Taplackeno įtvirtinimas iš pradžių buvo pastatytas atokiau nuo dabartinės gyvenvietės (0,9 km į šiaurę), senovinės prūsų pilies su pylimais vietoje. XIV a. antrojoje pusėje Taplacken tampa kamerampto centru. 1376 metais pilį užpuolė kunigaikščio Kęstučio vadovaujami būriai: medinis įtvirtinimas buvo paimtas ir sudegintas, o likę gyvi gynėjai su pilies pflėgeriu priešakyje paimti į nelaisvę. Atsižvelgiant į pilies svarbą, tais pačiais 1376-aisiais pradėta statyti mūrinė pilis geriau apsaugotoje vietoje, priedangoje tarp pelkių ir upės. Taip atsirado kvadratinio plano 46 x 46 m pilis, apjuosta mūrine siena su vieninteliais vartais rytuose, kuriuos gynė du nedideli bokšteliai. Vakaruose stovėjo gyvenamasis korpusas, šiaurėje ir pietuose vėliau pristatytos ūkinės patalpos. Kieme buvo šulinys, gyvenamajame korpuse – koplyčia. Minimas požeminis perėjimas iš pilies prie upės.
Taplackeno pilis minima Antrosios Torunės taikos (1466) ir Krokuvos sutarties (1525) tekstuose. Vadinasi, tuo laikotarpiu pilis buvo veikiantis gynybinis objektas.
Be to, Taplackeno piliai buvo pavaldžios druskos kasyklos, eksploatuotos iki XVI a. Po 1525 m. Taplackeno pilis tampa kunigaikščio domenu. XVII a. pietinės sienos bokšteliai dėl jų apgriuvimo buvo nugriauti iki sienų lygio.
XVIII a. Taplacken buvo amto centras. Pilyje veikė administracinės įstaigos ir pašto tarnyba. 1756-aisiais prasidėjus Septynerių metų karui, Taplackene buvo įrengtos gynybinės pozicijos Rusijos kariuomenės puolimo atveju, tačiau per dvi kampanijas Rytų Prūsijoje jos jokio vaidmens nesuvaidino.
1803–34 m. nutiestas kelias Karaliaučius–Taplacken–Tilžė. 1807-aisiais juo per Taplackeną Tilžės (Sovetskas) link praėjo besitraukiantys Rusijos kariuomenės daliniai, o paskui juos – Napoleono armijos būriai. 1813 metų sausį padėtis pasikartojo lygiai atvirkštine tvarka: šį kartą traukėsi prancūzai, persekiojami Rusijos kariuomenės avangardo dalinių.
XIX a. egzistavo du administraciniai vienetai: Taplackeno kaimas ir Taplackeno domenas. Kaimas sudarė bendruomenę, o domenas – gutsbezirką Vėluvos / Wehlau (Znamenskas) landkreise. Taplackeno kaimas ir domenas priklausė Petersdorfo / Petersdorf (Kuibyševskoje) parapijai. Į Taplackeno bendruomenę, be paties kaimo, įėjo ir nedidelis kaimelis Reichenhof (Balaševskoje). 1874-06-13 Taplackeno bendruomenė ir gutsbezirkas buvo įtraukti į įsteigtą Taplackeno amtsbezirką. Pirmuoju amtsbezirko valdytoju tapo domeno nuomininkas Schmidtke. 1889–1902 m. kitu amtsbezirko vadovu tapo kitas Schmidtke šeimos narys. Vėliau Taplackeno gyventojai šias pareigas ėjo 1919–22 m. (prekybininkas Adolfas Jackstellis / Jackstell), 1922–25 m. (viešbučio savininkas Salzmannas / Salzmann), 1925–33 m. (vyresnysis inspektorius Babbelis / Babbel) ir nuo 1933 m. (Knoblochas / Knobloch).
Taplackeno amtsbezirkas. 1874-06-13 Vėluvos (Znamenskas) landkreise buvo įsteigtas Taplackeno amtsbezirkas Nr. 7, į kurį įėjo trys kaimo bendruomenės: Petersdorf (Kuibyševskoje), Stobingen (Livny) ir Taplacken (Talpaki), taip pat Taplackeno (Talpaki) gutsbezirkas. 1928-09-30 Taplackeno gutsbezirkas buvo panaikintas ir įtrauktas į Taplackeno kaimo bendruomenę. Iki 1945 m. amtsbezirko sudėtis daugiau nesikeitė.
1871 metais Taplackeno kaime buvo 32 gyvenamieji namai, Taplackeno gutsbezirke – 16.
Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijos 1-osios armijos kavalerija 1914-08-24 pasiekė Taplackeną. Kitą dieną vietovė buvo užimta be rimtų mūšių. 1914-08-27 Rusijos kariuomenė patraukė toliau ir užėmė vietovę į pietryčius nuo Karaliaučiaus.
1921–26 m. laivybos sąlygoms pagerinti prie Taplackeno ant Prieglaus (Pregolios) upės pastatytas šliuzas Nr. 2.
1928-09-30 Taplackeno domenas neteko gutsbezirko statuso ir buvo įtrauktas į Taplackeno kaimo bendruomenę. Prieškario metais kaime buvo viešbutis su degaline, pašto skyrius, šiaurės vakariniame kaimo pakraštyje veikė vėjinis malūnas.
1945-01-21 89-osios tankų brigados (pulk. A. I. Sommeris) padaliniai, staigiai prasiveržę iš Didžiųjų Skaisgirių / Groß Skaisgirren (Bolšakovas), iš karto užėmė tiltą prie Taplackeno, o su brigada sąveikavę padaliniai užėmė placdarmus priešingame Prieglaus krante, ir tai nulėmė vokiečių kariuomenės atsitraukimą iš Taplackeno. Mūšio metu nuo artilerijos ugnies nukentėjo pilies pastatai.
Pasibaigus kovos veiksmams, Taplackeno pilies teritorijoje įsikūrė Raudonosios armijos daliniai. Kai kurių liudijimais, aplaidus požiūris į priešgaisrinę saugą sukėlė pilyje gaisrą, nuo kurio ji smarkiai nukentėjo.
1947-06-17 Taplacken pervadintas Talpaki gyvenviete. Tuo pačiu metu įkurta Talpaki kaimo taryba. 1948 metais dėl būsto stygiaus pilis atiduota apgyvendinimui. 1955-aisiais Talpaki gyvenvietėje buvo 27 namai. 1971-aisiais gyvenvietėje buvo jau 52 namai, veikė mokykla. 1971–75 m. žemėlapyje gyvenvietė pažymėta kaip „Puškino (Talpaki)“, tačiau kitų patvirtinimų, kad gyvenvietė kada nors vadinosi Puškino, nerasta. 1996 m. išardytas apgriuvęs Taplackeno pilies frontonas, kurį XIX a. pabaigoje įrengė dvaro nuomininkai.
1996 metais Talpaki atsidarė čeburekinė, iš pradžių susidėjusi iš palapinės ir kelių staliukų lauke.
Įėjimas į parduotuvę „Diversant“, kurios prekių asortimentas nustebins daugelį.
Dėl produkcijos kokybės (iš pradžių tai buvo tik čeburekai ir gėrimai) čeburekinė išpopuliarėjo ne tik tarp pravažiuojančių vairuotojų, bet ir tarp kaliningradiečių, kurie galėjo nuvažiuoti 60 km į vieną pusę dėl vietinių čeburekų, gaminamų tiesiog jų akivaizdoje. Iki 2010 metų palapinė išaugo į nedidelę kavinę su atvira aikštele ir staliukais patalpoje, į meniu įtraukti įvairūs kepiniai (beliašai, samsa, pica), karštieji patiekalai, šaltieji užkandžiai. 2014 m. kavinė perstatyta į didelį viešojo maitinimo kompleksą. Čeburekinės populiarumas paskatino gyvenvietės, kaip neformalaus automobilininkų maitinimo centro, plėtrą: atsidarė kelios parduotuvės, kavinės, pirtis. Gyvenvietėje taip pat yra klubas, biblioteka, specializuota parduotuvė metalo paieškos mėgėjams, rekonstruktoriams ir turistams „Diversant“.
Lankytinos vietos: Taplackeno pilies griuvėsiai, senasis tiltas per Pregolią ir šliuzas Nr. 2, senasis prūsų žemių įtvirtinimas 0,9 km į šiaurę nuo gyvenvietės (54°39'36'' š. pl. 21°20'30'' r. ilg.), Pirmojo pasaulinio karo brolių kapų griuvėsiai (54°39'45'' š. pl. 21°21'16'' r. ilg.).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 788, 1871 – 772, 1905 – 679, 1910 – 588, 1933 – 436, 1939 – 415, 2002 – 394, 2010 – 374 gyventojai.
Taplackeno bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 479, 1871 – 474, 1905 – 334, 1910 – 280 gyventojų.
Taplackeno gutsbezirko gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 309, 1871 – 298, 1905 – 345, 1910 – 305 gyventojai.
Taplackeno bendruomenės gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 464, katalikai – 3, kiti krikščionys – 7, vaikai iki 10 metų – 120, raštingi – 269 (81 %), psichikos ligoniai – 2.
Taplackeno gutsbezirko gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 298 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 82, raštingi – 183 (93 %), kurčnebylis – 1.
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
