1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, prasidėjo infliacija – statybai skirti pinigai nuvertėjo, ir tik 1925 m. balandžio 2 d. statyba atnaujinta. Statybos rangos sutartis siekė 157 975 markes, neįskaitant altoriaus, sakyklos, vargonų ir varpų kainos, tačiau padidinus konfirmacijos salės dydį ir viso statinio aukštį metru, kaina išaugo iki 187 tūkst. markių.
Bažnyčia pašventinta 1926 m. gruodžio 12 d. Tai buvo gotikinio stiliaus pastatas.
Šiaurės vakarų kampe stovėjo kvadratinis keturių aukštų bokštas su laikrodžiu, kurį neatlygintinai suteikė magistratas, atstovaujamas savo oberburmistro. Po laikrodžiu ėjo iš smiltainio padarytas frizas su drožiniais. Prieangis buvo vakaruose ir turėjo baltojo smiltainio portalą, kurio trejos durys simbolizavo Švenčiausiąją Trejybę. Visi bažnyčios langai buvo smailiaarkiai. Vakaruose buvo altoriaus dalis, prie kurios pristatyta konfirmacijos salė. Pamatai remiasi į granito riedulius.
Bažnyčia nukentėjo nuo artilerijos apšaudymo 1945 metais, bet nesmarkiai. Iškart po karo joje vyko pamaldos likusiems vokiečių gyventojams.
Paskui bažnyčios įranga, altorius, mediniai suolai buvo sunaikinti, o vokiečių pastatytas pianinas išvežtas. Bažnyčioje buvo įrengtas karinio garažo atsarginių dalių sandėlis. Vėliau bažnyčia buvo naudojama kaip sandėlis. 1990 m. nuspręsta šią bažnyčią perduoti tikintiesiems (stačiatikiams). Po 1990–1991 m. remonto ir pašventinimo ji naudojama kaip stačiatikių Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos Užtarimo cerkvė.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
