Rasytė įkurta 1372 metais kaip medinė-žemių ordino pilis, pavaldi Karaliaučiaus komtūrijai. XV a. pradžioje ji neteko karinės reikšmės, o XVI a. pradžioje greičiausiai buvo apleista. 1605 m. minima Rasytės bažnyčia. 1873-iaisiais bažnyčia pastatyta iš plytų pagal architekto Tischlerio projektą.
XIX a. Rasytė buvo kaimas, sudaręs kaimo bendruomenę Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939-ųjų – Sembos / Samland landkreise).
Rasytės panorama.
1874 metais Žuvininkų landkreise buvo įsteigtas Rasytės amtsbezirkas Nr. 43, į kurį įėjo keturios kaimo bendruomenės: Kuncai / Kunzen (Krasnorečje), Pilkopa / Pillkoppen, Rasytė (Rybačis) ir Sarkau (Lesnojus), taip pat gutsbezirkas Kurische Nehrung (1906–29 m. – Rossitten, Forst; Rybačio dalis). Amtsbezirko valdytojai visada buvo Rasytės gyventojai: 1874–77 m. – vyresnysis žvejybos meistras Döppneris / Döppner, 1877–1904 m. – kopų inspektorius Epha, 1904–10 m. – vyriausiasis girininkas Mortsfeldas / Mortsfeld, 1910–19 m. – vyriausiasis girininkas Schelligas / Schellig, 1919–24 m. – žvejybos meistras Broderdörpas / Broderdörp, 1924 m. – miškų sekretorius Eschmentas / Eschment, 1924–32 m. – archyvaras Schmidtas / Schmidt, 1932–48 m. – verslininkas Deggimas / Deggim, 1943–45 m. – burmistras Enseleitas / Enseleit.
Sklandymo varžybos Rasytės apylinkėse.
1877–82 m. Rasytės apylinkėse, vadovaujant inspektoriui Franzui Ephai ir vyriausiajam girininkui Ludwigui Mülleriui, buvo tvirtinamos kopos ir sodinami medžiai.
Rasytės bažnyčia iki šiol stovi savo vietoje.
1894-09-25 Kuncų bendruomenė (Krasnorečje) įėjo į Rasytės bendruomenę, o kartu su ja – ir Senojo Kuncų kaimo vietovė / Alte Dorfstelle Alt Kuntzen (55°07'51'' š. pl. 20°47'32'' r. ilg.). 1901-aisiais Johannesas Thienemannas Rasytės apylinkėse įkūrė ornitologinę stotį.
1922–45 m. netoli Rasytės veikė garsioji sklandymo mokykla.
1929-09-30 Rasytės miško gutsbezirkas (Rossitten, Forst), kurio žemės ir anksčiau nuolat būdavo „atgnybiamos“ trims Rasytės amtsbezirko bendruomenėms, buvo iš dalies padalytas tarp Rasytės (Rybačis) ir Pilkopos (Morskoje) bendruomenių; Rasytei atiteko pati Rasytės girininkija / Forsthaus Rossitten (Rybačio dalis), kopų prižiūrėtojo namas / Dünenaufsehergehöft (Rybačio dalis) ir švyturio prižiūrėtojo namas / Leuchtfeuerwärtergehöft (Rybačio dalis). Likusi Rasytės gutsbezirko dalis buvo pertvarkyta į Kurische Nehrung miško gutsbezirką, kuris 1931-09-01 buvo įtrauktas į naująjį Kurische Nehrung amtsbezirką.
Neišlikęs Rasytės švyturys.
Rasytės amtsbezirką ėmė sudaryti trys kaimo bendruomenės: Rasytė (Rybačis), Pilkopa (Morskoje) ir Sarkau (Lesnojus). Iki 1945 metų jo sudėtis daugiau nesikeitė.
Rasytės girininkija iki 1929-09-30 buvo Kurische Nehrung gutsbezirko (1906–29 m. – Rossitten, Forst, Žuvininkų / Fischhausen landkreise, nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreise) centras. Girininkija priklausė Rasytės (Rybačis) bažnytinei parapijai. 1929-09-30 Rasytės miško gutsbezirko dalis prie Rasytės kaimo, įskaitant Rasytės girininkiją, kopų prižiūrėtojo namą ir švyturio prižiūrėtojo namą, įėjo į Rasytės kaimo bendruomenę.
Nuo restorano „Altrimo“ terasos Rybačyje atsiveria įsimintinas vaizdas į marias ir Ephos kopą.
1945-02-02 Rasytę užėmė 4-osios smogiamosios armijos kariuomenė.
Svečių namai „Ostermaer“ Gagarino gatvėje.
1947-06-17 Rasytė pervadinta Rybačio gyvenviete. Tuo pačiu metu įkurta Rybačio gyvenvietės taryba, o pats Rybačis gavo kaimo tipo gyvenvietės statusą. 1956 m. Rybačyje atidaryta Rusijos mokslų akademijos Zoologijos instituto Biologinė stotis. 1984 metais gyvenvietėje pradėjo veikti mokykla. Nuo 1987-ųjų Rybačyje įsikūrusi nacionalinio parko „Kuršių nerija“ administracija. 2018 m. gyvenvietėje veikė vidurinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka.
Gyvenvietės koordinatės: 55°09'11'' š. pl. 20°51'35'' r. ilg. (Rasytė, centras), 55°09'10'' š. pl. 20°51'17'' r. ilg. (Rasytės girininkija), 55°09'12'' š. pl. 20°51'36'' r. ilg. (švyturio prižiūrėtojo namas / Leuchtfeuerwärtergehöft), (55°09'23'' š. pl. 20°50'17'' r. ilg.) kopų prižiūrėtojo namas.
Lankytinos vietos: Rasytės bažnyčia (1873), senoji prieplauka su vaizdu į Ephos kopą, „Šokantis miškas“, memorialas sovietų kariams (105 žmonės), Wilhelmo Franzo Ephos ir Johanneso Thienemanno kapai, paminklas žvejui.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1846 – 237, 1871 – 316, 1905 – 477, 1910 – 460, 1933 – 650, 1939 – 691, 1959 – 1128, 1970 – 751, 1979 – 779, 1984 – 800, 1989 – 806, 2002 – 960 gyventojų.
Rasytės girininkijos gyventojai: 1905 – 6 gyventojai.
Švyturio prižiūrėtojo namo gyventojai: 1905 – 7 gyventojai.
Kopų prižiūrėtojo namo gyventojai: 1905 – 6 gyventojai.
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
