1875 metais jaunasis virėjas Karlas Schmidas atliko stažuotę Nidden gyvenvietėje (dabar – Nida), Kuršių nerijoje, Karlo Flossnerio „Kaimo smuklėje“. Ten jis susipažino su 18-mete Adelheid Rumert ir įsimylėjo ją iš pirmo žvilgsnio. Tarp jaunuolių užsimezgė romanas, kurį jie kruopščiai slėpė. Tačiau kelis kartus įsimylėjėlių porelę vis dėlto matė vaikštinėjančią pakrante... Gandai apie nederamą Adelheid elgesį pasiekė ir jos sugyventinį Paulių Flossnerį, smuklės savininko sūnų.
Santykiai buvo aiškinamasi garlaivio „Cranz“ denyje. „Nelygioje kovoje“ su pavydžiu mylimosios vyru – stambiu plačiapečiu žveju – liesutis Schmidas, savaime suprantama, patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Gerai būtų, jei viskas būtų pasibaigę muštynėmis, bet ne. Po grumtynių jaunasis stažuotojas buvo tiesiog išmestas per bortą. Šaltieji Baltijos vandenys akimirksniu atvėsino jo meilę gražuolei Adelheid. Schmidui teko su gėda palikti Nidden.
Pamoka jaunajam virėjui nepraėjo be pėdsakų. Ar iš nuoskaudos ir bejėgiškumo, ar dėl gaivinančios Baltijos vandens galios Karlą aplankė įkvėpimas: trumpai viešnagei Kuršių nerijoje atminti jis sugalvojo originalų lašišos gaminimo receptą.
Vėliau grilio kepsnys Schmid-Lachs („Schmido lašiša“) papuošė tradicinę Karaliaučiaus virtuvę. Viename garsių Ciuricho restoranų, kuriame 1911 metais Karlas Schmidas buvo šefas, jo patiekalas buvo nepaprastai populiarus tarp klientų.
O kas gi Adelheid? Ji ir toliau dirbo pas savo „nesantuokinį“ uošvį Karlą Flossnerį, kuris labai brangino savo reputaciją. Jo protėviai šimtmečius vertėsi viešbučių verslu ir buvo labai gerbiami. Savaime suprantama, jis negalėjo atleisti Adelheid tokio lengvabūdiško ir jo giminės nevertą poelgio. Tiesa, savo neteisėtos marčios jis nemėgo dar anksčiau, kai ji atsisakė tapti oficialia jo sūnaus Pauliaus žmona (turbūt tam būta savų priežasčių). Todėl, kitaip nei trys kitos „teisėtos“ marčios, kurios tik šiek tiek padėdavo ūkyje, Adelė buvo priversta lenkti nugarą smuklėje nuo aušros iki sutemų, dirbdama sunkius darbus. Tačiau likimas atlygino jai už kantrybę: mergina išmoko puikiai gaminti lašišos patiekalus, o vėliau tapo garsia receptų rinkėja.
Beje, nepaisant to kuriozinio atsitikimo, naujasis Schmido patiekalas vis dėlto pateko į Flossnerių šeimos kulinarijos knygą.
Tradicinis Karaliaučiaus patiekalas Schmid-Lachs
(Iš Flossnerių šeimos kulinarijos knygos)
Lašišą supjaustyti kepsniais, išimti vidurius, nuplauti ir gerai nusausinti. Įtrinti citrinos sultimis, pasūdyti ir apšlakstyti augaliniu aliejumi. Kepsnius kepti ant grotelių (karštis neturi būti stiprus, ant žarijų turi susidaryti balti pelenai).
Askaloninius svogūnus ir kelias česnako skilteles susmulkinti, paskrudinti svieste, įlašinti porą lašų vyno acto. Keptuvę uždengti dangčiu ir šiek tiek patroškinti. Tada įpilti 3 v. š. vandens ir įdėti 3 kiaušinių trynius, gerai išmaišyti ir padėti į šiltą vietą. Iškeptus lašišos kepsnius nuo grilio grotelių perkelti į pašildytą lėkštę ir užpilti padažu. Padažo per sietelį netrinti!
O štai dar keli receptai iš Flossnerių šeimos kulinarijos knygos.
Žalia Niddeno lašiša
— 800 g šviežiai sugautos lašišos filė
— Malta paprika
— 1 v. š. citrinos sulčių
— 1 lašas skysto aštraus padažo
— Beržo anglys
Švelnią rausvą lašišos filė lengvai išmušti, įtrinti citrinos sultimis, apvolioti paprikoje ir apšlakstyti aštriu padažu. 1 valandai filė padėti į vėsią vietą.
Lašišos filė padėti ant vielinių grotelių, naudojamų rūkymui, ir pakabinti virš smilkstančių anglių pakankamai aukštai, bet taip, kad karštis pasiektų žuvį. (Anglys turi degti 1 valandą prieš pakabinant groteles).
Filė laikoma paruošta, kai ji kiaurai įšyla.
Žalia lašiša buvo vienas mėgstamiausių vokiečių rašytojo, poeto ir dramaturgo Carlo Zuckmayerio patiekalų – jis nuomojosi mažą vasarnamį netoli Nidden kurortinės gyvenvietės.
Lašiša su ropėmis ir makaronais
— 1 kg lašišos (vidurinė skerdenos dalis be odos ir kaulų)
— 1 morka (100 g)
— 2 svogūnai (apie 150 g)
— 1 poro stiebas (apie 100 g)
— 100 g sviesto
— 2 kiaušinių tryniai
— 100 ml sauso baltojo vyno
— 150 g makaronų
— 250 g ropių
— 1 petražolių ryšelis
— 600 g bulvių
— 100 g sutrintų garstyčių sėklų
— 50 g parmezano
— 1 v. š. alyvuogių aliejaus
Morką, poro stiebą ir svogūnus supjaustyti vyšnios dydžio gabalėliais ir išvirti viename litre pasūdyto vandens. Į daržovių nuovirą sudėti lašišos gabalus ir ant vidutinės ugnies užvirinti. Nuluptas ropes ir bulves duonos peiliu supjaustyti griežinėliais.
Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje, nukošti ir padėti į šiltą vietą. Kad nesuliptų, įpilti į juos augalinio aliejaus ir išmaišyti. Puodą su lašiša nukelti nuo ugnies ir taip pat padėti į šiltą vietą.
Sultinį, kuriame virė daržovės ir žuvis, perkošti ir pusėje jo išvirti ropes ir bulves. Iš kitos pusės paruošti olandišką padažą. Tam troškintuve reikia lėtai ištirpinti sviestą ir atsargiai įmaišyti kiaušinių trynius (bet taip, kad jie nesuvirtų, o sutirštėtų), įpilti sultinio. Iki patiekimo padažą geriau laikyti šiltoje vietoje.
Lašišos porcijas sudėti ant makaronų pagrindo, gausiai užpilti paruoštu olandišku padažu, apdėlioti bulvių ir ropių gabalėliais ir papuošti šviežiomis petražolėmis.
Lašišos su ropėmis ir makaronais patiekalą dievino vokiečių rašytojas Thomas Mannas.
Lašišos filė su bulvėmis
— 4 dideli lašišos filė gabalai (600 g)
— 1 l žuvies sultinio
— 50 g sviesto
— 250 g grietinės
— 2 v. š. alyvuogių aliejaus
— 750 g bulvių
Išvirti sultinį iš lašišos kaulų, galvos ir odos, įdėti sviesto ir miltų, kad gautųsi baltas žuvies padažas. Pasūdyti, įberti pipirų ir sumaišyti su grietine.
4 kepsnius apkepti alyvuogių aliejuje, perkelti į ovalią kepimo formą ir apdėlioti skiltelėmis supjaustytomis bulvėmis. Viską užpilti žuvies padažu. Kepti orkaitėje 30 minučių vidutinėje temperatūroje.
Visus šiuos receptus Haraldas Saulis užrašė asmeniškai susitikdamas su buvusiais Karaliaučiaus gyventojais. Ranka rašytų receptų sąsiuvinių, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą ir iki šiol rūpestingai saugomi šeimose, dėka pavyko atkurti daugybę tradicinių Rytprūsių patiekalų.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
