Tai neogotikinio stiliaus mūrinis pastatas, orientuotas iš pietų į šiaurę, su keturių aukštų bokštu šiaurės vakaruose ir frontonais į rytus bei vakarus; su dvišlaičiu stogu, ant kurio buvo įrengtas žibintas su aukšta smailia smaile.
Abiejose pastato pusėse yra siauri kontraforsai. Šiaurėje – prieangis (įėjimas), priestatu sujungtas su bokštu. Pietuose – altoriaus dalis su zakristija. Prie altoriaus priestato šliejasi Schifferdeckerių šeimos kripta.
Šiaurėje – gražus frontonas su penkiais aklaisiais langais. Rytinėje pusėje – aukšti smailiaarkiai langai, vakaruose smailiaarkėse nišose – dvigubi dviaukščiai langai už viduje esančių emporų, kurios buvo tik vienoje pusėje.
Senieji vargonai, perduoti iš sinagogos, 1929 m. buvo pakeisti naujais – Hanoverio firmos „Furtwängler und Hammer“ (Furtwängler & Hammer) darbo. Naujieji vargonai turėjo 278 registrus, o ši firma iki šiol gamina vargonus.
Per 1945 m. balandžio šturmą buvo apgadintas bokšto stogas, o šiaurinis frontonas nukentėjo nuo artilerijos sviedinio. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Ponartho bažnyčia veikė – joje vyko pamaldos likusiems vokiečiams.
Visiškai iškeldinus vokiečių gyventojus, bažnyčia buvo uždaryta. Paskui ji buvo naudojama kaip sandėlis, o netrukus bažnyčios patalpose įsikūrė sporto salė „Štorm“. Devintajame dešimtmetyje čerpių stogas buvo pakeistas šiferiniu. Dešimtajame dešimtmetyje bažnyčia buvo perduota stačiatikių bendruomenei ir po remonto tapo veikiančia Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos Gimimo cerkve.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
