/ Karaliaučius

Sackheimo bažnyčia

Sackheimo bažnyčia

Tankiai apgyvendintos rytinės Karaliaučiaus dalies vaizdas iš paukščio skrydžio. Priekiniame plane – Löbenichto bažnyčia (Barbarakirche), kiek toliau ir arčiau Prieglaus kranto – Katalikų bažnyčia. Viršutiniame kairiajame kampe, raudoname apskritime, – Sackheimo bažnyčia.

Kai Sackheimas nuo Šventosios Elžbietos bažnyčios, kurioje pamaldos vyko lietuvių kalba, išsiplėtė už vartų ir atvykstantiems vokiečiams prireikė vokiečių pastoriaus, vokiečių bendruomenė paprašė kurfiursto Jurgio Vilhelmo leidimo pastatyti savo bažnyčią; jis leidimą davė 1640 m. gegužės 25 d.

1640 m. birželio 14 d. buvo padėtas kertinis akmuo. Tačiau šalia esančios katalikų bažnyčios parapijiečiai, remiami Lenkijos dvaro, priešinosi statybai. Tada sackheimiečiai nupirko žemę tarp statomos ir katalikų bažnyčių ir ją užstatė. Taip jie galėjo tęsti savo bažnyčios statybą; ją 1648 m. rugpjūčio 30 d. pašventino pastorius Neuschillingas. Vėliau jis buvo palaidotas šioje bažnyčioje.


Prie bažnyčios altoriaus stovėjo medinė karaliaus Dovydo, grojančio liutnia, skulptūra, aplink – mūzos. Lubose – kabantis sietynas. Trejos durys. Aplink bažnyčią buvo kapinės, taip pat pastoriaus, kantoriaus, varpininko butai ir mokykla.


Sackheimo bažnyčia

1764 m. Sackheime kilo didelis gaisras, ir bažnyčia sudegė. Naująją bažnyčią, panaudojus senosios sienas, pašventino 1769 m. sausio 22 d. Jos ilgis iš išorės buvo 35,5 m, plotis – 14,75 m.

Tai buvo stačiakampis pastatas iš lauko akmenų ir plytų, be choro, su vakaruose į priekį išsikišusiu 1640 m. statybos bokštu. Bokšto stogelis baigtas 1771 m. Bažnyčia buvo statoma pagal statybų valdytojo Bergiuso projektą. Prieangis su frontonu buvo pietuose. Išorinės ir vidinės bažnyčios formos – klasicizmo stiliaus. Bažnyčia trinavė, lubos virš vidurinės navos skliautuotos, virš šoninių navų, turinčių dviejų aukštų emporas, – plokščios. Navos buvo atskirtos joninėmis kolonomis. Altorius ir sakykla atlikti rokoko stiliumi.


Sackheimo bažnyčia

1878 m. pradžioje altoriuje buvo įkomponuotas profesoriaus Heydecko paveikslas „Kviečiantis Kristus“. Sakykla buvo įrengta šiaurinėje vidurinės navos pusėje.

Altoriaus reikmenys šioje bažnyčioje buvo XVII–XVIII a. Tarp jų buvo 1701 m. krikšto ąsotis, dar vienas – su mitinių scenų atvaizdais, 1725 m. Lorenzo Hoffmanno padėklas, 1672 m. Vargonai buvo bažnyčios statybos laikų (XVIII a.). Jie buvo įrengti per visą vidurinės navos plotį. Patikslintais duomenimis, 1929 m. buvo įrengti nauji Emilio Hammerio firmos vargonai su 44 registrais. Bažnyčios varpai buvo nulieti 1766, 1771 ir 1827 m.


Per 1944–1945 m. kovinius veiksmus bažnyčia buvo smarkiai apgadinta ir jau iki šeštojo dešimtmečio vidurio visiškai nugriauta.



Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de


Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.