Bažnyčia plytų, bokštas įeina tiesiai į bažnyčios pastatą, bokšto aukštis – 52,5 m. Viršuje jis baigėsi romaniniu kupolu. Pagrindinis pastatas ir stačiakampis choras pastatyti vienu metu. Kontraforsai. Smailiaarkės durys ir langai. Prieangis (įėjimas) šiaurėje. Prie choro iš šiaurės pristatyta zakristija.
Viduje bažnyčia trijų navų. Lubos skliautuotos, žvaigždiniai skliautai. Sienų tapyba. Daug įdomių religinio turinio paveikslų. Turtingi altoriaus reikmenys. Pats altorius pastatytas 1521 m., buvo saugoma Martyno Liuterio Biblija. Sakykla – 1715 m. Vargonus 1600 m. pastatė Adrianas Zeickermannas. Jų viršutinis aukštas buvo sugriautas 1677 m. Karaliaučiuje gimęs Jakobas Knerke 1685 m. pastatė naujus vargonus, kurie buvo perstatyti 1810 m.
Antrojo pasaulinio karo metais mieste vyko gatvių kautynės, o naktimis Vėluvą bombardavo vokiečių aviacija. Šiek tiek nukentėjo ir bažnyčia.
Po karo ji buvo naudojama sandėliams. Arkos ir skliautuotos lubos dar buvo sveikos. XX a. septintajame dešimtmetyje šventovę bandyta susprogdinti. Užtaisas buvo padėtas šiaurinėje pusėje. Tačiau sprogimas buvo „nesėkmingas“. Bažnyčia atsilaikė, sugriuvo tik skliautai. Po to buvo aptiktas užtvindytas požeminis praėjimas.
1990 m. iš bažnyčios buvo likęs bokštas be stogo ir pagrindinio pastato sienos. Šiaurinis prieangis ir zakristija sugriauti. Viduje išliko kolonos, dalijančios bažnyčią į tris navas. Į pietvakarius nuo bažnyčios matyti senosios miesto sienos fragmentai.
1994–1995 m. buvusių miesto gyventojų lėšomis buvo užkonservuotos sienos, ant bokšto uždėtas stogas ir įrengta apžvalgos aikštelė.
Trečiajame XXI a. dešimtmetyje bažnyčia kasmet vasarą tampa klasikinės muzikos koncertų vieta. Šalia jos įrengtas rožynas, skirtas penkioms istorinėms asmenybėms, kurių likimai neatsiejamai susiję su gyvenvietės ir Kaliningrado srities istorija. Kiekvienas iš penkių gėlyno sektorių simbolizuoja konkrečią istorinę asmenybę.
Katalikų koplyčia
XX a. pradžioje Vėluvoje padaugėjus katalikų, prireikė pastatyti šventovę miesto katalikų bendruomenei.
Katalikų bažnyčios projektas buvo parengtas jau 1916 m. Tačiau dėl vykusio karo (Pirmojo pasaulinio, 1914–1918 m.) statybas teko atidėti.
Iškart po karo politinė ir ekonominė padėtis Rytų Prūsijoje smarkiai pablogėjo, ir statybas vėl teko atidėti. Tik po dešimties metų, padėčiai stabilizavusis, buvo nuspręsta statyti katalikų bažnyčią. 1928 m. buvo skirta vieta netoli „Senųjų kapinių“ Neustadte (miesto rajone). Statybos baigėsi šventovės pašventinimu.
Po 1945 m. pastatas buvo naudojamas mokyklos dirbtuvėms, vėliau – sandėliui. Paskui jis buvo apleistas ir niekaip nenaudojamas. 2010 m. perduotas Katalikų Bažnyčiai. 2011 m. atliktas remontas, ir bažnyčia vėl veikia.
Nespalvotos nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen, Anton Ulbrich „Geschichte der Bildhauerkunst in Ostpreussen“, spalvotos – Wikimedia Commons.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
