…Prie kaštono kamieno
Taip saldu galvą priglausti!
M. Cvetajeva, „Paryžiuje“
Kaliningradas – kaštonų miestas. Mokslinis šio medžio pavadinimas – paprastasis kaštonas; valgomajam kaštainiui jis visai ne giminė. Daug paprastųjų kaštonų auga mūsų parkuose ir skveruose. Viena gatvė taip ir vadinasi – Kaštonų alėja! Įdomu, kad iki karo ji turėjo tokį pat pavadinimą. Taip pat buvo dar viena Kaštonų alėja Heinrichswalde (dabar Slavskas) ir Kaštonų gatvė Tilžėje (Sovetske).
Kaštonų alėja Karaliaučiuje (Lewandowskio vila).
Kaštono lapas atsiranda įvairių Kaliningrado įstaigų logotipuose, puošia interneto svetaines ir bukletus. Šie medžiai minimi eilėraščiuose apie Kaliningradą, dažnai kaip neatsiejamas jo bruožas, tapatybės ženklas. Štai, pavyzdžiui:
Bet kas čia „savas“, atėmus kaštonus?
Tiesa, Sovietų Sąjungoje su mūsų miestu varžėsi dar viena „kaštonų“ sostinė – Kijevas.
Medžiai taip pat serga
Kartais nutinka, kad mieste augančius medžius ir krūmus užpuola kokia nors liga. Taip buvo su guobomis, su uosiais, dabar kenčia kaštonai. Pastaraisiais metais Kaliningrado sritį pasiekė kaštoninės keršosios kandelės antplūdis. Šis mažas drugelis gražiu lotynišku pavadinimu Cameraria ohridella per vasarą išveda nuo trijų iki penkių palikuonių kartų. Lervos kaštono lapo minkštime išgraužia „takus“ (jie matyti nuotraukoje). Galiausiai medžiai nusilpsta, serga, gali žūti, juk mieste kaštoną veikia įvairūs nepalankūs veiksniai…
Paprastojo kaštono lapas, pažeistas kaštoninės keršosios kandelės lervų.
Dėl kandelės kamerarijos mokslininkai iki šiol ginčijasi: iš kur ji atsirado? Kodėl taip greitai užkariavo Europą? Pirmą kartą šie margi drugeliai buvo pastebėti Makedonijoje, Ochrido ežero pakrantėse. 1986 metais mokslininkai Gerfriedas Deschka ir Nenadas Dimićius aprašė kaštoninę kandelę kaip naują rūšį. Pamažu vabzdys imtas aptikti vis labiau į šiaurę nuo Ochrido ežero: 1989 metais – Austrijoje, 1994 – Vokietijoje, 2000 – Prancūzijoje, paskui Danijoje ir Švedijoje. Pergalingas kandelės žygis per Europą parodytas žemėlapyje.
Kaštoninės keršosios kandelės paplitimo istorija 1984–2007 m.
Kaliningrado srityje kaštoninė kandelė pirmą kartą pastebėta 2003 metais, sostinėje margieji drugeliai aptikti po dvejų metų.
Esama nuomonės, kad kaštoninė kandelė kilusi ne iš Europos, o iš Pietryčių Azijos arba Šiaurės Amerikos. Taip pat sakoma, kad masinis šio vabzdžio plitimas aiškinamas pasauliniu klimato kaitos reiškiniu – atšilimu.
Kaštoninės keršosios kandelės plitimu susirūpinta aukščiausiu lygiu. Kelerius metus veikė UNESCO projektas CONTROCAM („Kamerarijos kontrolė“). Skirtingose šalyse tuo pat metu kandelė buvo tiriama, skaičiuojama, su ja kovojama.
Kovos būdų rasta įvairių. Pirma, tai specialios kandelei nuodingos medžiagos – insekticidai. Diflubenzuronas sutrikdo chitino, iš kurio sudarytas vabzdžio egzoskeletas, sintezę. O imidaklopridas veikia centrinę nervų sistemą. Šis būdas brangus, be to, ekspertai abejoja jo ekologiškumu.
Antrasis būdas susijęs su feromonų naudojimu (kaštoninės kandelės feromonai buvo nustatyti 1998 metais Čekijoje). Tai medžiagos, kurios vilioja kitos lyties vabzdžius. Feromonai naudojami lipniose gaudyklėse – kandelių patinai skrenda, jausdami patelių feromonus, ir patenka į spąstus. Tai toks „natūralus“, ekologiškas būdas.
Mokslininkai kol kas dar dirba prie trečiosios kovos su kaštonine kandele krypties – margojo drugelio natūralių priešų panaudojimo. Įvairių rūšių vabzdžiai ir vorai minta kandelėmis, jas lesa zylės (tiesa, ne suaugusius drugelius, o lervas ir lėliukes), kamerariją pažeidžia grybeliai.
Ketvirtasis būdas vadinamas mechaniniu.
Iš esmės jis labai paprastas – tai lapų grėbimas po paprastaisiais kaštonais.
Reikalas tas, kad Ochrido kandelės lėliukės lapuose lieka didžiuliais kiekiais. Lietūs, sniegas ir net šalčiai iki -23°C joms nebaisūs. Rudeninis lapų surinkimas padeda smarkiai sumažinti kandelių skaičių pirmojoje sezono kartoje, pavasarį. Geriausia, jei nuo kaštonų nukritę lapai bus renkami kuo anksčiau, nuo vasaros. Europos šalyse lapus deginti draudžiama, jie vežami į specialius insineratorius arba kompostavimo įmones, kur kelias savaites laikomi 40–50°C temperatūroje. To pakanka visoms gausioms lėliukėms sunaikinti. Įprastose komposto krūvose lėliukės nežūva. Bet kuriuo atveju lapai po kaštonmedžiais neturi likti. Jų surinkimas padės ne tik sunaikinti gausias lėliukes, bet ir sustiprinti medžius prieš kitus kenkėjus, pavyzdžiui, grybelį Guignardia aesculi.
Kas gi vyksta Kaliningrade?
Kandelė puotauja, juk pas mus – dešimtys tūkstančių paprastųjų kaštonų. Jokios valdžios reakcijos į mūsų žaliojo paveldo išsaugojimo problemą kol kas nesulaukta… Tačiau atsirado grupė tų pačių miestiečių – neabejingų ir veiklių, kurie nusprendė išbandyti vieną iš gelbėjimo nuo kamerarijos būdų (tiksliau, iš karto du, kompleksiškai).
Iniciatyvūs kaliningradiečiai, ekologai, pedagogai susibūrė apie bendrą idėją, į pagalbą atėjo moksleiviai.
Kaštonų gelbėjimo nuo kandelės „lokomotyvais“ tapo Aleksandra Koroliova, Svetlana Korolevskaja, Katerina Čerevko ir kiti miestiečiai. Akcijas parėmė kelios Kaliningrado, Gurjevsko, Gvardeisko mokyklos.
Taigi 2013 metų rudenį aktyvistės ir aktyvistai išsirinko „modelinę eilę“ medžių – septynias dešimtis nesenų kaštonų palei Prieglių, skvere priešais Sovietų namus, per upę nuo Katedros. Pasirinkta metodika apima tris etapus: ilgą rudeninį, antrąjį – pavasario pradžioje, trečiąjį – jo pabaigoje.
Pirmajame etape būtina surinkti visus nukritusius lapus, kuriuose yra kaštoninės kandelės lėliukių. Per rudenį lapus grėbiame keliais etapais, organizuodami akcijas, į kurias ateina suaugę ir ne visai suaugę „Kaliningrado kaštonų gelbėjimo dienų“ dalyviai ir dalyvės.
Paskui darbai tęsiami ankstyvą pavasarį. Ant medžių kamienų užklijuojama speciali lipni juosta-diržas, o ant jos – jaukas su feromonu. Tai vilioja kamerarijos patinus, jie skrenda į kvapą ir prilimpa prie diržo.
Medžių eilė su gaudomaisiais diržais.
Kitas etapas įgyvendinamas gegužę, kai medžiai jau išskleidę lapus. Į medžių lajas kabinamos kitos gaudyklės – „nameliai“. Juose taip pat yra jaukas-feromonas ir lipni zona, ant kurios liks dalis kandelių patinų. Pageidautina po kelių savaičių pakabinti „šviežias“ gaudykles, juk Ochrido kandelė per vasarą išveda ne vieną kartą.
Šis operacijų ciklas su kaštonais Prieglaus krantinėje palaikomas jau dvejus metus. Šiandien matyti, kad „modelinės eilės“ medžių lapija sveikesnė, ji ilgiau laikosi ant šakų.
Kaip miesto gyventojai vertina iniciatyvą išgelbėti Kaliningrado kaštonus?
Vieni remia aktyviai, ateidami į akcijas, kartais net ištisomis šeimomis. Kiti – veikiau sofos aktyvizmo dvasia – dalyvauja teminių grupių socialiniuose tinkluose veikloje. Deja, būna ir kitokių variantų – tiesioginis pasipriešinimas. Antai praėjus dviem savaitėms po to, kai ant kaštonų kamienų buvo užkabinti ryškiai geltoni gaudomieji diržai (ant kurių viršaus buvo pritvirtinti lapeliai su informacija apie akcijos esmę ir tikslus), pusė jų buvo nupjauti ir pavogti.
Iki šiol svarstau – kam to galėjo prireikti? Nupjauti labai lipnų diržą su nedžiūstančių klijų sluoksniu nelengva. Įžūlūs daržininkai? Miesto vandalai? Kam sutrukdė mūsų iniciatyva išsaugoti šias kelias dešimtis pačių kaliningradietiškiausių medžių?!
Džiugu, kad teigiamų atsiliepimų apie šią idėją kur kas daugiau. Atsirado organizacijų, kurios ėmėsi saugoti kaštonus savo teritorijoje (pavyzdžiui, kai kurios mokyklos); yra pavienių žmonių, kurie prižiūri jaunus kaštonėlius savo kieme. Kaliningradiečiai rinko lėšas gaudyklėms su feromonais pirkti. Kova su kaštonine keršąja kandele Prieglaus krante tęsiasi, ir vyksta ji ne tik su grėbliais ir kopėčiomis, bet ir su liaudies dainomis, ekologiniais žaidimais, naminiais pyragais ir karšta arbata.
Manoma, kad 85% sėkmės kovojant su Ochrido kandele – tai būtent lapų grėbimas, mechaninis kovos su kandele būdas. Ir tai kaip tik mums įveikiama, čia gali padėti paprasti miestiečiai ir miestietės, neabejingi ir stiprūs žmonės, norintys išsaugoti savo miesto, kaštonais garsaus Kaliningrado, veidą. Imkitės globoti savo pažįstamą kaštoną prie namų ar skvere, prisijunkite!
Ismailo Nigmatulino, Wikipedia, bildarchiv—ostpreußen.de nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
