Plytų pastatas be choro. Vakarinėje pusėje – bokštas. 1879 m. vidus buvo smarkiai perstatytas, tuo pat metu ištapytos lubos. Iš lauko pastatytas rytinis frontonas. Bokštas dengtas palapinės formos stogu, jo viršūnę puošia svogūno formos smailė. Aplink pastatą – kontraforsai. Šiaurinėje pusėje buvo prieangis ir zakristija. Altorius ir sakykla – 1681 m. Vargonai įrengti 1807 m. Varpai – 1706, 1850 ir 1853 m.
1945 m. bažnyčia nuo artilerijos apšaudymo nukentėjo nedaug, o pokariu nebuvo niekaip naudojama.
Bažnyčia buvo tirta 1957 ir 1961 m. 1964 m. jos būklė buvo patenkinama, tačiau dėl tinkamos apsaugos ir praktinio naudojimo stokos sugriuvo pietinis bokšto priestatas. Pamažu yrė ir stogas bei gegnių konstrukcijos. Bažnyčios pastatas stovėjo tuščias, visi įėjimai buvo atviri. Vienintelė avarinė vieta buvo viršutinė rytinio frontono dalis – dėl sviedinio pramuštos angos. Viršutinėje šiaurinio fasado dalyje bokštą buvo pataikę trys artilerijos sviediniai.
Nuo 1964 m. bažnyčia buvo įtraukta į valstybės apskaitą kaip architektūros paminklas, tačiau vis tiek pritaikyta cechui.
Ji beveik iš visų pusių apstatyta įvairiausiais plytų priestatais, apraizgyta įvairaus skersmens vamzdžiais. Sienose prakirsti stačiakampiai langai. Išliko šiaurinis prieangis. Bokštas baisiai subjaurotas: kupolas nugriautas ir padarytas plokščias stogas, sienose prakirsta daugybė langų. Kapinės neišliko.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
