Kelionė į užsienį daugeliui srities gyventojų iš esmės yra kasdienybė. Sutikti kaliningradietį parduotuvėje Lenkijos Elbloge ar Gdanske tikimybė didesnė nei pačiame Kaliningrade. Jau nekalbu apie parduotuves Gžechotkuose. Ten stovėjimo aikštelėse automobilis su lenkiškais numeriais pasitaiko rečiau nei su rusiškais. O Nidos restorane savaitgaliais tiesiog susidaro Kaliningrado pokylio įspūdis.
Bet štai ateina šventės. Ką daro mūsų regiono gyventojas, jei tuo metu jo neslegia darbas ar asmeninės problemos? Jis važiuoja ilsėtis. Ne išimtis buvo ir praėjusios Naujųjų metų šventės. Sprendžiant iš nuotraukų ir komentarų, kuriuos kraštiečiai paskelbė socialiniuose tinkluose, dauguma išvyko į Europą. Viena vertus, ten saugu, nepaisant visų baubų, kuriuos uoliai skleidžia federaliniai televizijos kanalai. O kita vertus, tai arti.
Spręskite patys: nuo Kaliningrado iki Maskvos 1200 kilometrų. Jei nubrėšime 1200 kilometrų spindulio apskritimą, kurio centras Kaliningrade, į jį pateks ir Olandija, Belgija, Liuksemburgas, dalis Prancūzijos, visa Vokietija, Austrija, dalis Šveicarijos, Čekija, Slovakija, Vengrija, taip pat Balkanų valstybės.
Tarp šių šalių ir mūsų regiono tik viena siena, o Europos kelių kokybei nereikia jokio papildomo aprašymo. Energingas vairuotojas gali įveikti šį atstumą per dieną. Ir čia yra dvi keliautojų kategorijos. Keliautojas, kurį priskiriu pirmajai kategorijai, pažymi tašką žemėlapyje ir lekia ten didžiausiu įmanomu greičiu, o jau ten atsiduoda poilsiui. Kita kategorija, kuriai priskiriu ir save, važiuoja neskubėdama, sustodama išgerti kavos ir pavalgyti, o dar pažiūrėti į miestą, upę, pilį, parką ir daugybę kitų įdomių vietų. Tai, žinoma, ištęsia kelionę, bet kita vertus pati kelionė tampa poilsiu. Tiesa, jei jūs prie vairo, o jūsų kompanija per pietus užsisako alaus arba, tarkim, karšto vyno, pradedate galvoti, kad greitas pervažiavimas ne visada neturi prasmės.
Dar viena bet kurios kelionės tema – apsipirkimas. Bet ši tema reikalauja atskiro, apgalvoto pasakojimo. Dauguma mano pažįstamų vyriškosios lyties atstovų apsipirkimą suvokia kaip neišvengiamą ir svarbią kelionės dalį ir stoiškai pakelia visus jo vargus ir nepriteklius. Laiką, kurį gražiosios pusės skiria parduotuvėms naršyti, ir maišelių nešiojimą visi priima visiškai ramiai. Didžiausia našta – būtinybė atsakinėti į klausimą „Kaip aš atrodau?“.
Bet apsipirkimas – tik kelionės detalė. O kelionių tikslai patys įvairiausi. Kas važiuoja slidinėti, kas klaidžioti po miestus. Viena visus vienija – kaliningradiečiai ieško sau, nors laikinai, dvasinės ramybės ir harmonijos atmosferos. Ir kiekvienas randa ją kažkame savo. Senojoje gerojoje Europoje, per savo istoriją mačiusioje labai daug, žmonės gyvena be įtūžio ir isterijos. Čia viešpatauja keliautojams patraukli geranoriškos ramybės atmosfera.
Dar viena populiari įrašų socialiniuose tinkluose tema buvo eilės pasienyje. Tai taip pat patvirtina mintį, kad Kaliningrado srities gyventojai per šventes visu mastu parodo potraukį keisti vietas. Tiesa, per šias šventes daugelis kalbėjo, kad reikia važiuoti dabar, nes neaišku, ar vasarą tai mums dar bus pagal kišenę. Beje, Lietuva ir Lenkija niekur nedings.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
