Rantau (vok. Rantau) žinomas nuo 1297 metų kaip Rantawa. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje čia buvo pastatytas švyturys. Jei tikėti metraščiais, dar XVI a. viduryje Rantau buvo galima sutikti tikrų prūsų žynių.
XIX a. Rantau buvo kaimas, sudaręs kaimo bendruomenę Žuvininkų / Fischhausen (Primorskas, nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreiso dalis) kreise. Kaimas priklausė Pobetheno / Pobethen (Romanovas) parapijai.
1871-aisiais Rantau kaimą sudarė pats kaimas ir atokesnė dalis – abbau. Iš viso Rantau buvo 32 gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 62 šeimos ir du viengungiai.
Rantau XX a. pradžios Rytų Prūsijos žemėlapyje.
Iš jų abbau teko trys gyvenamieji namai. 1874-06-13 Rantau kaimo bendruomenė buvo įtraukta į įsteigtą Strobjehnen (Kulikovas) amtsbezirką. 1900–01 m. nutiestas geležinkelio ruožas Krantas–Neukuhren / Cranz-Neukuhren (Zelenogradskas–Pionerskis), praėjęs į pietus nuo Rantau, kur tuo pat metu buvo atidaryta Pobethen-Rantau stotis, priklausiusi Rantau bendruomenei. Į Rantau bendruomenę taip pat įėjo Rantauer Palwe (54°57'20'' š. pl. 20°14'34'' r. ilg.)
1910-05-25 Strobjehnen amtsbezirkas buvo panaikintas, o Rantau bendruomenė ėmė priklausyti Neukuhreno / Neukuhren (Pionerskis) amtsbezirkui. 1928-10-17 į Rantau bendruomenę įėjo Alknicken (Pribrežnoje) bendruomenė. Dabar Rantau bendruomenę sudarė Rantau (Zaostrovje) kaimas, Rantauer Palwe, Pobethen-Rantau stotis, Alknicken (Pribrežnoje) kaimas ir Alleinen kaimas (54°55'55'' š. pl. 20°16'38'' r. ilg.).
Königsberger Straße gatvė Rantau kaime.
1945-04-14 Rantau šturmu užėmė 2-osios gvardijos armijos 60-ojo šaulių korpuso 154-osios šaulių divizijos (gvardijos pulkininkas N. L. Volkovas) kariai.
1947-11-17 Rantau pervadintas Zaostrovjės gyvenviete. 1955 metais gyvenvietėje buvo 55 namai. Iki to laiko buvo nutiesta geležinkelio atšaka nuo Zelenogradsko–Svetlogorsko geležinkelio per Zaostrovję iki Gvardeiskio kyšulio.
1990-aisiais Zaostrovjėje pradėta statyti kotedžų gyvenvietė. Jei tikėti vietos nekilnojamojo turto agentais, dėl kaimynystės su Rusijos Federacijos prezidento rezidencija (Pionerskyje) Zaostrovjėje noriai perka namus išėję į atsargą kariškiai. 2018-aisiais gyvenvietėje veikė medicinos punktas, turistų bazė, viešbutis. XXI a. trečiojo dešimtmečio pradžioje ant Gvardeiskio kyšulio (vok. Rantauer Spitze) Zaostrovjėje pastatytas naujas švyturys.
Lankytinos vietos: sovietinis pakrantės geležinkelio artilerijos vadavietės ir tolimačio punktas (bokštas) (sugriuvo per audrą), švyturys.
Rantau-Zaostrovjės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 353, 1871 – 367, 1885 – 367, 1905 – 395, 1910 – 399, 1984 – 550, 2002 – 553, 2010 – 624 gyventojai.
Rantau bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 353, 1871 – 367, 1885 – 367, 1905 – 395, 1910 – 399, 1925 – 520, 1933 – 618, 1939 – 586 gyventojai.
Rantau gyventojų sudėtis: evangelikai krikščionys – 366, kiti krikščionys (išskyrus katalikus) – 1, vaikai iki 10 metų – 99, raštingi – 230 (86 %), akli – 1.
Papildomai
Alleinen gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 28, 1871 – 21, 1905 – 25 gyventojai.
Pobethen-Rantau stoties gyventojai: 1905 – 9 gyventojai.
Alleinen gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 21 – evangelikai krikščionys, vaikai iki 10 metų – 3, raštingi – 11 (61 %).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
