Seerappen įkurtas 1400 metais kaip Serephin. 1500 m. minimas kaip Zereppe, 1525 m. – kaip Saurappen. Po 1542 m. vadintas Seuerappen, po 1785 m. – Serappen. 1820 m. taip pat paminėtas kaip Zerappe.
1785 metais Seerappen buvo priskiriamas karališkiesiems kaimams (königlich Dorf). 1818 m. gyvenamųjų vietovių kataloge jis nurodomas kaip Kulmo teisės ir valstiečių kaimas (Cölmisches und Bauer-Dorf), turintis trylika ūkių.
XIX a. Seerappen buvo kaimas, nuo 1818 m. sudaręs kaimo bendruomenę Žuvininkų / Fischhausen (Primorskas) apskrityje (Kreis) (1939 m. sujungta į Sembos apskritį (Landkreis Samland)). Kaimas priklausė Wargen (Kotelnikovas) bažnytinei parapijai.
Gustavo Bolgino svečių namai Seerappen.
1865 metais buvo nutiestas Karaliaučiaus–Piliavos geležinkelis, kuriame atidaryta Seerappen stotis.
Seerappen stotis.
Iki 1871 metų Seerappen bendruomenei, be paties kaimo, priklausė palivarkas, atokiosios sodybos (Abbau) ir kelio prižiūrėtojų namas. 1871 m. Seerappen kaimo bendruomenėje buvo 24 gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 37 šeimos ir vienas vienišas žmogus. Pačiame kaime buvo 21 namas, o palivarkui, atokiosioms sodyboms ir kelio prižiūrėtojų namui priklausė po vieną gyvenamąjį namą. 1874 06 13 Seerappen kaimo bendruomenė buvo įtraukta į tuomet įsteigtą Rogehnen valsčių (Amtsbezirk), 1930 m. pervadintą Seerappen valsčiumi.
Nuo 1919 metų Seerappen valsčiaus valdytojai buvo to paties pavadinimo kaimo atstovai. 1891 07 27 iš Seerappen bendruomenės į Korniten (Liublinas) dvaro apygardą (Gutsbezirk) perėjo Seerappen palivarkas (54°44'53'' š. pl. 20°17'38'' r. ilg.).
Iki 1895 metų Seerappen bendruomenę sudarė tik pats Seerappen kaimas, bendruomenės žemės valdos plotas siekė 355,7 ha. Kaime buvo 26 gyvenamieji namai, gyventojus sudarė 42 šeimos.
Iki 1905 m. prie 26 kaimo gyvenamųjų namų prisidėjo vienas visuomeninis pastatas, o gyventojus sudarė 43 šeimos ir penki šeimos neturintys asmenys. Turto mokesčio pajamos, perskaičiavus 1 ha žemės, sudarė 13,36 markės, t. y. 18 % daugiau nei vidutinis Žuvininkų apskrities bendruomenių rodiklis.
1928 09 30 į Seerappen bendruomenę buvo įtrauktos panaikintos Laserkeim (54°46'03'' š. pl. 20°17'02'' r. ilg.), Rogehnen (54°45'15'' š. pl. 20°16'01'' r. ilg.) ir Korniten (Liublinas) dvaro apygardos. Dabar Seerappen bendruomenę sudarė Seerappen kaimas (Liublinas), Seerappen palivarkas, Laserkeim dvaras, Korniten dvaras (Liublinas), Rogehnen dvaras ir Korkehnen palivarkas (Liublinas, dalis). Bendras Seerappen bendruomenės žemės valdų plotas padidėjo iki 1354,6 ha (1930). Bendruomenėje buvo 65 gyvenamieji namai ir 156 kiti pastatai.
Atvirukas „Linkėjimai iš Seerappen aviacijos bazės!“
1915–1917 m. Seerappen buvo įsikūręs Vokietijos karinio jūrų laivyno aerodromas ir dirižablių štabas rytinėje Baltijos dalyje. Dirižabliams laikyti buvo pastatytas 7200 kv. m ploto ir 70 m aukščio angaras. Vėliau aerodromas buvo skirtas lėktuvams.
Seerappen dirižablių angaras.
Nuo 1940 m. pradžios čia buvo dislokuoti 76-osios naikintuvų perėmėjų eskadrilės 2-oji grandis, 1-osios bombonešių eskadrilės štabas, priešlėktuvinis transporto batalionas, skraidymo pagal prietaisus mokykla ir skraidymo mokykla B38.
Korniten įkurtas 1405 metais kaip Karhithen. Apie 1539 m. minimas kaip Carnitten, 1785 m. – kaip Cornietten, apie 1820 m. – kaip Kornieten, 1860 m. – Cornieten.
1785 ir 1818 m. Korniten aprašomas kaip bajorų dvaras (adelich Gut ir adliches Gut) su dviem ūkiais.
XIX a. antrojoje pusėje Korniten buvo riterio dvaras (Rittergut), nuo 1867 m. sudaręs dvaro apygardą Žuvininkų apskrityje. Dvaras priklausė Wargen bažnytinei parapijai.
Iki 1871 m. Korniten dvaro apygardai, be paties dvaro, priklausė ir Korkehnen mokykla (Schulhaus Korkehnen; Liublinas, dalis) bei „miško namas“ (Waldhaus). 1871 m. Korniten dvaro apygardoje buvo 10 gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno 22 šeimos ir vienas viengungis. 1874 06 13 Korniten dvaro apygarda buvo įtraukta į tuomet įsteigtą Rogehnen valsčių, 1930 m. pervadintą Seerappen (Liublinas) valsčiumi. 1879 metais Korniten dvaro žemės valdos sudarė 291 ha (58–59 vieta tarp 140 Žuvininkų apskrities dvaro apygardų), turto mokesčio pajamos – 4802 markės (36-a vieta apskrityje). 1891 07 27 iš Seerappen (Liublinas) bendruomenės į Korniten dvaro apygardą perėjo Seerappen palivarkas.
1895 m. Korniten dvaro apygarda valdė 308,8 ha žemės. Be paties dvaro, į dvaro apygardą įėjo Seerappen ir Korkehnen palivarkai.
Emblema, kuria buvo žymimi Seerappen dislokuoti lėktuvai.
Iš viso dvaro apygardoje buvo 10 gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno 25 šeimos. Aštuoni namai priklausė pačiam dvarui, o kiekvienam palivarkui teko po vieną namą. Be to, Korkehnen buvo mokyklos pastatas.
Mechanikas ant lėktuvo sparno Seerappen skrydžių lauke.
Iki 1905 metų gyvenamųjų namų skaičius dvaro apygardoje sumažėjo iki aštuonių, o juose gyvenančių šeimų – iki 23. Kaip ir anksčiau, Seerappen ir Korkehnen palivarkams teko po vieną namą.
1905 m. Korniten dvaro apygarda mokėjo į biudžetą rekordiškai didelį 28,27 markės mokestį nuo 1 ha žemės – tai sudarė 286 % vidutinio Žuvininkų apskrities dvaro apygardų turto mokesčio, perskaičiuoto 1 ha žemės valdų.
1928 09 30 Korniten dvaro apygarda buvo panaikinta ir įtraukta į Seerappen (Liublinas) kaimo bendruomenę.
Korkehnen įkurtas 1261 m. Iki XVI a. pradžios vadinosi Karkainis. Apie 1524 m. minimas kaip Carckeim, apie 1539 m. – kaip Carkem, apie 1542 m. – kaip Corkeim. Iki 1820 metų nusistovėjo rašyba Karkahnen.
XIX a. Korkehnen buvo palivarkas Korniten (Liublinas, dalis) dvaro apygardoje Žuvininkų apskrityje. Palivarkas priklausė Wargen bažnytinei parapijai.
1871 m. palivarke veikė mokykla, todėl jis dar buvo vadinamas Korkehnen mokykla (Schulhaus Korkehnen). Tuo metu ir vėliau palivarke tebuvo vienas gyvenamasis namas. 1874 08 13 Korkehnen palivarkas kartu su Korniten (Liublinas) dvaro apygarda buvo įtrauktas į tuomet įsteigtą Rogehnen valsčių, 1930 m. pervadintą Seerappen (Liublinas) valsčiumi. 1928 09 30, panaikinus Korniten dvaro apygardą, Korkehnen palivarkas perėjo į Seerappen (Liublinas) kaimo bendruomenę.
Seerappen 1945 01 13 užėmė 39-osios armijos kariuomenė. 1945 02 19–22 vokiečiai jį atsiėmė, pralauždami Karaliaučiaus blokadą. Antrą kartą 1945 04 13 jį užėmė 39-osios armijos 113-ojo šaulių korpuso 192-osios šaulių divizijos kariai.
Seerappen ir apylinkės Rytprūsių topografiniame žemėlapyje (1933).
1947 11 17 Seerappen buvo pervadintas Liublino gyvenviete. Korniten ir Korkehnen oficialiai nebuvo pervadinti ir faktiškai tapo Liublino gyvenvietės dalimi.
Iš pradžių gyvenvietė įėjo į Primorsko rajono Vzmorjės apylinkę. Nuo 1954 m. – Logvino apylinkėje. 1955 m. gyvenvietėje buvo 52 namai. Nuo 1963 metų Liublinas priklausė Zelenogradsko rajono Pereslavskojės apylinkei. Apie 1975 m. Liublinas buvo priskirtas Gurjevsko rajono Voločajevskojės apylinkei. 2018 m. gyvenvietėje veikė medicinos punktas, vaikų darželis, vaikų meno mokykla, pašto skyrius, valgykla.
Lankytinos vietos: sovietų karių masinis kapas (1074 žm., paminklas 1948 m.).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1984 – 1200, 2002 – 1822, 2010 – 1606, 2012 – 1651 gyventojas.
Seerappen bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 104, 1867 – 205, 1871 – 202, 1885 – 218, 1895 – 208, 1905 – 208, 1910 – 185, 1919 – 209, 1925 – 705, 1933 – 891, 1939 – 1731 gyventojas.
Seerappen gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 197, kiti krikščionys (išskyrus katalikus) – 5, vaikų iki 10 metų – 46, raštingų – 131 (86 %), kurčnebylių – 1.
Korniten dvaro apygardos gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 114 – evangelikai, vaikų iki 10 metų – 35, raštingų – 63 (79 %).
Pažyma
Korniten dvaro apygardos gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 127, 1871 – 114, 1885 – 134, 1895 – 140, 1905 – 120, 1910 – 112 gyventojų.
Korniten dvaro gyventojų skaičiaus kaita: 1871 – 97, 1895 – 126, 1905 – 109 gyventojai.
Korkehnen gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 63, 1871 – 6, 1895 – 5, 1905 – 5 gyventojai.
Seerappen palivarko gyventojų skaičiaus kaita: 1871 – 10, 1895 – 9, 1905 – 6 gyventojai.
Kelio prižiūrėtojų namo gyventojų skaičius: 1871 – 4 gyventojai.
Seerappen atokiųjų sodybų (Abbau) gyventojų skaičius: 1871 – 8 gyventojai.
Korniten miško namo (Waldhaus) gyventojų skaičius: 1871 – 11 gyventojų.
Rogehnen dvaro gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 169, 1871 – 151, 1885 – 151, 1905 – 150, 1910 – 138 gyventojų.
Laserkeim dvaro gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 76, 1871 – 70, 1885 – 71, 1905 – 74, 1910 – 65 gyventojai.
Rogehnen gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 151 – evangelikai, vaikų iki 10 metų – 37, raštingų – 91 (81 %), kurčnebylių – 1.
Laserkeim gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 70 – evangelikai, vaikų iki 10 metų – 21, raštingų – 41 (84 %).
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
