Postnicken įkurtas 1405 metais. Apie 1540 m. vadintas Postenik, 1542-aisiais – Postenicken, 1563–65 m. – Postnick ir Postnyck. Po 1565 metų minimas kaip Puschniken, 1785-aisiais – kaip Pusteniken.
Postnickeno bažnyčia pastatyta Vokiečių ordino laikais. XV–XVI a. pristatytas bokštas. XVI a. bažnyčia sudegė, tačiau buvo perstatyta panaudojant senąjį mūrą. XVIII amžiuje Postnickeno bažnyčia buvo Prūsijos karaliaus globojama.
Postnickeno bažnyčia.
1785 metais Postnicken buvo Kulmo teisės kaimas (Cöllmisch Dorf), turintis 40 namų ūkių. 1818-aisiais Postnicken klasifikuotas kaip karališkasis Kulmo teisės kaimas (Königlich Cöllmisch Dorf). Namų ūkių jame padaugėjo iki 42.
Atvirukas iš Postnickeno.
XIX amžiuje Postnicken buvo kaimas, nuo 1818 m. sudarantis kaimo bendruomenę Karaliaučiaus (Königsberg) apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Postnickeno bažnyčia buvo parapinė aplinkiniams kaimams ir dvarams. 1874.04.30 Postnickeno kaimo bendruomenė įtraukta į įsteigtą Postnickeno valsčių (Amtsbezirk). Valsčiaus viršaičiais 1874–78 ir 1885–1943 m. buvo Postnickeno dvaro savininkai, o 1943–45 m. – Postnickeno burmistras Maxas Lemke (Lemke).
Ne vėliau kaip 1883 metais į Postnickeno bendruomenę įėjo Grünwalde dvaras (Zalivnoje, dalis). 1905 m. Postnickeno kaimo bendruomenei taip pat priklausė kaimai: Eckergarten (54°54'36'' š. pl. 20°47'14'' r. ilg.), Edelswalde (54°54'38'' š. pl. 20°48'13'' r. ilg.), Möwenhof (Zalivnoje, dalis), Palve (Zalivnoje, dalis), Mückenhof (Ručji).
Mokytojų kolektyvas vietos mokyklos sode.
Prieškario metais pietiniame kaimo pakraštyje veikė vėjo malūnas, stovėjęs toje vietoje mažiausiai nuo XIX a. pabaigos.
Postnickeno gyventojos ant Kuršių marių ledo.
Postnickeno valsčius
1874.04.30 Karaliaučiaus apskrityje įsteigtas Postnickeno valsčius Nr. 42, į kurį įėjo Postnickeno (Zalivnoje) kaimo bendruomenė ir dvi dvarų apylinkės (Gutsbezirke): Grünwalde (Zalivnoje, dalis) ir Jägerthal (Zalivnoje, dalis). Netrukus Grünwalde įėjo į Postnickeno kaimo bendruomenę, ir jau 1883 m. Postnickeno valsčių sudarė Postnickeno (Zalivnoje) kaimo bendruomenė ir Jägerthalio (Zalivnoje, dalis) dvaro apylinkė. 1928.09.30 Jägerthalio dvaro apylinkė panaikinta ir įtraukta į Postnickeno bendruomenę. Po to valsčiaus sudėtis iki 1945 metų daugiau nesikeitė.
Grünwalde įkurtas 1836-aisiais ir buvo dvaras, nuo 1867 m. sudarantis dvaro apylinkę Karaliaučiaus (Königsberg) apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Dvaras priklausė Postnickeno (Zalivnoje) parapijai. 1871-aisiais Grünwalde buvo vienas gyvenamasis namas, kuriame gyveno trys šeimos. 1874.04.30 Grünwalde dvaro apylinkė įtraukta į įsteigtą Postnickeno (Zalivnoje) valsčių. Ne vėliau kaip 1883 m. Grünwalde dvaro apylinkė panaikinta ir įtraukta į Postnickeno kaimo bendruomenę. 1905 metais jis tapo negyvenamas.
Jägerthal 1785 metais apibūdintas kaip pavyzdinis dvaras karališkosiose miško žemėse (Chatoulgut) su trimis namų ūkiais. 1818 m. klasifikuotas kaip Kulmo teisės dvaras (Cöllmisch Gut) su keturiais namų ūkiais.
XIX amžiuje Jägerthal buvo dvaras, sudarantis dvaro apylinkę Karaliaučiaus (Königsberg) apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Dvaras priklausė Postnickeno (Zalivnoje) parapijai. 1871-aisiais Jägerthalyje buvo trys gyvenamieji namai, kuriuose gyveno aštuonios šeimos. 1874.04.30 Jägerthalio dvaro apylinkė įtraukta į įsteigtą Postnickeno (Zalivnoje) valsčių. 1879 metais Jägerthalio dvaras turėjo 210 ha žemės, metinis grynasis dvaro pelnas siekė 2032 markes.
Kitų šaltinių duomenimis, Jägerthalio dvaro apylinkė egzistavo iki 1874 m., įėjo į Postnickeno valsčių, tačiau vėliau buvo panaikinta ir prijungta prie Schaakeno domenų amto. Dvaro apylinkė (Jägerthalio dvaras ir beveik 206 ha žemės) vėl atsiskyrė nuo Schaakeno (Schaaken, Nekrasovas) domenų amto tik 1910.04.30 ir tik po to pakartotinai įėjo į Postnickeno valsčių. Tačiau ši informacija turi būti patikslinta.
1928.09.30 Jägerthalio dvaro apylinkė panaikinta ir įtraukta į Postnickeno (Zalivnoje) kaimo bendruomenę.
Möwenhof buvo kaimas Postnickeno (Zalivnoje) kaimo bendruomenėje, Karaliaučiaus apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Kaimas priklausė Postnickeno (Zalivnoje) parapijai. Būdamas Postnickeno kaimo bendruomenės dalimi, Möwenhofo kaimas priklausė Postnickeno valsčiui.
Palve buvo kaimas Postnickeno (Zalivnoje) kaimo bendruomenėje, Karaliaučiaus apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Kaimas priklausė Postnickeno (Zalivnoje) parapijai. Būdamas Postnickeno kaimo bendruomenės dalimi, Palve kaimas priklausė Postnickeno valsčiui
Mückenhof buvo kaimas Postnickeno (Zalivnoje) kaimo bendruomenėje, Karaliaučiaus apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Kaimas priklausė Postnickeno (Zalivnoje) parapijai. Būdamas Postnickeno kaimo bendruomenės dalimi, Mückenhofo kaimas priklausė Postnickeno valsčiui
Posto girininkija įkurta 1902 metais ir priklausė Postnickeno (Zalivnoje) kaimo bendruomenei Karaliaučiaus apskrityje. Girininkija priklausė Postnickeno (Zalivnoje) parapijai.
Brandto girininkija įkurta ne vėliau kaip 1785 m. kaip eilinė („žemesnioji“) girininkija (Unterförsterei). 1800-aisiais ji minima kaip karališkoji medžioklės priežiūros įstaiga (königlich Hegemeisterei-Etablissement) su dviem namų ūkiais. XIX a. Brandto girininkija priklausė Greibeno miško dvaro apylinkei – Vyriausiosios girininkijos daliai (Greiben, Oberförsterei-Anteil) Karaliaučiaus (Königsberg) apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Girininkija priklausė Postnickeno (Postnicken, Zalivnoje) parapijai. 1871 m. Brandto girininkijoje buvo vienas gyvenamasis namas, kuriame gyveno viena šeima.
Brandto valsčius
1874.04.30 Karaliaučiaus apskrityje įsteigtas valsčius Nr. 41, į kurį įėjo Brandto girininkija kaip viršaičio rezidencija ir dvi dvarų apylinkės: Julienhöh (Julskoje, dalis) ir Willmanns (Julskoje, dalis). 1891.07.01 Julienhöh ir Willmanns dvarų apylinkės perėjo į Labguvos (Labiau, Poleskas) apskritį. Brandto valsčių ėmė sudaryti Brandto girininkija su jai pavaldžiomis miško teritorijomis. 1928.09.30 Brandto girininkija įtraukta į naują Steinorto (Steinort, Primorskoje) kaimo bendruomenę. Brandto valsčius panaikintas.
1947.06.17 Postnicken pervadintas Zalivnoje gyvenviete. Tada pat sudaryta Zalivnojės kaimo taryba. Möwenhof, Palve, Grünwalde, Jägerthal ir Posto girininkija oficialiai nebuvo pervadinti ir faktiškai tapo Zalivnoje gyvenvietės dalimis.
1950.07.05 Brandto girininkija pervadinta Gluchariovo gyvenviete, o Mückenhof – Ručji gyvenviete. Abi gyvenvietės įėjo į Zalivnojės kaimo tarybą. 1954 metais Zalivnojės kaimo taryba panaikinta, Zalivnoje, Gluchariovo ir Ručji gyvenvietės įėjo į Maršalskojės kaimo tarybą. 1955-aisiais Zalivnoje gyvenvietėje buvo 40 namų, tuo tarpu buvusiame Möwenhofe pastatų jau nebuvo, buvusiame Palve buvo du namai, Jägerthalyje – 12, Grünwalde – du, Posto girininkijos vietoje dabar veikė Zalivnojės girininkija, kurioje buvo trys namai. Tais pačiais 1955 metais Ručji buvo du namai, Gluchariove – trys. 1975 metais namų Zalivnoje gyvenvietėje padaugėjo iki 52, gyvenvietėje veikė mokykla. Ručji vis dar buvo du namai, Gluchariovo gyvenvietės teritorijoje pastatų nebuvo. Pati gyvenvietė anksčiau buvo išbraukta iš apskaitos ir įtraukta į Zalivnoje gyvenvietės sudėtį. 1982 m. Ručji gyvenvietė dar žymima žemėlapiuose, tačiau ne vėliau kaip dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ji išbraukta iš apskaitos ir įtraukta į Zalivnoje gyvenvietės sudėtį. 2011-aisiais Zalivnoje gyvenvietėje buvo 134 ūkiai. 2018 metais Zalivnoje gyvenvietės pastatai stovėjo buvusių Postnickeno, Jägerthalio, Palve, Mückenhofo ir Posto girininkijos teritorijoje. Iš viso 2021 metais Zalivnoje gyvenvietėje buvo 86 gyvenamieji namai.
Šiuo metu Zalivnoje gyvenvietės teritorijoje verslininko Olego Barmino pastangomis kuriama ypatinga retroterapinė zona žmonių sieloms.
„Močiutės svečių namų“ interjerai Zalivnoje. Nuotrauka: postnicken.ru.
Informacija
Postnickeno–Zalivnoje bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 589, 1867 – 668, 1871 – 766, 1885 – 780, 1905 – 790, 1910 – 735, 1925 – 779, 1933 – 890, 1939 – 847, 1982 – 260, 2002 – 360, 2010 – 323, 2012 – 332 gyventojai.
Gyvenvietės koordinatės: 54°54'43'' š. pl. 20°49'52'' r. ilg. (Postnicken), 54°53'56'' š. pl. 20°49'42'' r. ilg. (Mückenhof), 54°54'53'' š. pl. 20°48'36'' r. ilg. (Jägerthal), 54°54'51'' š. pl. 20°48'59'' r. ilg. (Palve), 54°55'15'' š. pl. 20°49'23'' r. ilg. (Möwenhof), 54°55'46'' š. pl. 20°48'15'' r. ilg. (Grünwalde), 54°54'15'' š. pl. 20°50'18'' r. ilg. (Posto girininkija), 54°53'00'' š. pl. 20°50'14'' r. ilg. (Brandto girininkija).
Postnickeno kaimo gyventojų skaičiaus kaita: 1905 – 150 gyventojų.
Möwenhofo gyventojų skaičius: 1905 – 18 gyventojų.
Jägerthalio gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 52, 1867 – 64, 1871 – 42, 1905 – 71, 1910 – 56 gyventojai.
Grünwalde gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 11, 1871 – 12, 1885 – 18, 1905 – 0 gyventojų.
Posto girininkijos gyventojų skaičius: 1871 – 12, 1905 – 4 gyventojai.
Brandto girininkijos gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 10, 1867 – 7, 1871 – 8, 1905 – 7 gyventojai.
Eckergarteno gyventojų skaičius: 1905 – 18 gyventojų.
Edelswalde gyventojų skaičius: 1905 – 6 gyventojai.
Postnickeno gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 765, katalikai – 1, vaikai iki 10 metų – 175, raštingi – 400 (68 %), kurčnebyliai – 1.
Grünwalde gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 12 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 3, raštingi – 7 (78 %).
Jägerthalio gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 42 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 12, raštingi – 24 (iš 29 apklaustųjų, 83 %).
Brandto girininkijos gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 8 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 1, raštingi – 5 (71 %)
Postnickeno parapijos sudėtis: Bledau (Sosnovka), Brandt (Gluchariovas), Eckergarten (54°54'36'' š. pl. 20°47'14'' r. ilg.), Edelswalde (54°54'38'' š. pl. 20°48'13'' r. ilg.), Groß Post (54°56'00'' š. pl. 20°47'28'' r. ilg.), Grünwalde (Zalivnoje, dalis), Hempelshube (54°52'04'' š. pl. 20°48'53'' r. ilg.), Henselshöfchen (54°52'40'' š. pl. 20°48'39'' r. ilg.), Jägerthal (Zalivnoje, dalis), Julienhöhe (Julskoje), Kungitten (Liski), Kropiens (Gajevas), Möwenhof (Zalivnoje, dalis), Mückenhof (Ručji), Neu Perwissau (Rožkovas, dalis), Neu Rinau (54°51'43'' š. pl. 20°49'13'' r. ilg.), Palve (Zalivnoje), Perwissau (Rožkovas), Posto girininkija (Forsthaus Post, Zalivnoje, dalis), Postell (54°50'08'' š. pl. 20°48'16'' r. ilg.), Rinau (Čaikinas), Tellehnen (54°52'02'' š. pl. 20°48'21'' r. ilg.), Waldstein (54°56'10'' š. pl. 20°47'04'' r. ilg.), Willmanns (Julskoje).
Šiuolaikinės nuotraukos: postnicken.ru.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
