Gera diskusija — rimto leidinio požymis, ir norėčiau paremti šią pradžią ir dar vieno vietinio gyventojo teisėmis įsitraukti į temos aptarimą. Man taip pat patiko mintis lyginti Kaliningradą ne su Maskva ar Piteriu, o su Tulos ir Penzos masto miestais. Nustatyti teisingą mastelį, užtikrinti lyginamų objektų proporcingumą — pirmoji sąlyga teisingoms išvadoms, ir aš pasistengsiu plėtoti šią samprotavimų kryptį.
Su visa pagarba ankstesniems minėtos polemikos dalyviams, iš šalies tai atrodo kaip itin subjektyvių vertinimų mainai, tik vienu atveju šie vertinimai buvo su pliuso ženklu, kitu — su minuso.
Ir ten, kur vienas mato „amžino nuosmukio ir neišbrendamo ilgesio“ miestą, kitas mato „patį geriausią miestą žemėje“. Toks subjektyvumų apsikeitimas nė kiek nepriartina mūsų prie atsakymo — kodėl gi žmonės pasirenka Kaliningradą kaip savo gyvenamąją vietą.
Kas juos iš tikrųjų skatina? Pabandysiu perkelti tą diskusiją ant objektyvesnių pagrindų.
Tam kuo trumpiau atsakysiu į 4 klausimus:
1. Kas būtent siekia persikelti į tokį miestą kaip Kaliningradas? (pasirenkančiųjų ratas)
2. Iš ko būtent jie renkasi, kai renkasi Kaliningradą? (galimybių vėduoklė, t. y. pasirinkimo erdvė)
3. Kokiais kriterijais jie remiasi?
4. Ar pagal šiuos kriterijus Kaliningradas turi kokių nors pranašumų?
Kas persikelia į Kaliningradą?
Neimsime užsienio ir darbo migrantų, pakalbėsime apie Rusijos gyventojus, sąmoningai ir savanoriškai pasirenkančius naują gyvenamąją vietą. Patikimos statistikos po ranka neturiu, bet turiu kelias dešimtis pažįstamų persikėlėlių ir patirtį skaitant forumus tiems, kurie planuoja persikraustyti. Imtis nedidelė, todėl man belieka tik viena — pasitelkti į pagalbą sveiką protą.
Mano pastebėjimais, į Kaliningradą daugiausia važiuoja trijų kategorijų žmonės. Juokais juos vadinu taip:
„Sušalusieji“ — šiaurės teritorijų, Sibiro, Tolimųjų Rytų gyventojai. Pagrindinė priežastis — atšiaurus klimatas.
„Daunšifteriai“ — didžiųjų miestų gyventojai, kurie paprastai turi gerai apmokamą nuotolinį darbą, bet ieško santykinai patogios miesto erdvės su prieinamesnėmis (palyginti su megapoliais) nekilnojamojo turto kainomis.
„Garbėtroškos“ — mažų miestelių, gyvenviečių, depresyvių regionų gyventojai, kuriems persikėlimas į Kaliningradą susijęs su platesnių galimybių vietos paieška.
Kaip žmonės renkasi savo naujus namus?
Manau, žmonių, kurie ruošiasi persikelti į naują miestą, mažiausiai domina, kaip jis atrodys iš „kokio nors daugiaaukščio viršutinio aukšto“. Estetiniai kriterijai turi reikšmės, bet dažniausiai jie nustumiami į tolimą planą.
Tekste „Sunki laimė“ minėtas jūros ir Europos artumas — svarbesni pasirinkimo veiksniai, bet toli gražu ne pagrindiniai, o juo labiau ne vieninteliai. Vis dėlto jūra ir kelionės į užsienį — tai poilsiui, atostogoms ir savaitgaliams, o persikėlėliams prieš bet kokį poilsį naujoje vietoje reikia išmokti gyventi ir užsidirbti.
Nepriminsiu Maslow poreikių piramidės, bet pirminiai poreikiai todėl ir vadinami pirminiais, kad apie save nuolat primena kiekvienam, o antriniai — ne visiems ir ne visada, daugiausia sotumo, komforto ir saugumo akimirkomis. Paprastai potencialius persikėlėlius domina kur kas praktiškesni ir žemiškesni dalykai: bendras gyvenimo lygis, atlyginimai, nekilnojamojo turto kainos, nedarbas, aukštųjų technologijų medicinos prieinamumas, rimtų aukštųjų mokyklų buvimas, kriminogeninė padėtis, ekologinė aplinka, infrastruktūros lygis, kelių kokybė. Šie veiksniai, kitaip nei miesto estetika, mums puikūs dar ir tuo, kad yra visiškai formalizuojami, juos galima suskaičiuoti ir pateikti. Kitaip tariant, jie yra objektyvūs, o ne subjektyvūs pasirinkimo pagrindai.
Žmonės renkasi miestą pagal savo ambicijas ir galimybes, o akivaizdžiausias miesto galimybių koreliatas yra jo dydis. Todėl dydis — pirmaeilis pasirinkimo veiksnys. Tie, kurie veržiasi į Maskvą ir Piterį, nežiūrės į mūsų eksklavo pusę, kraštutiniu atveju jie rinksis Maskvos sritį, Leningrado sritį ar kitą milijoninį miestą. Kitaip tariant, tai ne mūsų žmonės. Tada iš kokių miestų renkasi „mūsiškiai“? Kur gauti tą sąrašą?
Kuriai miestų kategorijai priklauso Kaliningradas, kuriame sąlyginės miestų rinkos segmente jis yra?
Iš viso Rusijoje yra 85 federacijos subjektai — ar verta visus juos laikyti mūsų konkurentais? Žinoma, ne. Kaip pradinį atskaitos tašką siūlau prisiminti, kad Kaliningradas — vidutinio dydžio miestas, jis priklauso federacijos subjektų administraciniams centrams, turintiems mažiau nei milijoną, bet daugiau nei 250 000 gyventojų. Miestų už šių ribų (daugiau nei milijonas ir mažiau nei 250 000) neliesime.
Dabar prisiminkime, kad iš 85 federacijos subjektų 27 sudaryti tautiniu pagrindu — šios respublikos, autonominės apygardos ir Žydų autonominė sritis yra tam tikrų tautų — buriatų, čiukčių, čečėnų, ingušų ir t. t. — kompaktiško gyvenimo teritorijos. Suprantama, kad kitų tautybių žmonės ne itin svajoja gyventi šiuose regionuose, todėl paliksime juos už mūsų analizės ribų. Tokių naujų federacijos subjektų kaip Krymas ir Sevastopolis kol kas taip pat neliesime, jie visai neseniai tapo Rusijos dalimi. Nereikėtų atsižvelgti ir į Šiaurės, Sibiro, Tolimųjų Rytų teritorijas — ten žmonės paprastai važiuoja ne širdies šaukiami, o dėl darbo būtinybės, — per šaltas klimatas ir prasta infrastruktūra. Tiesą sakant, būtent dėl šių priežasčių, kaip pastebėjau, iš ten ypač daug norinčiųjų persikelti į Kaliningradą.
Taigi po kelių išbraukimų iš mūsų sąrašo iškrenta Maskva, Sankt Peterburgas ir kiti 13 milijoninių miestų, o kartu su jais Maskvos ir Leningrado sritys, Sevastopolis ir Simferopolis, administraciniai centrai, turintys mažiau nei 250 000 gyventojų (Rusijoje yra ir tokių, taip), tautinių federacijos subjektų, Šiaurės, Sibiro, Tolimųjų Rytų regionų administraciniai centrai.
Dabar pasirinkimo ratas tampa kur kas kompaktiškesnis — iš tikrųjų miestų rinkoje Kaliningradas konkuruoja savo ypatingoje nišoje, kurioje be jo rasime 25 panašaus dydžio ir statuso miestus.
Tai vidutinio dydžio europinės Rusijos dalies kraštų ir sričių administraciniai centrai, būtent (vardiju rusiška abėcėlės tvarka): Astrachanė, Belgorodas, Brianskas, Vladimiras, Vologda, Ivanovas, Kaluga, Kirovas, Kostroma, Krasnodaras, Kurganas, Kurskas, Lipeckas, Oriolas, Orenburgas, Penza, Riazanė, Saratovas, Smolenskas, Stavropolis, Tambovas, Tverė, Tula, Uljanovskas, Jaroslavlis.
Viskas reliatyvu
Dabar mums belieka palyginti gyvenimo kokybę Kaliningrade ir išvardytuose 25 miestuose (taip pat atitinkamuose regionuose) pagal minėtus parametrus (nekilnojamojo turto kainos, nedarbas, aukštosios mokyklos, nusikalstamumas ir t. t.). Čia nepretenduoju į lyginamosios analizės išsamumą, paminėsiu tik kai kuriuos duomenis, kuriuos radau per porą valandų paviršutiniškos paieškos internete.
Pavyzdžiui, galima pažiūrėti gana naują ir subalansuotą regionų reitingą pagal gyvenimo lygį. Nesunku pastebėti, kad iš mūsų sąrašo aukščiau už Kaliningrado sritį yra tik Kalugos sritis. Kalugos sritis apskritai pastarąjį dešimtmetį labai dinamiškai vystėsi ir net aplenkė Kaliningrado sritį pagal gyventojų automobilizaciją.
Kita vertus, iš mūsų konkurentų regionų niekas, išskyrus kaluginius, šiuo klausimu aplenkti kaliningradiečių nesugebėjo.
Pažiūrėkime, kaip su darbu.
Nedarbo lygis Kaliningrado srityje (bedarbių skaičiaus santykis su ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiumi) 2015 metų gruodį sudarė 5,8 %. Mūsų 26 miestų sąraše tai kažkur per vidurį: 13 miestų padėtis su nedarbu kiek geresnė nei Kaliningrade, bet skirtumas neviršija 2 %, t. y. nereikšmingas.
Kai kurie interneto ištekliai siūlo labiau integruotus rodiklius, pavyzdžiui, didžiausių Rusijos miestų darbo patrauklumo reitingą 2015 metais. Čia Kaliningradas savo miestų segmente atrodo dar patrauklesnis: iš mūsų sąrašo jį lenkia tik Jaroslavlis, Riazanė, Vologda, Tula, Lipeckas ir Penza.
Užsukime į nekilnojamojo turto rinką — kaip ten su kvadratinio metro kaina?
Čia Kaliningrado regionui nėra kuo pasigirti, daugumoje mūsų analizuojamo sąrašo sričių nekilnojamasis turtas pigesnis. Bet skirtumas paprastai nedidelis, gerokai žemesnės būsto kainos tik Astrachanės, Briansko, Kursko, Saratovo ir Stavropolio srityse. Kita vertus, į šį rodiklį galima pažvelgti ir kitaip: gal tokias žemas kainas šiuose regionuose lemia maža paklausa, o tai savo ruožtu susiję su skurdu ir mažu norinčiųjų persikelti į tą regioną nuolat gyventi skaičiumi? Ar tai gerai byloja apie regioną? Kiekvienu atveju reikia aiškintis atskirai.
Pereikime prie kitų veiksnių. Paimkime švietimą.
Mokyklų yra visur, aukštųjų mokyklų taip pat, o štai kur yra aukščiausio lygio aukštasis mokslas — federalinis universitetas? Iš mūsų sąrašo tik Kaliningrade ir su tam tikromis išlygomis — Stavropolyje (ten yra tik dalis Pietų federalinio universiteto).
Paimkime aukštųjų technologijų mediciną. Čia Kaliningrado sritis turi daug problemų, bet kas jų neturi? Prisiminkime, kad tarp mirties priežasčių pirmoje vietoje tradiciškai yra širdies ir kraujagyslių ligos, todėl žmones pirmiausia domina širdies ir kraujagyslių chirurgijos centrų prieinamumas. Prisimenate, buvo toks stebuklas — nacionalinis projektas „Sveikata“? Pagal šį projektą tada pastatė septynis regioninius kardiologijos centrus. Vos septynis! Tarp jų ir Kaliningrade! Kodėl ne priežastis rinktis Kaliningradą persikėlimui? Kita vertus, iš mūsų konkurentų miestų kardiologijos centrai yra ir Astrachanėje, Krasnodare, Smolenske ir Penzoje.
Tiesą sakant, federalinis universitetas ir kardiologijos centras mums atiteko ne visai pagal statusą. Čia tikslinga paminėti ypatingą federalinio centro dėmesį, kurio dėka eksklavinis regionas reguliariai patenka į tokius dosnius „dramblių dalijimus“. Lygiai taip pat pavyko nusitverti dalyvavimą rengiant pasaulio futbolo čempionatą ir didelio masto infrastruktūros projektus, tokius kaip Pajūrio žiedas. Iš mūsų konkurentų regionų tokiomis federalinėmis injekcijomis (o tai ne tik pinigai, bet ir darbo vietos) mažai kas gali pasigirti.
Kalbant apie nusikalstamumą, iš atvirų šaltinių nepastebėjau, kad Kaliningradas labai išsiskirtų į gerąją ar blogąją pusę, šiuo klausimu jis paprastas vidutiniokas. O štai gamtos turtai — tai, kas daro mūsų gyvenimą čia ypatingą.
Tai ne tik jūra, bet ir dvi nerijos, marios, unikalus Vištyčio ežeras, Romintos giria. Žinoma, tarp mūsų „konkurentų“ yra ir saulėtesnių, ir šiltesnių regionų, yra arbūzinė Astrachanė, saulėgrąžinis Stavropolis, yra Krasnodaro kraštas su visa Juodosios jūros kurortų girlianda, bet kitais atžvilgiais esame visiškai konkurencingi. Prie to reikėtų pridurti unikalų kultūros paveldą: Rusijoje turbūt nėra kito miesto, kuris taip tankiai (nors ir eklektiškai) būtų sujungęs tris labai nevienalyčius kultūrinio istorinio kraštovaizdžio sluoksnius (vokiečių, sovietinę ir posovietinę rusų kultūrą). Tačiau tai jau daugeliu atžvilgių estetinis klausimas, t. y. mėgėjams.
Ir štai po viso to, kas pasakyta, paminėčiau Kaliningrado regiono geografinį artumą Europai. Bet apie tai, rodos, labai talpiai pasisakė straipsnio „Sunki laimė“ autorius. Aš gi norėjau atkreipti dėmesį į kitas, ne mažiau svarbias priežastis, dėl kurių mūsų tautiečiai palieka savo gimtąsias vietas ir tampa naujaatsivertėliais kaliningradiečiais. Šios priežastys paprastai visai prozaiškos, racionalios ir pragmatiškos, ir tai nė kiek netrukdo man, kaip antrosios kartos čiabuviui, pasakyti visiems šiems žmonėms: sveiki atvykę!
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
