Ordino kronikose Pobetheno vietovė pirmą kartą paminėta 1258 metais. Iki kryžiuočių įsiveržimo čia stovėjo prūsų pilis, kurioje gyveno Pobetinų giminė.
Apie 1270 metus Karaliaučiaus komtūras Johannesas Sachse įkūrė Pobetheno pilį. 1283, 1289 ir 1307 m. medinę-žemių pilį puolė lietuviai, todėl buvo nuspręsta pilį perstatyti iš akmens. Mūrinė pilis greičiausiai buvo pastatyta iki 1325 m. 1320-aisiais pilyje pastatyta koplyčia, o šalia pilies 1321 metais – bažnyčia, tapusi viena didžiausių Sembos krašte. XV a. prie bažnyčios pristatytas bokštas. 1479-aisiais minimas karčiamininkas, kuriam pagal patentą buvo leista gaminti brendį.
1525 metais pilį, kuri tuo metu priklausė vyskupo von Polenzo broliui, sugriovė sukilę valstiečiai, vadovaujami Hanso Gericke’s; juos piktino von Polenzo įvestos darbo prievolės.
Iki 1535 m. Pobethene buvo kamerampto būstinė, vėliau perkelta į Grünhofą / Grünhof (Roščinas). Maždaug tais pačiais metais Pobethene atidaryta mokykla. 1535-aisiais Pobethene buvo devynios karčiamos, 183 prūsų valstiečių ūkiai su Kulmo teise ir 25 laisvieji ūkiai. XVI a. viduryje Pobetheno klebonas Abelis Willis atliko pirmąjį ir vienintelį katekizmo vertimą į prūsų kalbą; katekizmas prūsų kalba leistas 1546–61 m. 1621 metais Pobetheno pilis dar minima kaip sienų ir gynybinių įtvirtinimų liekanos.
XVII a. Pobetheno bažnyčioje įrengtas altorius. 1680 m. įrengti meistro Casparinio vargonai. 1773-iaisiais bažnyčia buvo kapitališkai suremontuota. 1869 metais bažnyčios stogo čerpės pakeistos šiferio lakštais, o 1888-aisiais išorinis plytų mūras nuvalytas nuo tinko.
XIX a. Pobethenas susidėjo iš dviejų administracinių vienetų – bažnytkaimio (Kirchendorf) Pobetheno, sudariusio kaimo bendruomenę, ir Pobetheno dvaro su malūnu (Mühlengut).
Kaimas ir dvaras priklausė Fischhauseno / Fischhausen landkreisui (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisui). Pobetheno bažnyčia buvo parapinė 48 apylinkių kaimams ir dvarams. 1861 m. Pobetheno klebonas buvo vokiečių istorikas ir teologas Heinrichas Friedrichas Adolfas Rogge / Rogge (1827–86).
1874 metais Fischhauseno landkreise buvo įsteigtas Pobetheno amtsbezirkas Nr. 35, į kurį įėjo septynios kaimo bendruomenės: Diewens (54°54'32'' š. pl. 20°16'46'' r. ilg.), Goythenen (Gerojskoje), Jaugehnen (54°53'35'' š. pl. 20°18'42'' r. ilg.), Lauknicken (54°54'54'' š. pl. 20°16'13'' r. ilg.), Paggehnen (54°54'24'' š. pl. 20°18'10'' r. ilg.), Pobethen (Romanovas) ir Sorthenen (54°54'14'' š. pl. 20°19'29'' r. ilg.), taip pat Pobetheno dvaras (Romanovas). Pirmasis amtsbezirko valdytojas 1874–80 m. buvo nuomininkas Beeras / Beer iš Pobetheno. Nuo 1896-10-12 Pobetheno dvaras sudarė gutsbezirką Pobetheno amtsbezirke. Į gutsbezirką, be paties dvaro, įėjo Kalaushöfeno / Kalaushöfen palivarkas (54°54'02'' š. pl. 20°15'41'' r. ilg.) ir (nuo 1905-12-01) Skardelies eigulio namas (Waldwärterhaus). Vėliau Pobetheno gyventojai ėjo amtsbezirko valdytojo pareigas 1898–1912 m. (nuomininkas Maxas Möhrke / Möhrke) ir 1912–45 m. (nuomininkas Hennigas / Hennig).
1900 metais Pobethene pastatytas naujas mokyklos pastatas (nuotraukoje viršuje).
Pobetheno vaizdas nuo vietos bažnyčios bokšto.
1903-09-19 į Pobetheno bendruomenę įėjo Pobetheno klebonijos ūkis / Pfarrhof Pobethen (54°53'28'' š. pl. 20°15'37'' r. ilg.).
1910-05-25 panaikinus Strobjeneno / Strobjenen (Kulikovas) amtsbezirką, į Pobetheno amtsbezirką įėjo kaimo bendruomenės Barthenen (54°55'00'' š. pl. 20°18'12'' r. ilg.), Biegiethen (Kulikovo dalis), Eisseln (Beregovoje), Garbseiden (Kulikovo dalis), Strobjenen (Kulikovas) ir Kringitteno / Kringitten gutsbezirkas (54°54'27'' š. pl. 20°19'24'' r. ilg.). 1912-01-29 Diewenso bendruomenė pertvarkyta į to paties pavadinimo gutsbezirką.
1912 m. bendruomenė pardavė Pobetheno pilies griuvėsius statybinėms medžiagoms.
1928-09-30 Pobetheno (Romanovas) ir Diewenso gutsbezirkai buvo panaikinti ir prijungti prie Pobetheno (Romanovas) kaimo bendruomenės. Kringitteno gutsbezirkas įėjo į Sorthenen kaimo bendruomenę. 1928-10-17 Jaugehnen bendruomenė įėjo į Paggehnen kaimo bendruomenę. 1930-04-23 Eisseln bendruomenė (Beregovoje) perėjo į Grünhoffo (Roščinas) amtsbezirką. Dėl to Pobetheno amtsbezirką sudarė septynios kaimo bendruomenės: Biegiethen, Garbseiden (Kulikovo dalis), Goythenen (Gerojskoje), Lauknicken, Paggehnen, Pobethen (Romanovas) ir Sorthenen. Iki 1945 metų jo sudėtis daugiau nesikeitė. Prieš karą Pobethene veikė mokykla, lentpjūvė ir malūnas.
Pobetheno bažnyčios griuvėsiai.
Antrojo pasaulinio karo metais Raudonosios armijos daliniai Pobetheną užėmė du kartus. 1945-02-06 kaimą užėmė 43-iosios armijos 90-ojo šaulių korpuso 182-oji šaulių divizija. Tačiau netrukus priešas sovietų kariuomenę iš ten išstūmė. 1945-03-04 gyvenvietę pakartotinai užėmė 43-iosios armijos 70-osios šaulių divizijos 68-ojo šaulių pulko kariai.
Pugačiovo (Malūno) tvenkinys.
Beveik iškart po karo (1945-06-28) dar nepervadintame Pobethene buvo atidaryta pradinė mokykla.
1947-07-25 Pobethenas Sovietų Sąjungos Didvyrio P. I. Romanovo garbei pervadintas Romanovo gyvenviete. Tuo pačiu metu įkurta Romanovo kaimo taryba. 1947-08-15 Romanovo mokykla tapo septynmete. 1955 m. Romanove buvo 79 namai; tais metais Romanovo mokykla tapo vidurine. 1977 metais Romanovo mokykla persikėlė į naują pastatą.
Lankytinos vietos: XIV a. bažnyčios griuvėsiai, paminklas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiesiems, memorialas žuvusiems sovietų kariams (atidengtas 1982 m., autorius V. G. Jeremejevas, palaidoti 1202 kariai).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1984 – 730, 2002 – 966, 2010 – 938 gyventojai.
Pobetheno bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 830, 1910 – 857, 1933 – 1119, 1939 – 1359 gyventojai.
Pobetheno gutsbezirko gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 181, 1910 – 190 gyventojų.
Diewenso gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 95, 1910 – 113 gyventojų.
Pobetheno klebonijos ūkio gyventojai: 1905 – 32 gyventojai.
Kalaushöfeno palivarko gyventojai: 1905 – 77 gyventojai.
Papildomai
Pobetheno parapijos sudėtis: Adlig Delgienen (54°50'52'' š. pl. 20°14'38'' r. ilg.), Alk (54°51'29'' š. pl. 20°15'40'' r. ilg.), Alknicken (Pribrežnoje), Alleinen (54°55'56'' š. pl. 20°16'39'' r. ilg.), Alt Kupzau (54°53'46'' š. pl. 20°21'38'' r. ilg.), Ankrehnen (Perovas), Barschkahnen (54°53'23'' š. pl. 20°19'45'' r. ilg.), Barthenen, Biegiethen (Kulikovo dalis), Diewens, Eislithen (54°53'39'' š. pl. 20°20'03'' r. ilg.), Eisseln (Beregovoje), Waschke girininkija / Forsthaus Waschke (Zviagincevas), Garbseiden (Kulikovo dalis), Gardwingen (Panajevas), Goythenen (Gerojskoje), Grünhoff (Roščinas), Jaugehnen, Karschau (54°51'56'' š. pl. 20°14'09'' r. ilg.), Kiautrienen (54°51'31'' š. pl. 20°14'37'' r. ilg.), Kringitten, Königlich Radnicken (Rodnikų dalis), Kösnicken (54°53'02'' š. pl. 20°15'04'' r. ilg.), Langehnen (54°52'54'' š. pl. 20°20'06'' r. ilg.), Lauknicken, Mogaiten (Perovas), Neu Kupzau (Rodnikai), Paggehnen, Perteltnicken (Ternovka), Pobetheno klebonijos ūkis / Pfarrhof Pobethen, Pobethen (Romanovas), Pokirren (Roščino dalis), Preußisch Rockeln (54°56'00'' š. pl. 20°17'14'' r. ilg.), Radnicken (Rodnikai), Rantau (Zaostrovje), Rantauer Palwe (Rantau kotedžų gyvenvietė), Regehnen (Dubrovka), Schupöhnen (Šumnoje), Skardelies eigulio namas / Skardelies Waldwärterhaus, Sorthenen, Strobjenen (Kulikovas), Suppliethen (Ternovka), Tannenhain (54°51'35'' š. pl. 20°18'35'' r. ilg.), Jouglauken palivarkas / Vorwerk Jouglauken (54°51'18'' š. pl. 20°21'06'' r. ilg.), Watzum (Gorkovskoje), Woytnicken (Volodinas), Grünhoffo plytinė / Ziegelei Grünhoff (Kovrovo dalis).
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
