Bažnyčia buvo pastatyta iš plytų ir stovėjo kaime ant kalvelės. Pirmą kartą minima 1335 m. ir yra tarsi pereinamoji nuo antrosios prie trečiosios ordino bažnyčių klasės. Ją sudarė kvadratinis bokštas ir nava be presbiterijos. Buvo išoriniai ir vidiniai kontraforsai. Bokštas turėjo dvišlaitį stogą, iš vakarų ir rytų papuoštą briauna pastatytomis kvadratinėmis kolonomis. Ant bokšto ir navos aklinieji langai buvo papuošti gotikiniu ornamentu – raudonu baltame fone. XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje bažnyčia buvo padengta geltonu tinku. Bažnyčios viduje buvo keturi skliautuoti tarpatramiai, su dvylikos dalių skliautais ir kriaušės formos briaunomis, kurios rėmėsi į žemai įtaisytas kalkakmenio konsoles. Varpai – 1522 ir 1866 m. Apeigynas – 1598 m. Sakykla – 1581 m. Altorius – vėlyvosios gotikos.
Kai kurie ten kabėję paveikslai buvo nutapyti vieno iš Albrechto Dürerio mokinių. Vargonus pagamino Karaliaučiaus meistras von Scherweitas (1832).
Paskutinį kartą restauruota 1934–36 m. Karo metais per įnirtingas kautynes bažnyčia ir kaimas buvo sugriauti. 1946 m. šioje apylinkėje prasidėjo aerodromo statyba, trukusi trejus metus. Buvo nuspręsta statybinėms medžiagoms naudoti aplinkinių kaimų pastatus. Tuomet buvo išardyta ir Thierenbergo bažnyčia, ir pati gyvenvietė. Iš bažnyčios liko tik pamatai, kurie buvo nugriauti 1987 m., ruošiant aikštelę cheminių trąšų sandėlio statybai. Tuo pat metu buvo sunaikintos ir kapinės. Kai apie tai tapo žinoma, darbai buvo sustabdyti.
Iliustracijos: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
