Senojoje Sarkau bažnyčioje zakristija buvo šiaurėje, prieangis – pietuose. Medinės lubos laikėsi ant keturių medinių kolonų. XVI amžiaus šventųjų figūros buvo zakristijoje. Bažnyčia turėjo du varpus. Didysis – 1782 m., mažesnysis – gerokai senesnis (A. Boetticheris).
1901 m. Sarkau buvo pastatyta nauja liekna mūrinė bažnyčia, neorientuota iš rytų į vakarus. Bokštas – šiaurėje. Bažnyčia buvo nedidelė, kukli.
Altorius – paprastas stalas, virš jo ant vakarinės sienos buvo sakykla. Vargonai stovėjo mažame priestate prie rytinės sienos. Švęsto vandens kriauklė (XV a.) naudota ir kaip krikštykla. Senosios šventųjų figūros iš senosios bažnyčios buvo saugomos Karaliaučiaus muziejuose.
Antrojo pasaulinio karo kovos šį kaimą aplenkė, ir bažnyčia išstovėjo iki 1965 m. Ji naudota ūkio reikmėms. Nusprendus pastatyti gyvenvietės gyventojams kultūros namus, ji buvo nugriauta, o dalis sienų ir pamatai panaudoti naujam pastatui.
Nuotraukos: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
