Tai pailgas stačiakampis pastatas be choro, su senovine zakristija, pristatyta šiaurėje, ir prieangiu pietuose. Iš lauko akmens, su plytų kampais. Architektas – Clausas Gallas. Bokštas pristatytas 1586 m. 1767 m. jis sugriuvo ir dėl gyventojų skurdo nebuvo atstatytas. 1609 m. įgriuvo navos skliautai. Vietoj jų atsirado medinės lubos. 1771–1772 m. nava pailginta į vakarus dviem langais. Bažnyčia remontuota 1832 m. ir 1905–1906 m. Per paskutinį remontą pietinio prieangio vietoje buvo pastatytas naujas bokštas, taip pat frontonai vakaruose ir rytuose.
Altorius – 1684 m. Sakykla – 1575 m. Vargonai – 1856 m. Abu varpai – 1753 m., gausiai ornamentuoti (pasak A. Boetticherio; pasak W. Hubatscho, vienas varpas – 1753 m., kitas – 1796 m.).
Antrojo pasaulinio karo kovos šios gyvenvietės nepalietė.
Po karo bažnyčia naudota žemės ūkio reikmėms. Be priežiūros pastatas atsidūrė apgailėtinos būklės ir 8-ajame dešimtmetyje ėmė irti. 9-ojo dešimtmečio pradžioje įgriuvo stogas ir buvo išardyta dalis bokšto.
1988 m. bažnyčia buvo apgailėtinos būklės. Pusė bokšto buvo išardyta. Vakarinėje pusėje grubiai pramuštos keturkampės durys, rytuose pristatytos apgriuvusios daržinės. Vienintelis dalykas, kuris dar puošė šią bažnyčią, – vakarinis ir rytinis frontonai.
1993 m. vakarinis frontonas sugriuvo, stogo visai nėra.
Nuo 1999 m. vietos gyventojai ėmė aktyviai ardyti bažnyčią, tačiau dabar šis procesas sustabdytas. Šventovės teritorija ir griuvėsiai sutvarkyti ir vietos mastu daro visai jaukų įspūdį.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas (2018)
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
