Išsisklaidė tautos ir tautos,
Jų vardų dabar niekas nebežino.
Teka amžiai, šmėkščioja dienos ir metai,
Virš pasaulio Amžinybė sparnus išskleidžia...
Tai buvo daug amžių prieš Kristaus gimimą. Čia, į tarpupį tarp Ilfingo1 ir Wiselos2 upių, iš tolimų kraštų ateidavo naujos gentys. Jos ėjo iš Skandinavijos, Jutlandijos, Holšteino.. Jų tėvynėje dažnai būdavo sausrų ir potvynių, nederlingus metus keitė nauji nederlingi metai. Ir kai žmonės pradėdavo badauti ir nebeturėdavo kuo šerti naminių gyvulių, vieną nelemtą dieną jie susirinkdavo savo mantą ir iškeliaudavo į svetimus kraštus ieškoti sau geresnės dalios ir naujos tėvynės.
Šimtmetis po šimtmečio iš Vakarų ir Šiaurės į Wiselos žemes atvykdavo persikėlėliai. Per amžių storymę mus pasiekė pirmieji genčių vardai: skirai ir bastarnai atėjo čia trys šimtmečiai prieš Kristaus gimimą, persikėlę per Netzės3 upę. Atėjo burgundai ir vandalai, po jų – gotai, vadovaujami karaliaus Berigo. Vyslos kraštą jie vadino "Gothiskandza" (Gothiskandza), o tai reiškia "Gotų žemė".
Tai buvo aukšti ir stotingi žmonės. Jie įsikūrė Ilfingo ir Wiselos upių baseine, marių ir įlankų pakrantėse. Vietinės tautos, kurias jie pavergė, ir tos, su kuriomis jie prekiavo, kalbėjo apie juos kaip apie milžinus ir galiūnus.
O legendos gyvena savo gyvenimą ir pasakoja apie tuos tolimus įvykius savaip...
* * *
Senų senovėje siaurųjų Aistmarių4, esančių prie Baltijos jūros, pakrantėse gyveno du broliai. Abu buvo milžinai ir tokie didžiuliai, kad kiekvienas iš jų galėjo lengvai perbristi Aistmares.
Vyresnysis brolis gyveno Wicko miške, kuris dabar driekiasi tarp Tolkemito5 ir Frauenburgo6, o jaunesnysis apsigyveno priešingame marių krante, kur šiandien Vyslos nerijoje išsibarstę Vogelsango7, Pröbbernau8 ir Kahlbergo9 kaimeliai.
Abiem milžinams dažnai tekdavo kirsti medžius, bet abu teturėjo vieną kirvį. Tai buvo didžiulis akmeninis kirvis – tinkamas jo savininkams.
Kai jo prireikdavo miško milžinui, tas šaukdavo nerijos link: „Ei, broli, permesk man mūsų mažylį!“ Ir tuoj pat didžiulis akmeninis kirvis švilpdamas skrisdavo per marias iš kito kranto. O jei nerijoje gyvenęs milžinas norėdavo jį atgauti, tai imdavo rėkti visa gerkle: "Ei, ten, miške, varyk čia kirvį!" Ir tas akimirksniu atlėkdavo iš kito kranto, iš miško tankmės.
Bet atsitiko taip, kad vieną nelemtą valandą broliai nepasidalijo savo akmeninio kirvio. Jo skubiai prireikė miško milžinui, bet ir nerijos gyventojui staiga jo irgi prireikė, ir atiduoti jo jis niekaip nenorėjo. Susipyko broliai. Vienas žodis tempė paskui save kitą, dar įžeidesnį ir piktesnį. Pagaliau miško gyventojas užvirė nežabotu pykčiu ir sugriebė didžiulį uolos gabalą, norėdamas taikliu metimu paguldyti savo skriaudiką vietoje. Bet akmuo išslydo iš jo iš pykčio drebančių rankų ir įkrito į marias netoli kranto.
Pamatęs, ką sumanė jo brolis, nerijoje gyvenęs milžinas iš visų jėgų sviedė akmeninį kirvį į priešingą krantą, taikydamas į savo nekenčiamojo kaktą. Mirtinai sužeistas, miško milžinas griuvo ant žemės kaip pakirstas. Jo kraujas pasiliejo po visą Wicko mišką ir taip gerai įmirkė dirvą, kad ten iki šiol gausiai auga mėlynės.
Kankinamas sąžinės graužaties, vienas likęs milžinas nuo tada negalėjo rasti sau vietos. Gyvenimas be brolio jam įgriso. Neramus, jis klaidžiojo pirmyn atgal po neriją, kol kartą, apimtas nevilties, puolė į jūrą ir nuskendo. Jo palaikai iki šiol guli marių dugne, nuodydami vandenį. Todėl kiekvienas vietos gyventojas žino, kad ten dažnai žūva daug žuvų.
O uola, įkritusi į marias, iki šiol kyšo iš vandens. Pro ją bijo plaukti ir dideli laivai, ir mažos žvejų valtelės. Žmonės kalba, kad ten išdykauja nelabieji. Kai mariose siaučia audros, o bangos, putodamos ir griaudėdamos, daužosi į jūros akmenį, žmonės bangų ošime girdi, kaip iš priešingų krantų vienas su kitu barasi du broliai milžinai.
VERTĖJOS PASTABOS
1. Vokiškas Elbingo upės pavadinimas.
2. Vokiškas Vyslos upės pavadinimas.
3. Netzė – Vartos intakas. Varta – upė Lenkijoje, dešinysis Oderio intakas.
4. Rusijoje Aistmarės vadinamos Kaliningrado įlanka.
5. Tolkemitas – dab. Tolkmickas (Tolkmicko).
6. Frauenburgas – dab. Fromborkas (Frombork).
7. Vogelsangas – dab. Štutovas (Sztutowo).
8. Pröbbernau – dab. Pšebrnas (Przebrno).
9. Kahlbergas – dab. Krynica Morskos kurortas (Krynica Morska).
● Redakcijos pastaba: skaitykite VisitPrussia.com interviu su vokiečių ir, ypač, prūsų pasakų vertėja, mūsų nuolatine autore Tatjana Kolivai, rašančia savo tinklaraštį, kuriame paskelbta begalė kitų palyginimų, legendų ir pasakų jos vertimu.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
