Ši bažnyčia buvo smarkiai perstatyta 1843 m., iš viduramžių bažnyčios liko tik gražus bokštas. Šventovės išorė buvo paprasta. Kampuose buvo trys įstrižiniai kontraforsai, šiaurės rytų kampą rėmė zakristija. Pietuose – XVII amžiuje pristatytas prieangis (įėjimas). Priešais jį stovėjo švęsto vandens taurė iš raudono granito; šiaurės vakaruose pristatyta paveldima kripta.
Masyvus bokštas kvadratinis, 9,73 m kraštinės, su išlikusiais kontraforsais. Bažnyčios viduje, šonuose, buvo plokščios lubos, kurios vidurinėje navoje virto masyviais skliautais.
Pagrindinis pastatas neturėjo presbiterijos. Altorius pagamintas 1679 m., 1843 m. sujungtas su sakykla. Sidabrinė altoriaus žvakidė – 1731 m. Sidabrinė taurė su gėlėmis ir angelų galvutėmis. Maža sidabrinė taurė – 1650 m. Mažas sidabrinis indas su data 1625 m. Sidabrinis indas – malūnininkų gildijos dovana bažnyčiai 1713 m. Sidabrinė komunikantų dėžutė – 1634 m. Baroko vargonai. Varpai – 1713, 1817 ir 1864 m. (W. Hubatsch). Vienas iš varpų – 1541 m. (A. Boetticher).
Po Antrojo pasaulinio karo pirmieji naujakuriai iš Rusijos rado dar sveiką bažnyčią, bokšte buvo varpai, altoriuje – „ikonos“. Iki septintojo dešimtmečio pabaigos iš bažnyčios liko tik sienos. Viduje ir išorėje augo piktžolės ir krūmai. Iki 1970 m. bažnyčios liekanas susprogdino kariškiai, o skalda ir nuolaužos buvo išvežtos kelių remontui.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
