuvusių šturmuojant Karaliaučių, yra pirmasis paminklas, pastatytas SSRS pasibaigus karui (atidengtas 1945 m. rudenį).
Memorialo steloje buvo išgraviruotas medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“ su J. Stalino profiliu. 1961 m., po XX suvažiavimo, SSKP Kaliningrado srities komiteto sprendimu ankstesnio atvaizdo vietoje buvo išgraviruota medalio kitoji pusė. Be to, buvo pašalintas parašas „Stalinas“ po žodžiais „Mūsų reikalas teisingas, mes nugalėjome“.
2005 m. karo ir karo tarnybos veteranų komitetas iškėlė iniciatyvą: „medalis turi būti toks, koks jis buvo iš pradžių numatytas šiame projekte“. 2005 m., prieš pat Pergalės 60-mečio šventę, remontuojant paminklą atvaizdui buvo grąžinta pirminė išvaizda.
„Nuo Pergalės iki Pergalės“
Sovietinis pavasaris buvo labai turtingas švenčių. Reikšmingiausios iš jų: kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena, balandžio 22-oji – V. I. Lenino gimtadienis, gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo žmonių diena, gegužės 9-oji – Pergalės diena. Kaliningrado srityje prie šios eilės prisideda dar balandžio 9-oji. Lygiai mėnesiu anksčiau už Pergalės dieną minima Karaliaučiaus šturmo ir paėmimo diena.
Būtent šia pastarąja aplinkybe buvo paremta 2000-ųjų viduryje surengta akcija „Nuo Pergalės iki Pergalės“. Šias dvi pavasario šventes pradėdavo Sovietų armijos ir karinio jūrų laivyno diena (dabar Tėvynės gynėjo diena), minima vasario 23-iąją. Būtent tą dieną buvo skelbiami tekstai ir rengiami renginiai, kurie su įvairiomis variacijomis kartodavosi balandžio 9-ąją ir gegužės 9-ąją.
Nuo pirmųjų srities gyvavimo metų neatsiejama šventimo dalis buvo susitikimai su Karaliaučiaus šturmo ir kovų Rytų Prūsijoje dalyviais.
Tokie moksleivių ir jaunimo susitikimai su veteranais sovietmečiu buvo laikomi svarbiu patriotinio auklėjimo elementu.
Srities laikraštyje „Kaliningradskaja pravda“, pradėtame leisti 1946 m. gruodį, yra liudijimas apie tai, kaip 1947 m. buvo švenčiama Pergalės diena:
„Kaliningradas džiugiai paminėjo Pergalės dieną. Vidudienį kultūros ir poilsio parke prasidėjo masinė šventė. Grojo pučiamųjų orkestrai. Jaunimas žaidė tinklinį ir tenisą. Daug žmonių susirinko prie šaudyklos ir zoologijos sode. „Dinamo“ stadione vyko pirmosios futbolo rungtynės ir sporto žaidynės. Vakare dangų nušvietė įvairiaspalvės šviesos – nugriaudėjo šventinio saliuto artilerijos salvės.“
Pergalės dienos statusas keitėsi kartu su vidaus politine padėtimi. Iki 1948 m. tai buvo šventinė, nedarbo diena. Nuo 1948 iki 1965 m. Pergalės diena buvo paprasta „raudona kalendoriaus diena“, neatleidžianti nuo darbo. Po 1965 m. atsiranda Pergalės dienos šventimo ritualas su privalomais kariuomenės paradais. Pergalės diena tampa svarbia valstybine švente.
Su karo istorija susijusių sovietinių švenčių reikšmę Kaliningrado srityje stiprino didelis kariškių skaičius.
Apie Pergalės dienos šventimą posovietinėje Rusijoje vienas rusų autorius3 šaukia:
„Štai keistas atradimas, kurį padariau stebėdamas gegužės paradus. Kasmet vis daugiau žodžių, vis daugiau pompastikos. Visame tame yra kažkas keista, nepasiduodančio įprastam istoriniam skaičiavimui. Toks jausmas, tarsi visuomenė senąją sovietinę šventę laikytų šventa, tarsi ji būtų tapusi naujajai Rusijai „šventė numeris vienas“. … Gegužės 9-ojoje iš tiesų atkurtas Pradžios archetipas. Pergalės diena... Bet kokios pergalės?.. Tos, 45-aisiais?.. Ne, ne tik jos. Apskritai Pergalės. Kaip ontologinio gyvenimo fakto. Kaip konstatavimo: mes esame šioje žemėje.“
Pergalės tema gimdo daugybę įvairaus pobūdžio ir kokybės tekstų (laikraščiai, internetas, gatvės reklama ir pan.). Kartais švenčių aprašymuose prieinama iki kuriozų. Istorinis neraštingumas ir tam tikru mastu neprofesionalumas sukūrė štai tokį tekstą (2006 m.):
„Tilžės (dabar Kaliningrado srities Sovetskas) išlaisvinimo dieną vyko iškilmingi renginiai, skirti veteranams išlaisvintojams pagerbti. Mieste gyvena penki veteranai, kuriems buvo skirta Miesto veteranų tarybos surengta šventė. Po koncerto vyresniųjų klasių moksleiviai ir prieglaudos „Delfinukas“ auklėtiniai, laimėję Vietos bendruomenės fondo „Kaliningrad“ mokyklinių projektų konkursą „Dovana Naujiesiems metams“, įteikė veteranams megztų dirbinių. Tą pačią dieną moksleiviai padėjo gėlių prie žuvusių karių memorialo.“
Beje, ši klaida, kai neteisėtai vartojamas žodis „išlaisvinimas“, gana paplitusi ir pasitaiko įvairių laikų ir įvairaus pobūdžio šaltiniuose. Pavyzdžiui (1951 m.):
„Daugelyje rajonų srities išlaisvinimo nuo vokiečių fašistinės kariuomenės dieną prie brolių kapų rengiami mitingai.“
Konjunktūrinis žurnalistų žaidimas Kaliningrado sričiai svarbiausiomis temomis („vokiečiai“, „naudotų automobilių importas“, „karas“, „Pergalė“ ir t. t.) kartais pagimdo tokių liūdnų pavyzdžių kaip šios žinutės pavadinimas: „Pergalės prospekte po vokiško automobilio ratais žuvo veteranas“.
„Tarptautinių sociologinių tyrimų centro“ sociologai atliko apklausą keturiasdešimtyje Rusijos regionų (taip pat ir Kaliningrado srityje).
Vienas iš klausimų buvo: „Ar sutinkate, kad gegužės 9-osios šventė „Pergalės diena“ yra reikšmingiausia iš kitų Rusijoje minimų valstybinių švenčių?“ „Taip“ atsakė 62 proc. apklaustųjų, „ne“ – 34 proc., „sunku atsakyti“ – 4 proc.
Šventė buvo interpretuojama įvairiai. Tai arba pasididžiavimo Tėvyne, apgynusia savo nepriklausomybę, diena, arba kare žuvusių giminių ir artimųjų atminimo diena, arba triumfo prieš fašizmą diena, arba bendros tautų pergalės atminimo diena, arba kai kurių tautų (žydų, romų ir kt.) išgelbėjimo nuo sunaikinimo diena, arba tiesiog pavasario šventė.
Kaliningrado srityje Pergalės diena, kaip ir Karaliaučiaus šturmo ir paėmimo diena, turi ypatingą reikšmę. Ankstesnė sovietinė srities istorija nebeaktuali. Ta, kuri rašoma dabar, iš esmės yra Rusijos buvimo šioje žemėje istorija. Toposas „Pergalės pagimdyta“ čia vėl yra pamatinis elementas.
______________
1. Шиловский Е.А., Таленский Н.А., Васильев А.В. Восточно-Прусская операция Красной Армии 1945 года. — М.: Воениздат, 1946.
2. Переписка председателя Совета Министров СССР с президентами США и премьер-министром Великобритании во время Великой Отечественной войны 1941—1945 гг. Т. 1. М., 1976.
3. Новиков А. Праздник нового типа // Журнал «Знамя». № 6 за 2000 год.
Nuotrauka: Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
