Riebius sočius mėsos patiekalus daugiausia sau leisdavo vyrai, dirbę sunkų fizinį darbą. Be to, valgyti mėsą kasdien buvo laikoma didele prabanga. Delikatesus gamindavo per šventes, o kasdienis maistas buvo paprastas, bet skanus ir įvairus. Žmonės neponavo, nepasidavė rajumui ir rimtai rūpinosi savo sveikata, teikdami pirmenybę daržovių patiekalams. Be to, buvo laikomasi mitybos sezoniškumo – tai kai metų laikas pats nulemia valgiaraščio gaires.
Vietos valstiečiai, kaip, beje, ir miestiečiai, nekantriai laukdavo pavasario – kai lysvėse (o taip pat ir miesto turguose) pasirodydavo pirmieji ilgai laukti žalumynai.
Paskui ateidavo visų mėgstamų šviežių bulvių, ankstyvųjų kopūstų, ridikų, morkų, pomidorų, agurkų, špinatų, salotų, svogūnų, ankštinių metas… Savaime suprantama, ir ant stalų atsirasdavo įvairiausių šviežių daržovių patiekalų.
Ridikas klaipėdietiškai
(1910 m. receptas)
600 g baltojo ridiko, 180 ml alyvuogių aliejaus, 2 česnako skiltelės, 1 v. š. baltojo vyno acto, 4 džiovinti pomidorai aliejuje, 2 a. š. pomidorų pastos, 1 ančiuvio filė aliejuje, 1 a. š. džiovintų čiobrelių, žiupsnelis kajeno pipirų, druskos, pipirų ir medaus pagal skonį.
Orkaitę iš anksto įkaitinti iki 180 laipsnių. Ridiką supjaustyti 1 cm storio griežinėliais, iš abiejų pusių apšlakstyti alyvuogių aliejumi, sudėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir 30 minučių pašauti į orkaitę. Kepti, kol ridikas šiek tiek paruduos. Nulupti česnaką, susmulkinti ir sumaišyti jį su likusiu aliejumi, actu, susmulkintais džiovintais pomidorais, pomidorų pasta ir ančiuvio filė. Įdėti čiobrelių ir kajeno pipirų, marinatą pagardinti druska, maltais juodaisiais pipirais ir medumi. Šiame padaže keptą ridiką marinuoti 1 valandą. Paskui jį galima patiekti su virtomis bulvėmis arba bulvių koše. Keptas marinuotas ridikas puikiai papildo ir mėsos patiekalus.
Rytprūsiuose ne mažiau nei bulvės buvo gerbiami baltieji gūžiniai kopūstai. Juos raugdavo, kepdavo keptuvėje ir orkaitėje, troškindavo pridėję įvairiausių prieskonių, žolelių, keptų svogūnų ir šoninės.
Troškinti baltieji gūžiniai kopūstai
750 g baltųjų gūžinių kopūstų, 2 v. š. žąsies taukų, 3 obuoliai, 1 a. š. cukraus, druskos ir pipirų – pagal skonį, 1 citrina, smulkinto mairūno – pagal skonį ir norą.
Nuo gūžės pašalinti suvytusius lapus, kopūstą smulkiai supjaustyti ir šiek tiek patroškinti žąsies taukuose, paskui įpilti truputį karšto vandens, sudėti nuluptus ir gabalėliais supjaustytus obuolius, 1 a. š. cukraus, druskos, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų ir vienos citrinos sultis ir, nepamirštant maišyti, kad nepridegtų, troškinti 1 valandą. Jei reikia, pagal skonį galima įberti druskos ir mairūno. Šį patiekalą galima patiekti ir kaip atskirą, ir kaip garnyrą prie žąsienos kepsnio ar keptų dešrelių.
Morkų ir griežčių troškinys
500 g morkų, 1 nedidelė griežtė (maždaug 500 gramų), 1 v. š. riebalų, lauro lapas, 3 kvapiųjų pipirų žirneliai, daržovių sultinio kubelis, 1 v. š. smulkintų petražolių, druskos, pipirų ir cukraus pagal skonį.
Morkas ir griežtę nulupti, supjaustyti kubeliais, sudėti į troškintuvą. Įpilti tiek vandens, kad vos apsemtų daržoves, įdėti riebalų ir užvirinti. Įdėti lauro lapą, kvapiuosius pipirus ir daržovių kubelį (jį galima pakeisti turimais prieskoniais, džiovintais žalumynais – pagal asmeninį skonį). Troškinti 50 – 60 minučių ant vidutinės ugnies. Paskui daržoves sugrūsti grūstuve, pagardinti cukrumi, druska ir pipirais. Prieš patiekiant papuošti smulkintomis petražolėmis.
Raudonieji gūžiniai kopūstai su obuoliais be riebalų
1 vidutinė raudonojo kopūsto gūžė, 3 vidutiniai obuoliai, 1 svogūnas, 1 lygus a. š. druskos, 1 v. š. cukraus.
Smulkiai supjaustytą svogūną sudėti į įkaitintą troškintuvą ir nuolat maišant šiek tiek paskrudinti (be riebalų!). Raudonąjį kopūstą nuplauti, smulkiai supjaustyti, tankiai sudėti į troškintuvą ant svogūnų (atsargiai suspausti rankomis), paskui ant jo sluoksniu išdėlioti nenuluptų obuolių skilteles, pabarstyti cukrumi, įpilti ½ l verdančio vandens. Troškintuvą uždengti dangčiu. Troškinti 90 minučių ant vidutinės ugnies.
Netikras guliašas
375 g neprinokusių pupelių, 2 svogūnai, 2 v. š. riebalų, 500 g nedidelių pomidorų, druskos ir paprikos – pagal skonį, 1/8 l grietinės, prieskonių mėsai, cukraus – pagal skonį, petražolių lapelių.
Neprinokusių pupelių ankštis kruopščiai nuplauti, kiekvieną perlaužti pusiau, išvirti, kol suminkštės, ir nukošti per sietelį. Supjaustytus svogūnus šiek tiek paskrudinti riebaluose ir sudėti pomidorus, prieš tai nuplikytus ir nuluptus. Gausiai pasūdyti, įberti paprikos ir šiek tiek patroškinti, tada viską sumaišyti su pupelėmis, dar truputį patroškinti, įdėti grietinės, prieskonių mėsai ir žiupsnelį cukraus. Ant viršaus pabarstyti smulkintomis petražolėmis.
Toks guliašas puikiai dera su virtomis byriomis bulvėmis. Gurmanai tvirtina, kad skoniu jis beveik nesiskiria nuo mėsiško.
Šparagai
1 kg šparagų, 4 v. š. sviesto, 2 v. š. miltų, 2 tryniai, ½ saldžios grietinėlės, žiupsnelis cukraus, citrinos sulčių – pagal skonį.
Šparagus kruopščiai nuplauti tekančiu vandeniu (prieš tai pašalinus sumedėjusias stiebų apačias), supjaustyti 6 cm ilgio gabalėliais ir išvirti. Paruošti padažą šparagams: svieste pakepinti miltus, atskiesti sultiniu (mišinys neturi būti skystas), įdėti su grietinėle išplakto kiaušinio trynio, druskos, citrinos sulčių ir cukraus. Šparagus perkelti į padažą. Šį patiekalą galima patiekti su virtomis byriomis bulvėmis.
Jauni žirneliai
1 kg jaunų žirnių ankščių, 5 smulkūs balti svogūnėliai, 4 v. š. sviesto, žiupsnelis cukraus, truputis miltų, petražolių ryšelis.
Žirnelius išlukštenti iš ankščių. Svogūnėlius šiek tiek pasvilinti svieste, kol suminkštės, sudėti žirnelius, lengvai pabarstyti miltais (jų reikia nedaug, ant peilio galiuko), pasūdyti ir pasaldinti pagal skonį, įpilti 3 – 4 valgomuosius šaukštus daržovių arba mėsos sultinio, uždėti ant silpnos ugnies ir troškinti apie 10 minučių, tada užpilti dviem valgomaisiais šaukštais lydyto sviesto ir troškinti, kol bus paruošta. Paskui įdėti likusį sviestą ir pabarstyti smulkintomis petražolėmis.
Įdaryti kaliaropės arba salierai
8 – 10 vidutinių kaliaropių arba salierų gumbų.
Įdarui:
200 g grybų faršo, 70 – 80 g džiūvėsėlių (jų reikia, kad būtų galima sumaišyti su minkštimu, išpjautu iš gumbo vidurio), 1 kiaušinis, 1/8 l vandens, 1 lygus a. š. druskos.
Padažui:
30 g sviesto, 40 g miltų, ½ l daržovių sultinio, 1/8 l pieno, druskos pagal skonį, žiupsnelis cukraus, 1 trynys.
Kaliaropes arba salierus nulupti ir išvirti, kol bus pusiau paruošti. Nupjauti gumbų viršūnes (jokiu būdu jų neišmesti, tai bus „dangteliai“), atsargiai išpjauti minkštimą iš vidurio, jį susmulkinti ir sumaišyti su džiūvėsėliais ir su svogūnais pakepintais smulkintais grybais. Paruoštu įdaru pripildyti daržoves, uždengti „dangteliais“, perrišti kulinariniu siūlu ir troškinti, kol bus paruošta. Į stalą patiekalą galima patiekti su baltuoju padažu: miltus pakepinti svieste, atskiesti daržovių sultiniu, įpilti pieno ir 10 minučių virti ant silpnos ugnies nuolat maišant. Pabaigoje įmaišyti kiaušinio trynį, pasūdyti ir įberti žiupsnelį cukraus. Padažą galima pertrinti per sietelį, kad neliktų smulkių gumulėlių. Beje, kaliaropes ir salierus galima įdaryti ir sūriu, sumaišytu su gumbų minkštimu ir džiūvėsėliais, taip pat mėsos faršu klopsams.
Turbūt nė vienas Rytprūsių stalas neapsieidavo be daržovių troškinio.
Jis taip pat priskiriamas prie demokratiškų patiekalų, kaip apkepas ir eintopfas. Kaip sakoma, „gamindavo iš to, kas buvo“. Daržovių troškinys senas kaip pasaulis, ir šiandien vargu ar kas gali prisiminti jo pirminį receptą. Jo esmė – sumaišyti įvairias daržoves ir patroškinti viename puode (troškintuve). Jį galima gaminti su mėsa, paukštiena, žuvimi, dešra, o galima ir be jokių įmantrybių. Tai yra vien tik daržoves.
Daržovių troškinys su rūkytomis kiaulienos dešrelėmis
500 g smulkių bulvių, 300 g morkų, 300 g rūkytų kiaulienos dešrelių, 2 pomidorai, 1 svogūnas, 1 stiklinė tamsaus alaus, 1 puodelis pomidorų sulčių, 250 g virtų baltųjų pupelių, 1 lauro lapas, augalinio aliejaus, druskos, pipirų žirnelių, maltos paprikos, maltų juodųjų pipirų – visko pagal skonį.
Bulves ir morkas kruopščiai nuplauti, nulupti, stambiai supjaustyti ir kartu su svogūnais, retkarčiais pamaišant, kepti augaliniame aliejuje, kol susidarys auksinė plutelė. Paruoštas daržoves perkelti į troškintuvą. Dešreles supjaustyti griežinėliais, apkepti augaliniame aliejuje ir sudėti prie daržovių. Pomidorus nulupti, smulkiai supjaustyti ir taip pat perkelti į troškintuvą. Ten pat įpilti alaus, pomidorų sulčių, įdėti lauro lapą, pipirų žirnelių, druskos ir išmaišyti. Uždengti dangčiu ir troškinti ant silpnos ugnies, kol bulvės visiškai išvirs. Tada sudėti virtas pupeles, pagal skonį įberti prieskonių ir pasūdyti. Lengvai užvirinti ir nukelti nuo ugnies.
Daržovių troškinį paprastai patiekdavo didelėje lėkštėje, ant viršaus papuošę kapotais žalumynais. Patiekalą taip pat galima pagardinti grietine ar bet kokiu kitu padažu – pagal norą.
Šaltiniai:
Spezialitaeten aus Ostpreußen. Marion Lindt.
Doennigs Kochbuch Rezepte aus der Ostpreußischen Kueche. Margarete Haslinger, Ruth Maria Wagner.
Alte Familienrezepte aus Ostpreußen. Harald Saul.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
