Romintos girios istorija
Kryžiuočių ordino laikais tankus, žvėrių, grybų ir uogų gausus miškas buvo mėgstamiausia medžiotojų vieta. Būtent čia kasmet rengdavo didžiąsias medžiokles, kuriose dalyvaudavo Ordino didieji magistrai ir jų garbingi svečiai. 1525 metais teisė medžioti Romintos girioje tapo išskirtine kilmingųjų didikų privilegija. Dar po 14 metų Prūsijos karalius įvedė griežtą miško masyvo apsaugą ir visiškai uždraudė kirsti medžius.
1890 metais vaizdingame miške apsilankė kaizeris Vilhelmas II. Romintos girios grožis jį taip sužavėjo, kad čia jis įkūrė savo rezidenciją. Saugomoje teritorijoje buvo pastatyta medinė Imperatoriaus medžioklės pilis su Šv. Huberto koplyčia. Abu pastatai buvo pagaminti Norvegijoje, o paskui išardyti atgabenti į Rytų Prūsiją. Po kelerių metų rezidenciją papuošė gyvūnų skulptūros, joje iškilo dar keli pastatai – girininkijos namas, paštas, viešbutis ir net vaikų darželis.
Kaizerio medžioklės pilis (atvirutę pateikė svetainės www.eastprussia.ru redakcija).
Kaizeris dvarą naudojo ne tik poilsiui, bet ir deryboms su politikos veikėjais. Prūsijos valdovo medžioklės namuose lankėsi Rusijos caras Nikolajus II ir grafas S. Vitė, kuris apie tai pasakoja savo atsiminimuose: „… Rominten – medžioklės pilis. Tai paprastas dviaukštis kaimo namas, priešais kurį stovi kitas, taip pat dviaukštis, dar paprastesnės konstrukcijos namas. Abiejų namų antruosius aukštus jungia dengta galerija. Didįjį namą ir dalį mažesniojo namo antrojo aukšto užima Jų Didenybės, o likusias patalpas – palyda ir atvykėliai.
Pilis stovi ant didelės kalvos. Aplink ją – keli nedideli tarnybiniai nameliai. Netoliese kaimas, o aplinkui miškai, kuriuose Imperatorius, būdamas Romintene, kasdien medžioja. Jis ir visa palyda, kaip ir svečiai, vilki medžioklės kostiumus. Juk Imperatorius ypatingas uniformų mėgėjas. Visas gyvenimas labai paprastas; kambariai taip pat labai paprasti, bet, kaip visada pas vokiečius, viskas laikoma didžiausioje tvarkoje ir švaroje.“
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, rezidencija tapo valstybės nuosavybe. 1936 metais ant Romintos upės (dabar ji vadinama Krasnaja) kranto, keli kilometrai nuo kaizerio medžioklės pilies, buvo pastatytas Reicho medžioklės dvaras (Reichsjägerhof). Rezidencijos savininku tapo nacistinės Vokietijos reichsmaršalas Hermanas Göringas. Medžioklės dvare lankėsi Lenkijos ambasadorius Józefas Lipskis, feldmaršalas Gustavas Mannerheimas ir kiti Europos politikos bei visuomenės veikėjai.
Po Antrojo pasaulinio karo Romintos giriai teko išgyventi vieną tragiškiausių įvykių savo istorijoje. 1945 metais per mišką nusidriekė valstybės siena, atskyrusi Lenkiją ir SSRS, o dalį gyventojų teko deportuoti. Sovietinėje žaliojo masyvo dalyje prasidėjo miško ruoša – didelė dalis medynų buvo iškirsta, ir apie tai iki šiol byloja tarp žaliųjų plotų pasitaikantys „pliki“ sklypai.
Romintos giria šiandien
Iki mūsų dienų išliko tik senųjų pastatų pamatai ir kai kurios gyvūnų figūros, kadaise puošusios Imperatoriaus medžioklės pilį. Miško masyvas sparčiai atkuriamas: dabar Kaliningrado srities pietryčiuose želdinių kiekis padidėjo dvigubai. Tarp galingų Romintos girios miškų tyvuliuoja didingas Vištyčio ežeras, taip pat keli mažesni ežerai, vaizdingos upelės ir upeliukai.
Didžiąją Romintos girios dalį užima mišrieji miškai. Tarp ąžuolų, skroblų, beržų, drebulių ir eglių, jei pasiseks, galima sutikti elnią, briedį, stirną, šerną. Daugeliui turistų teko susidurti su bebrais, ondatromis, žebenkštimis, kiaunėmis ir net vilkais.
Poilsis prie Marinovo ežero (atvirutę pateikė svetainės www.eastprussia.ru redakcija).
Dabar Romintos teritorijoje – tiek Rusijos, tiek Lenkijos pusėje – įkurti saugomi gamtos parkai. Gausūs ežerai, pelkės ir pievos, istorinių pastatų pamatai ir išlikusios gyvūnų figūros – visa tai traukia turistus iš įvairiausių Europos kampelių. Girios teritorijoje, Krasnolesjės gyvenvietėje, veikia Vištyčio ekologijos ir istorijos muziejus. Čia galima susipažinti su nuostabia Girios istorija, pasinaudoti gido paslaugomis ar įsigyti atminimo suvenyrą. Jau tapo tradicija Girioje rengti įvairius folkloro festivalius, į kuriuos suvažiuoja dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities. Šio mūsų srities kampelio populiarumas auga, į Girią vežamos gausios turistų grupės.
Romintos girioje galima praleisti nepamirštamą savaitgalį – pasimėgauti gamtos grožiu ir savo akimis pamatyti laukinius žvėris.
Reikia turėti omenyje, kad Lenkijos Romintos girios pusėje automobiliu važinėti už viešųjų kelių ribų draudžiama. Kraštovaizdžio parkas prieinamas tik pėstiesiems ir dviratininkams. Rusiškoje Girios dalyje neseniai taip pat uždrausta važiuoti automobiliu kai kuriais keliais. Todėl prieš vykstant ten automobiliu būtina susipažinti su parko lankymo taisyklėmis, o prireikus – išsiimti leidimą savo automobiliui. Į tai reikia žiūrėti su supratimu, nes Girios išsaugojimas – bendras ne tik visų Kaliningrado srities gyventojų, bet ir ją lankančių turistų reikalas.
Sunku pasakyti, kas nutiks Romintos giriai po 5, 10, 15 metų, tačiau viena akivaizdu – tokie vaizdingi nepaliestos gamtos kampeliai visada trauks žmogų savo savitu, su niekuo nepalyginamu grožiu.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
