1773 m. bažnyčia buvo iš esmės restauruota nekeičiant konstrukcijos. 1888 m. visas pastatas iš išorės buvo nuvalytas nuo tinko. Vėliau, matyt, XX a., jis vėl buvo nutinkuotas. Vėtrungė – 1823 m. Nava stačiakampė, prieangis šiaurinėje pusėje. Zakristija pristatyta prie choro taip pat iš šiaurės. (Pasak A. Boetticherio, pietinėje pusėje buvo dvi atramos, tačiau net 1990 m. buvo gerai matyti keturios atramos; neatmestina, kad dvi rytinės atramos buvo pristatytos vėliau.) Visas pastatas iš riedulių, su nedideliu kiekiu plytų, kuriomis apjuosti langai ir durys, taip pat kampai. Viduje bažnyčia buvo tinkuota, joje buvo sienų tapyba. XVII a. altorius (keli tarpsniai). Turtingi XVII–XIX a. altoriaus reikmenys. XVII a. pabaigos sakykla. 1680 m. vargonai, Adamo Gottlobo Casparini darbo (A. Boetticheris; pasak W. Hubatscho – 1766 m. vargonai). Trys varpai – 1835, 1845 ir 1853 m.
Po 1945 m. bažnyčia liko sveika. Vėliau naudota ūkio reikmėms, devintajame dešimtmetyje čia laikytos cheminės trąšos. Dėl tinkamos priežiūros stokos pastatas greitai ėmė irti.
Iki 1988 m. bokštas buvo išardytas iki navos sienų aukščio. Stogas buvo išlikęs tik virš choro ir pusės navos. Prieangis buvo sugriautas. Zakristija ir vėlesniu laikotarpiu prie choro pristatytas statinys buvo avarinės būklės. Rytinėje choro sienoje buvo prakirstos didelės keturkampės durys, kad į vidų galėtų įvažiuoti transportas. Navos ir choro skliautai įgriuvo, navos viduje buvo laikomos cheminės trąšos.
1990 metai. Priimtas sprendimas bažnyčią perduoti stačiatikių Bažnyčiai. Viduje ir išorėje vyko aktyvus pasirengimas statyboms. Po 1991 m. viskas apleista, bažnyčia toliau griūva.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
