Visi, kas norėjo įsikurti į šiaurę nuo miesto pylimo, tam galėjo rinktis Tragheimsdorfo kaimą. Iš jo nuvykti į Karaliaučių buvo kur kas patogiau. Kol Baltijos pakrantėje neatsirado pirmieji kurortai (XIX a. 2-oji pusė), keleivių ir krovinių judėjimas keliais Kranto / Cranz (Zelenogradskas), Neukuhreno / Neukuhren (Pionerskis) ir Rauscheno / Rauschen (Svetlogorskas) kryptimi buvo minimalus. Čia nereikėjo nei karčemų, nei sandėlių, vadinasi, nebuvo jokios priežasties atsirasti gyvenvietėms palei kelius. Prekybos srautai tarsi aplenkdavo šią teritoriją: į Karaliaučių jie ateidavo iš pietų ir jame pasukdavo į rytus. Net ir čia susiformavęs kaimas buvo po teritoriją išsibarsčiusi gyvenvietė iš atskirų sodybų.
XIX a. Tragheimer Palve buvo kaimas, nuo 1818 metų sudarantis kaimo bendruomenę Karaliaučiaus / Königsberg landkreise (1939 m. sujungtas į Sembos / Samland landkreisą). Kaimas priklausė Altrossgarteno kirchės / Altroßgärter Kirche parapijai Karaliaučiuje. 1871-aisiais Tragheimer Palve buvo šeši gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 17 šeimų. 1889 09 01 pietiniame Tragheimer Palve pakraštyje atidaryta geležinkelio stotis. Ji buvo ką tik atidarytoje Karaliaučiaus–Labguvos / Labiau (Poleskas) linijoje. Paskutiniais XIX a. metais Tragheimer Palve pradėjo formuotis būsimo miesto rajono gatvių ir kelių tinklas. Ir nors ši teritorija vis dar liko kaimo bendruomene, de facto ji jau nebelaikoma žemės ūkio naudmenomis.
Samitter Allee (Gorkio gatvė) 4-ajame dešimtmetyje.
1908 metais Tragheimer Palve buvo įjungtas į Karaliaučiaus sudėtį ir tapo miesto rajonu.
Tragheimer Palve 1938 m. Karaliaučiaus žemėlapyje.
Šis rajonas vystėsi lėčiau nei toliau nuo miesto centro esantys Ratshof / Rathshof (Vozdušnyj gyvenvietė) ar Devau / Devau (Rižskoje gyvenvietė). Mat, kitaip nei minėtose naujose miesto teritorijose, čia nebuvo planuojama kurti patogaus sodo miesto. Buvo numatyta, kad rajonas bus užstatytas dviejų trijų aukštų daugiabučiais, daugiausia blokuotais namais, ir tik pakraščiuose užstatymas pereis į individualius ar dviejų butų namus su nedideliu žemės sklypu. Iš pradžių statybos vyko sparčiai, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, o paskui ilgai trukusi Veimaro respublikos ekonomikos krizė miesto plėtrai nepadėjo. Galiausiai visiškai užstatyta liko tik centrinė Samitter Allee / Samitter Allee (Gorkio g.), o kitos gatvės buvo užstatytos tuo mažiau, kuo toliau nuo rajono centro jos tolo. Įdomu, kad daugelis gatvių gavo pavadinimus, susijusius su kaimais ir dvarais, esančiais daugiausia į šiaurę nuo Tragheimer Palve, į kuriuos iš miesto galima buvo patekti pravažiavus šį rajoną. Tačiau nereikėtų manyti, kad konkreti gatvė tiesiogiai vedė į su ja susijusią gyvenvietę. Taip pat pažymėtina, kad dauguma šių gatvių pagal pavadinimą taip ir netapo „gatvėmis“ (Straße), o dažniau liko „keliais“ (Weg).
Tais pačiais 1908 metais Tragheimer Palve ir Maraunenhofo / Maraunenhof (Bolšije Prudy) pasienyje Karaliaučiaus universiteto aukštesniųjų augalų katedros profesoriaus Paulio Kaeberio / Kaeber (1869–1919) iniciatyva įkurtas miesto sodininkystės ūkis. Jis buvo skirtas studentų ir moksleivių praktiniams užsiėmimams, augalams auginti ir tiekti mokykloms, dendrologinei kolekcijai kurti ir ekskursijoms miestiečiams rengti, siekiant populiarinti oranžerijų ūkį ir žadinti susidomėjimą miesto želdinimu.
Klinika „Hindenburghaus“ Höftmannstraße gatvėje (žr. toliau).
1927 metais iki Tragheimer Palve nutiesta tramvajaus linija maršrutui Nr. 8, kuris čia kursavo nuo krematoriumo.
Profesorius Höftmannas su pacientais klinikoje „Hindenburghaus“.
1933 m. tramvajaus linija pratęsta iki Grünhoffer Weg / Grünhoffer Weg (Zelionajos g.). Tramvajaus maršrutas tada pakeistas penktuoju, kuris prasidėjo nuo Pagrindinės geležinkelio stoties.
1929-aisiais Tragheimer Palve geležinkelio stotis uždaryta. Matyt, miesto valdžia ir geležinkelių valdyba nusprendė, kad dabar Tragheimer Palve gyventojai tapo tikrais miestiečiais ir gali bendra tvarka naudotis miesto stotimis, o važinėti į miestą jie turi tramvajų. Tuo metu miestas „peržengė“ Tragheimer Palve, ir netrukus rajonas jau nebebuvo net miesto pakraštys. Tačiau žvelgdamas į paskutinius prieškario miesto planus pastebi, kad šis miesto kampelis taip ir nebuvo užstatytas pagal numatytus planus.
Per Antrąjį pasaulinį karą statybų tempai apskritai sumažėjo iki minimumo, griežtai laikantis to meto devizo „patrankos vietoj sviesto“. Britų Karališkųjų karinių oro pajėgų bombardavimai Tragheimer Palve nepalietė. Užtat per Karaliaučiaus šturmą (1945 m. balandžio 6–9 d.) rajono gatvės buvo apšaudomos artilerijos ir atakuojamos fronto aviacijos. Miesto komendantas Samitter Allee laikė pavojinga kryptimi, kuria Raudonoji armija galėjo tiesiai įsiveržti į miesto centrą. Ir nors aršiausi susirėmimai vis dėlto vyko ne čia, ne mažiau kaip trečdalis Tragheimer Palve pastatų buvo sugriauta taip, kad apie atstatymą negalėjo būti nė kalbos.
Pasibaigus kovos veiksmams, Tragheimer Palve buvo įtrauktas į 2-ąjį Karaliaučiaus rajoną (2-oji karo komendantūra). Kariškiai 1945 metų lapkritį atliko ir pirmuosius rajono gatvių pervadinimus, kurių daugelis buvo visai vykę ir išliko iki šiol. Kovos veiksmų per miesto šturmą padarytus sugriovimus šiame rajone galima apibūdinti kaip „vidutinius“. Vienos gatvės buvo sugriautos iki paskutinio namo, o kitos patyrė tik nedidelių apgadinimų ir galėjo būti visiškai atstatytos.
Ottokaro mokykla 8-ajame dešimtmetyje.
1946 metų spalio 6 dieną buvusioje Ottokaro liaudies mokykloje / Ottokar-Schule atidaryta Vidurinė mokykla Nr. 7.
Rajonas Kaliningrado žemėlapyje.
Vėliau tame pačiame pastate įsikūrė ir Dirbančio jaunimo mokykla Nr. 14. 1948 metais prieškarinio Miesto sodininkystės ūkio pagrindu įkurta Želdynų statybos mokslinių tyrimų stotis (būsimasis Botanikos sodas).
1949 08 18 Kaliningrado miesto vykdomojo komiteto sprendimu Tragheimer Palve pervadintas Pobednojės gyvenviete, priklausančia Kaliningrado Leningradskio rajonui. Iš visų pervadinimų šis buvo bene nevykusiausias. Naujasis pavadinimas tarp miesto gyventojų neprigijo, jis gyvavo tik miesto planuose, be to, gana miglotose ribose. Maždaug 10-ojo dešimtmečio pradžioje toponimas Pobednoje buvo galutinai pamirštas ir dingo net iš žemėlapių.
1956 metų vasarį Želdynų statybos mokslinių tyrimų stotis panaikinta, o jos vietoje atidarytas Miesto želdynų ūkio medelynas. 1957 11 14 jis pertvarkytas į Botanikos sodą ir perduotas Liaudies švietimo skyriui.
1961–62 m. buvusiame Tragheimer Palve pastatyti pirmieji pokario pastatai: šeši namai Narvos gatvėje ir vienas namas Admirolo Makarovo gatvėje. Iki 1964 metų atnaujintas tramvajų eismas Gorkio gatve iki apsisukimo žiedo Zelionajos gatvėje. Nuolat čia nuo žiedo Baseinų gatvėje kursavo maršrutas Nr. 6. Retkarčiais iki žiedo Zelionajos gatvėje kursavo ir maršrutas Nr. 10. Maždaug tada pat, 1964-aisiais, šioje miesto dalyje atsirado pirmoji vaistinė (Gorkio g. 120). 1972 m. mokykla Nr. 7 persikėlė į naują pastatą, o buvusioje Ottokaro liaudies mokykloje nuo 1973 metų rugsėjo įsikūrė Srities kraštotyros muziejus. Iš ikimokyklinių įstaigų rajone veikė tik lopšelis prieškariniame pastate (Narvos g. 78).
Centrinis įėjimas į Botanikos sodą.
Iki 8-ojo dešimtmečio pabaigos ir net 9-ojo dešimtmečio pradžioje ši miesto dalis palikdavo keistą įspūdį: Gorkio gatvėje buvo atstatyti prieškario pastatai, o nuo jos atsišakojančios gatvės baigdavosi didžiulėmis dykvietėmis.
Paulio Kaeberio memorialas Kaliningrado Botanikos sode.
Maždaug taip pat Tragheimer Palve rajonas atrodė 3-iajame dešimtmetyje. Tame nebuvo nieko nuostabaus, nes, jei neskaičiuotume septynių namų Narvos ir Admirolo Makarovo gatvėse, statybos čia nevyko iki pat 1976 metų, kai buvo pastatytas vienas namas (Gorkio g. 107). Užtat paskui, 1977–79 m., tarp Zelionajos ir Lugovajos (dabar Vyresniojo leitenanto Sibiriakovo g.) gatvių iškilo ištisas kvartalas (12 namų). Statybos tęsėsi ir 9-ajame dešimtmetyje. Tada, be gyvenamųjų namų, pastatyti vaikų darželis Nr. 134 (1985) ir mokykla Nr. 38 (1986).
1991 m. kraštotyros muziejus dar kartą pakeitė adresą, persikėlęs į buvusią Stadthalle Žemutinio tvenkinio krante. Į atsilaisvinusį Ottokaro liaudies mokyklos pastatą persikėlė Vaikų muzikos mokykla (dabar Frederiko Šopeno vaikų meno mokykla).
Buvusio Tragheimer Palve užstatymas tęsėsi 10-ajame dešimtmetyje, 2000-aisiais ir 2010-aisiais metais: vienur tam panaudotos neužstatytos teritorijos, kitur nugriauti prieškario pastatai. Dabar Tragheimer Palve ribose pastatyta pakankamai parduotuvių, maitinimo įstaigų, yra vaistinių ir pašto skyrius. Trūksta nebent laisvos erdvės ir žaliųjų zonų.
2024 metais buvusiame Tragheimer Palve miesto rajone buvo išlikę 78 prieškario pastatai. Iš jų vienas pastatas – Ottokaro liaudies mokykla – yra įregistruotas architektūros paminklas.
Lankytinos vietos:Imanuelio Kanto BFU botanikos sodas
Tragheimer Palve kaimo gyventojų skaičiaus dinamika: 1867 – 57, 1871 – 60 gyventojų.
Tragheimer Palve gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 60 – krikščionys evangelikai, vaikų iki 10 metų – 17, raštingų – 22 (iš 39 apklaustųjų, 56 %).
Tragheimer Palve rajono gatvės 1928–32 m.
Am Stadtgarten / Am Stadtgarten – ilga gatvė (2,6 km), ėjusi Botanikos sodo ir Maxo Aschmanno parko riba. Tragheimer Palve priklausė tik pietinė gatvės dalis. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado įsakymu pervadinta Oktiabrskaja. Tačiau 1946 08 01 Miesto civilinių reikalų valdyba patvirtino kitą pavadinimą – Lesnajos gatvė. Joje išliko 13 prieškario pastatų.
Bergenauer Weg / Bergenauer Weg – trumpa gatvelė, kertanti Samitter Allee. Pavadinimą gavo nuo Bergenau palivarko (tapo Kudrinkos gyvenvietės dalimi). Po karo pervadinta Krymo skersgatviu, tačiau po 1983 m. šis pavadinimas dingo iš miesto žemėlapių. Dabar tai bevardė pravaža tarp namų Nr. 126a ir Nr. 130 Gorkio gatvėje, kur išliko vienas prieškario pastatas.
Beydritter Weg / Beydritter Weg susiformavo XX a. pradžioje, tačiau iki karo taip ir nebuvo visiškai užstatyta namais. Pavadinimą gavo nuo kaimo, o vėliau miesto rajono Beydritten (Pervomaiskoje). Per miesto šturmą prie Samitter Allee prigludę kvartalai buvo visiškai sugriauti. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado įsakymu pervadinta Aprelskajos gatve. 1946 08 01 Civilinių reikalų valdyba gatvę pervadino Belomorskaja. Šiandien Belomorskajos gatvėje išliko trys prieškario pastatai. Kiti namai pastatyti 1998–2008 m.
Borkmühlenweg / Borkmühlenweg susiformavo XX a. pradžioje senojo kelio vietoje. Pavadinimą gavo nuo Borkmühle / Borkmühle dvaro (dabartinės Gospitalnajos gatvės rajone). Iki karo pabaigos taip ir nebuvo užstatyta namais. Pokariu nepervadinta ir išnyko vėliau užstatant rajoną. Iš dalies gatvės vietoje eina pėsčiųjų takas nuo namo Vyresniojo leitenanto Sibiriakovo gatvėje iki vaikų darželio Nr. 134.
Brandwiesenweg / Brandwiesenweg susiformavo XX a. pradžioje, tačiau iki karo buvo užstatyta tik gatvės pradžia, prigludusi prie Samitter Allee. Per miesto šturmą visi gatvės namai buvo smarkiai apgriauti. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado generolo Galickio įsakymu pervadinta Suchopolnajos gatve. 1946 08 01 Civilinių reikalų valdyba gatvei suteikė naują pavadinimą – Lugovajos g. Tačiau dėl miesto šilumos tinklų stoties statybos ši gatvė 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių sandūroje nustojo egzistuoti. Dabar tai kelias nuo Gorkio gatvės iki rajoninės šilumos stoties „Severnaja“. Gatvės pradžioje išliko vienas prieškario pastatas, priskiriamas Gorkio gatvei.
Grünhoffer Weg / Grünhoffer Weg susiformavo 2-ajame dešimtmetyje. Iki karo namai joje atsirado tik rytinėje dalyje. Dauguma jų per kovos veiksmus labai nenukentėjo ir pokariu buvo suremontuoti. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado įsakymu Grünhoffer Weg pervadinta Promežutočnajos gatve. Tačiau Civilinių reikalų valdybai toks pavadinimas nepatiko, ir 1946 08 01 gatvė pervadinta Zelionaja. Dabar Grünhoffer Weg – tai Zelionajos gatvė į rytus nuo Gorkio gatvės. Gatvėje išliko du prieškario namai.
Dammhoffer Weg / Dammhoffer Weg dar 1927 m. pradžioje buvo laikoma Brandwiesenweg tęsiniu už Tragheimer Palve ribų. Kai 1927 06 16 teritorija, kurioje ji buvo, tapo Karaliaučiaus dalimi, gatvė imta priskirti Tragheimer Palve, o pavadinimas pakeistas pagal Dammhof / Dammhof (54°38'48'' š. pl. 20°34'31'' r. ilg.). Iki karo ją spėta tik iš dalies užstatyti namais. Po karo oficialiai nepervadinta, bet faktiškai tapo Lugovajos gatvės dalimi. Apie 1980 metus Lugovaja tapo Vyresniojo leitenanto Sibiriakovo gatve, o buvusi Dammhoffer Weg – jos vakarine dalimi. Dammhoffer Weg gatvėje išliko vienas prieškario pastatas.
Dammteichweg / Dammteichweg pavadinimą gavo nuo Dammteich / Dammteich ežero (Divnojės ežeras prie Petrovo gyvenvietės). Iki karo taip ir nebuvo visiškai užstatyta namais. Pasibaigus kovos veiksmams, gatvėje liko trys santykinai nepažeisti namai. 1946 08 01 Dammteichweg pervadinta Baltijos gatve. Tačiau dabartinė Baltijos gatvė sutampa su Dammteichweg tik ties namu Nr. 2–4, kuris yra vienintelis išlikęs prieškario pastatas Dammteichweg gatvėje.
Dieffenbachstraße / Dieffenbachstraße pavadinta Johanno Friedricho Dieffenbacho (1792–1847), vokiečių chirurgo, transplantologijos ir plastinės chirurgijos pradininko, kilusio iš Karaliaučiaus ir baigusio Albertinos medicinos fakultetą, garbei. 1936 metais gatvė pratęsta iki Aschmann Allee / Aschmann Allee (Parko alėja) ir nacių pervadinta General-Wever-Straße / General-Wewer-Straße vieno iš liuftvafės kūrėjų Waltherio Weverio / Wewer (1887–1936) vardu. Per kovos veiksmus gatvė santykinai nenukentėjo. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado įsakymu pervadinta Molodiožnaja ir išsaugojo savo pavadinimą iki šiol. Buvusioje Dieffenbachstraße dabar yra šeši prieškario pastatai.
Samitter-Allee / Samitter-Allee buvo centrinė Tragheimer Palve gatvė, beje, šiam rajonui priklausė tik dalis šios ilgos Karaliaučiaus gatvės (4,1 km). Ji yra ir seniausia rajono gatvė, nes atsirado kelio, ėjusio iš Karaliaučiaus per Tragheimer Palve į Samitteno / Samitten dvarą (54°47'00'' š. pl. 20°28'40'' r. ilg.), vietoje. Nenuostabu, kad ši gatvė buvo labiausiai užstatyta rajone. Joje 1890–1900 m. pastatytas ir Ottokaro liaudies mokyklos pastatas.
Per miesto šturmą 1945 m. balandžio 6–9 d. Tragheimer Palve esanti gatvės dalis buvo smarkiai sugriauta ir neteko maždaug pusės pastatų. Po karo, 1945 11 23, Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado įsakymu pervadinta Kursantskajos gatve, tačiau Civilinių reikalų valdyba Kursantskajai rado kitą vietą mieste (dabartinė Rokossovskio g.), o Samitter Allee dar kartą pervadinta Gorkio gatve. Šiandien buvusioje Samitter Allee išliko 23 prieškario pastatai, iš jų 13 – Tragheimer Palve rajone. Šioje gatvėje yra vienintelis rajono pastatas, pripažintas kultūros paveldo objektu, – Ottokaro liaudies mokyklos pastatas.
Sudauerweg / Sudauerweg susiformavo XX a. pradžioje, tačiau iki karo beveik nebuvo užstatyta namais. Pavadinimas susijęs su Sudau / Sudau dvaru (Maikovo gyvenvietė). Dėl nedidelio pastatytų namų skaičiaus po karo nepervadinta. Visiškai išnyko statant stambiaplokščius namus 1977–79 m.
Kaeber-Straße / Kaeber-Straße – nedidelė gatvelė, vedanti į Botanikos sodą. Pavadinta Miesto sodininkystės ūkio įkūrėjo ir pirmojo jo direktoriaus profesoriaus Paulio Kaeberio / Kaeber (1869–1919) garbei. Po karo pervadinta Aleksandro Bloko gatve, tačiau 1960–1964 m. dingo iš miesto planų. Dabar tai bevardis aklinas takelis palei geležinkelio bėgius, prieinantis prie botanikos sodo tvoros. Jokių statinių jame nėra.
Langenbeck Straße / Langenbeck Straße pavadinta vokiečių karo chirurgo, chirurginės rezidentūros kūrėjo Bernhardo Rudolfo Konrado von Langenbecko (1810–87) garbei. Susiformavo 3-iajame dešimtmetyje. Namai joje per miesto šturmą nukentėjo palyginti nedaug. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado įsakymu pervadinta Krasnyj put gatve. Tačiau Miesto civilinių reikalų valdybai toks pavadinimas pasirodė ne itin tinkamas, ir 1946 08 01 Krasnyj put pervadinta Strelkovajos gatve. Buvusioje Langenbeck Straße išliko keturi prieškario pastatai. Dabartinė Strelkovajos gatvė kiek ilgesnė (į šiaurės vakarus) už prieškarinę Langenbeck Straße.
Mischener Weg / Mischener Weg pavadinimą gavo nuo Groß Mischen / Groß Mischen dvaro (Svobodnoje gyvenvietė). Gatvė susiformavo 4-ojo dešimtmečio pradžioje ir netrukus buvo užstatyta blokuotais namais. Per miesto šturmą nukentėjo palyginti nedaug. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado įsakymu pervadinta Dorožnajos gatve. Pavadinimas išliko iki šių dienų. Iki šiol (2024) gatvėje išliko penki prieškario pastatai.
Mollenner Straße / Mollenner Straße susiformavo XX a. pradžioje, tačiau iki karo joje buvo pastatyti tik du daugiabučiai. Po karo pervadinta Vereščiagino gatve. Ilgą laiką joje vienišas stovėjo vienintelis prieškario namas. Tik 1987-aisiais Vereščiagino gatvė užstatyta stambiaplokščiais namais, po to ji tik iš dalies ėmė sutapti su prieškarine Mollenner Straße. Bet vienas prieškario namas joje vis dėlto išliko.
Nadrauer Weg / Nadrauer Weg pavadinimą gavo nuo Nadrau / Nadrau dvaro (Nizovka). Iki karo gatvėje pastatytas tik vienas daugiabutis, bet ir jis buvo sugriautas per miesto šturmą. Po karo Nadrauer Weg pervadinta Piatigorsko gatve. Gatvė gyvavo iki 10-ojo dešimtmečio pradžios, o platinant Gaidaro gatvę ir statant žiedinę sankryžą Gaidaro ir Gorkio gatvių sankirtoje išnyko galutinai.
Pilzenweg / Pilzenweg iki 1927 metų buvo už Tragheimer Palve ribų, tačiau kai 1927 06 16 ši teritorija tapo Karaliaučiaus dalimi, Pilzenweg imta priskirti Tragheimer Palve. Pagal kadastro planą gatvėje buvo 30 sklypų statyboms, tačiau iki karo pradžios pastatyti tik šeši namai. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado įsakymu pervadinta Gribnajos gatve – tai buvo vokiško pavadinimo vertimas. Tačiau 1946 08 01 Civilinių reikalų valdyba Gribnajos gatvę pervadino Admirolo Makarovo gatve. Prieškario namai čia stovėjo iki 8-ojo dešimtmečio, bet paskui visi buvo nugriauti, ir 1977–87 m. gatvė užstatyta stambiaplokščiais daugiabučiais.
Trutenauer Weg / Trutenauer Weg. Šis pavadinimas buvo susijęs su Trutenau / Trutenau kaimu (Medvedevkos gyvenvietė). Gatvė miesto žemėlapiuose atsirado 3-iajame dešimtmetyje, tačiau taip ir nebuvo visiškai užstatyta; iki 1944 metų joje tebuvo septyni namai, iš kurių penki buvo sugriauti per miesto šturmą. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado Galickio įsakymu pervadinta Pervomaiskajos gatve. Šis pavadinimas nebuvo patvirtintas, ir 1946 08 01 Miesto civilinių reikalų valdyba suteikė gatvei Krymo gatvės pavadinimą. Galutinai išnyko 1987–91 m., statant namus Baltijos ir Zelionajos gatvėse.
Fritzener Weg / Fritzener Weg susiformavo XX a. pradžioje ir pavadinimą gavo nuo Fritzeno vyriausiosios girininkijos / Oberförsterei Fritzen (Sosnovkos gyvenvietė Gurjevsko r.). Iki karo buvo užstatyta maždaug 80 %. Fritzener Weg namai buvo smarkiai apgadinti per miesto šturmą 1945 m. balandžio 6–9 d. Po karo Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado 1945 11 23 įsakymu sujungta su Höftmannstraße ir pervadinta Lesnajos gatve. Tačiau, kaip ne kartą nutikdavo, Lesnajos gatve tapo kita netoliese esanti gatvė, o Fritzener Weg ir Höftmannstraße 1946 09 01 dar kartą pervadintos Oziornajos gatve. Dabar Fritzener Weg – tai Oziornajos gatvės dalis nuo Gorkio gatvės iki Strelkovajos gatvės. Gatvėje išliko keturi prieškario namai.
Hans-Sagan-Straße / Hans-Sagan-Straße nuo 2-ojo dešimtmečio atsirado Vorder Hufen / Vorder Hufen rajone. Jos tęsinys į šiaurę vadinosi Ernsthöfer Weg / Ernsthöfer Weg – nuo Ernsthof / Ernsthof dvaro (54°44'47'' š. pl. 20°30'00'' r. ilg.), į kurį vedė šis kelias. Tuo metu Ernsthöfer Weg buvo už Tragheimer Palve bendruomenės ribų. Kai 1927 06 16 teritorija, kuria ėjo Ernsthöfer Weg, tapo Karaliaučiaus dalimi, gatvę sujungė bendru pavadinimu su Hans-Sagan-Straße ir ėmė laikyti vakarine Tragheimer Palve miesto rajono riba. Taigi Hans-Sagan-Straße, pavadinta legendinio batsiuvio, Rūdavos mūšio (1370) didvyrio Hanso Sagano garbei, dabar ėjo iškart per du miesto rajonus, ir tik jos šiaurinę dalį galima priskirti Tragheimer Palve rajonui. 1945 11 23 Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado generolo Galickio įsakymu gatvė pervadinta Narvos gatve ir išsaugojo šį pavadinimą iki šiol. Hans-Sagan-Straße gatvėje dabar yra 19 prieškario pastatų, iš jų Tragheimer Palve – 15.
Höftmannstraße / Höftmannstraße susiformavo po 1907 metų kaip kelias, vedantis į Tragheimo kapines. Pavadinimą gavo 1923-iaisiais Prūsijos gydytojo ortopedo, Vokietijos ortopedų draugijos kūrėjo Heinricho Höftmanno (1851–1917) garbei. Klinika „Hindenburghaus“ / Hindenburghaus, kurioje jis dirbo, vienu sparnu išėjo į būsimą Höftmannstraße. Höftmannstraße per miesto šturmą nenukentėjo. Ypatingosios karinės apygardos kariuomenės vado 1945 11 23 įsakymu sujungta su Fritzener Weg gatve į Lesnajos gatvę, tačiau 1946 09 01 pavadinimas pakeistas į Oziornajos gatvę. Dabar tai Oziornajos gatvės dalis nuo Strelkovajos iki Ostrovskio gatvės. Gatvėje išliko septyni prieškario pastatai, tarp jų ir klinika „Hindenburghaus“ (dabar vaikų ir jaunimo centras „Na Molodiožnoj“).
Zielkeimer Weg / Zielkeimer Weg pavadinimą gavo nuo Zielkeim / Zielkeim dvaro (Petrovo gyvenvietė). Gatvė susiformavo 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių sandūroje ir iki karo pradžios buvo iki pusės užstatyta blokuotais namais. Per miesto šturmą nukentėjo palyginti nedaug. Po karo pervadinta Bachčisarajaus gatve. Iki mūsų dienų gatvėje išliko vienas prieškario pastatas.
Šiuolaikinės nuotraukos puslapyje: Michailas Ogorodnikovas
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
