Simonas Grunau, „Prūsijos kronikos“ (1520), 2 tomai. I tomas.
Ir kalbėjo kunigaikštis:
„In namen Gotis amen. Aš, Konradas, Mazovijos, Kujavijos ir Dobrynės kunigaikštis, savo gera valia ir savo įpėdinių sutikimu atiduodu garbingajam Vokiečių ordinui amžinai valdyti Kulmo žemę kaip atramą ginant krikščionių tautą nuo prūsų pagonių antpuolių. O jei broliai riteriai užkariaus prūsų žemes, turi dalytis su mumis. Jie taip pat privalo visokeriopai remti Lenkijos kunigaikščius jų vaiduose su prūsų pagonimis, nei žodžiu, nei darbu neveikti prieš kunigaikščio įpėdinius ir jokiu būdu nedaryti žalos Lenkijai.
Tuo kunigaikštis broliams ranką padavė, kaip ir jo kunigaikštienė Agafija, sūnūs Boleslovas, Kazimieras, Ziemovitas, ir visi čia esantys didikai ranką padavė. Surašyta, antspaudais patvirtinta ir su malda nusiųsta šventajam popiežiui.“
Broliai nusiuntė šį kunigaikščio raštą didžiajam magistrui, broliui Hermannui, o šis perdavė jį popiežiui. Popiežius gi patvirtino, kad ima prūsus į šventojo Petro patrimonijos globą1.
O tuo metu Mazovijos kunigaikštis Konradas ėmė statyti prie Vyslos brolių reikmėms įtvirtintą pilį, kad jie turėtų kur gyventi ir slėptis nuo prūsų antpuolių. Ta pilis buvo statoma neatsitiktinai pasirinktoje vietoje. Ji buvo prūsams šventa. Ten, šventoje giraitėje, stovėjo didžiulis ąžuolas, vienas iš tų didžiųjų prūsų ąžuolų, kur jie garbino savo dievus ir aukojo jiems aukas.
Šis ąžuolas, kaip ir kiti jo broliai, buvo neįtikėtino dydžio, ir kai Hermannas von Balkas, pirmasis Prūsijos landmeistras, atėjęs į šį kraštą, jį pamatė, jis užėmė šią vietovę, nepaisydamas atkaklaus prūsų pasipriešinimo.
Ir kadangi ąžuolas buvo toks didžiulis, landmeistras liepė jį įtvirtinti, kad jis tarnautų jo žmonėms kaip sargybos bokštas, Turmas2, ir įtvirtinimas prieš pagonis, kurie be paliovos bandė jį atsikovoti.
Ir štai pilis buvo pastatyta: paėmė didelius medžių kamienus ir sukalė juos į žemę, paskui apjuosė sienomis keturių morgų3 žemės pločiu, o įtvirtinimo viduryje stovėjo ąžuolas. Aplink pilies sienas buvo iškastas gilus griovys, per kurį buvo permesti pakeliami tiltai, kuriais buvo galima patekti į pilį. Broliai pavadino ją Vogelsangu – Paukščių giesme, nes ji buvo pastatyta miškingoje vietovėje ir iš jos buvo girdėti, kaip medžiuose čiulba paukščiai. O Vogelsangas stovėjo toje vietoje, kur vėliau atsirado Thorno pilis4.
Prūsams taip ir nepavyko užvaldyti Vogelsango, nors jie daugybę kartų šturmavo pilį, prarasdami po jos sienomis geriausius savo karius.
O dar didesniam brolių saugumui kunigaikštis liepė pastatyti šalia, kitame Vyslos krante, kitą pilį ir pavadino ją Nešava5. Ją jis atidavė riteriams, kad, prūsams užpuolus, jie galėtų laivais persikelti į Nešavos pilį ir rasti joje apsaugą. Ji buvo pastatyta lygiai taip pat kaip Vogelsangas, ir abi buvo pastatytos jau iki 1231 metų.
O tuo metu Prūsijoje siautė didelis maras, apie kurį rašo vyskupas Kristijonas: „...prūsai, kaip laukiniai žvėrys, puolė į miškus, ir išmintingi žmonės sakė, kad prūsų pagonių dievai mirė, o į šias žemes buvo pasiųsti broliai kryžiuočiai, kad atverstų pagonis į tikrąjį tikėjimą...“.
Vėliau aplink Vogelsango tvirtovę atsirado miestas, kurį pagal ąžuolo vardą taip pat vadino Turmu, arba Thornu6. Tiesa, tai ne tas pats Thornas, kurį žinome dabar. Senąjį Thorną (Alt Thorn) kiekvieną pavasarį paplaudavo upė, todėl miestas buvo perkeltas mylią toliau nuo vandens, ten, kur dabar ir yra šiuolaikinis Thornas. Senojo Thorno sienų fragmentų iki šiol galima rasti kasinėjant. Liaudyje gyvas tikėjimas, kad ten iki šiol galima sutikti vaiduoklių, todėl nuo vidurnakčio iki pirmųjų gaidžių ten niekas nevaikšto.
VERTĖJOS PASTABOS
1. Simono Grunau tekste: „und er nam Preussen an wie ein gut vom patrimonio Petri...“
Patrimonija (iš lot. patrimoniālis – pažod. „tėvo“). Šventojo Petro patrimonija – oficialus Vatikano pavadinimas, suteiktas jį sukuriant 756 metais Pipino Mažojo.
2. Turmas (vok. Thurm) – vokiškai „bokštas“.
3. Morgas (iš vok. Morgen, rytas) – pasenęs žemės ploto matavimo vienetas viduramžių Vakarų Europoje ir, be kita ko, Abiejų Tautų Respublikoje, lygus maždaug 0,56 hektaro.
Iš pradžių morgas reiškė plotą, kurį vienas žmogus gali suarti ar nušienauti su vienu pakinkytu arkliu per darbo dieną (t. y. nuo ryto iki vidurdienio), ir jo dydis – priklausomai nuo dirvožemio kokybės, pakinkytų arklių ir įrankių – Europoje svyravo nuo 0,33 iki 1,07 hektaro.
4. Simonas Grunau „Prūsijos kronikose“ sujungia Vogelsango ir Thorno tvirtoves.
5. Nešava; Nessau /arba Nissau/, taip pat Nešavos pilis.
Simono Grunau tekste parašyta: Nyeschova, dabar vadinama Dybau; Dybau – tai, matyt, Dybovo pilis.
6. Thornas – dab. Torunė (lenk. Toruń, vok. Thorn) – miestas Lenkijos šiaurėje, prie Vyslos upės.
● Redakcijos pastaba: skaitykite VisitPrussia.com interviu su vokiečių, o ypač prūsų pasakų vertėja, mūsų nuolatine autore Tatjana Kolivai, kuri rašo savo tinklaraštį, kur paskelbta begalė kitų palyginimų, legendų ir pasakų jos vertimu.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
