2007–2013 metais Kaliningrado sritis gana aktyviai dalyvavo įgyvendinant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės pasienio bendradarbiavimo programą „Lietuva–Lenkija–Rusija 2007–2013 m.“, bendrai finansuojamą ES lėšomis. Ši programa pirmiausia buvo skirta Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities pasienio teritorijų infrastruktūrai plėtoti, tačiau pagal ją įgyvendintų projektų tematika gerokai peržengė grynai materialių interesų ribas. Būtent rusų, lenkų ir lietuvių kultūrinės sąveikos tema raudona gija ėjo per daugumą programos projektų.
Atrodo, kad nemažai kultūriniam bendradarbiavimui suaktyvinti skirtų projektų verti dėmesio net ir jiems pasibaigus, jau vien todėl, kad jie atsako į klausimus, kodėl muziejai neturi sienų, ar toli Kaliningradui iki Atlantidos, kaip pereiti Kryžkelę 2.0 ir daugelį kitų.
„Muziejai už sienų“ – projektas, kurį įgyvendino Elblongo archeologijos ir istorijos muziejus ir Kaliningrado muziejus „Friedlando vartai“.
Žinoma, finansiniu požiūriu svarbia projekto įgyvendinimo dalimi tapo būtent infrastruktūros plėtra – muziejų įrangos modernizavimas. Tačiau pagrindinis akcentas įgyvendinant „Muziejus be sienų“ vis dėlto buvo padarytas kultūrinio bendradarbiavimo suaktyvinimui, bendro kultūros paveldo populiarinimui, bendrų Elblongo ir Kaliningrado–Karaliaučiaus raidos dėsningumų praeityje ir dabartyje paieškai.
Kultūrinių, istorinių sąlyčio taškų paieška paskatino šio projekto metu sukurti dokumentinį filmą „Liudijimai“, parengtą remiantis Elblongo ir Karaliaučiaus klestėjimo ir žlugimo XX amžiaus pirmojoje pusėje liudininkų pasakojimais, vaikystės prisiminimais. Taip pat buvo parengti rusų ir lenkų kalbų turistiniai vadovai, surengta daugybė parodų, edukacinių renginių ir t. t.
Ko gero, svarbiausia įgyvendinant „Muziejus be sienų“ ir vertingiausia kultūrinio bendradarbiavimo plėtrai buvo tai, kad projekto idėjinė dalis buvo nukreipta į faktų, galinčių sujungti dviejų miestų istoriją, parodyti bendrą regionų gyvenimo vaizdą, tarpusavio priklausomybę, taip pat neatsiejamus kultūrų ryšius pasienio erdvėje, kaupimą.
„Pasienio Atlantida“ – Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo projektas, kurio tikslas buvo sukurti bendrą kultūrinį maršrutą, vedantį iš Lenkijos miestų Seinų ir Krasnogrudos per Lietuvos Kėdainius į Kaliningradą. Nors „Pasienio Atlantida“ nesulaukė didelio dėmesio nei Kaliningrado srities, nei Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidoje ir neturėjo reikšmingos finansinės paramos, iš visų pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės pasienio bendradarbiavimo programą įgyvendintų projektų būtent jis ryškiai išsiskiria. Visų pirma reikia suprasti, kad turizmo bendradarbiavimas tarp Kaliningrado srities, Lenkijos ir Lietuvos šiuo metu vyksta asimetriškai, nes kaliningradiečių susidomėjimas „pasienio užsieniu“ yra gerokai didesnis nei lenkų ir lietuvių susidomėjimas mūsų regionu. Todėl bet kokie, net ir nedideli, projektai, skirti Kaliningrado turistiniams maršrutams populiarinti, mums yra nepaprastai vertingi.
Šiame kontekste verta paminėti, kad vienas iš minėto projekto rezultatų buvo „Pasienio Atlantidos kultūrinio kelio vadovo: Krasnogruda–Seinai, Kėdainiai, Kaliningradas“ išleidimas. Be to, projekto svetainė – viena iš nedaugelio interneto platformų anglų kalba, kur galima susipažinti su informacija apie turistams patrauklius Kaliningrado srities objektus.
Daugiakultūris dialogas – daugiakultūriai teatrai
Šio projekto partneriai buvo Lenkijos Elblongo miesto Aleksandro Sewruko teatras, Kaliningrado srities dramos teatras ir Lietuvos Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
„Daugiakultūrių teatrų“ minimalus uždavinys buvo užmegzti minėtų teatrų bendradarbiavimą, maksimalus – iškelti rusų, lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą į kokybiškai naują lygmenį.
Reikia pasakyti, kad projekto įgyvendinimo rezultatai patvirtino, jog net nedidelės bendradarbiavimo programos gali įvykdyti maksimalius uždavinius.
Antai projekto metu buvo parengtas vienas bendras spektaklio scenarijus lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis. Galiausiai trikalbis spektaklis buvo pastatytas projekte dalyvavusių teatrų scenose, o tai, neperdedant, pavertė šią bendradarbiavimo programą tikru proveržiu plėtojant Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos kultūrinį trialogą.
Taip pat verta pažymėti, kad gana neeiliniu projekto rezultatu tapo daugiakultūrio bendradarbiavimo teatro srityje metodologija, parengta per „Romeo ir Džuljetos“ repeticijų ciklą, dalyvaujant lenkų, lietuvių ir rusų grupei – 60 aktorių, 30 scenos darbuotojų, 13 prodiuserių ir 3 koordinatoriams.
„Artimas nepažįstamasis: tarpusavio supratimo tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų plėtra“
Pagrindinis projekto „Artimas nepažįstamasis“ uždavinys buvo plėtoti trišalį kultūros institucijų ir profesionalų, dirbančių Kaliningrado, Gdansko ir Klaipėdos šiuolaikinės kultūros ir meno srityje, bendradarbiavimą. Šio projekto partneriai buvo Valstybinio šiuolaikinio meno centro Baltijos filialas, šiuolaikinio meno centras „Łaźnia“ (Gdanskas, Lenkija) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (Klaipėda, Lietuva).
Kultūrinio bendradarbiavimo plėtros požiūriu šį projektą taip pat galima apibūdinti kaip vieną vertingiausių iš daugybės pagal Lietuvos–Lenkijos–Rusijos 2007–2013 m. pasienio bendradarbiavimo programą įgyvendintų projektų, nes jis pirmiausia padėjo plėtoti trišalius ryšius, keistis patirtimi konkrečių kūrybinių profesijų atstovams.
Įgyvendinant projektą „Artimas nepažįstamasis“, menininkai iš Kaliningrado srities, Lenkijos ir Lietuvos sukūrė kūrinių, skirtų rusų, lenkų ir lietuvių kaimyniškiems santykiams.
Bendro, vienijančio paieška, kaip ir anksčiau minėtuose projektuose, tapo pagrindiniu kriterijumi.
Šiuolaikinio meno žinovams galima rekomenduoti susipažinti su projekto metu išleistais parodų „Witosławas Czerwonka. Trys sapnai“, „Made in Kaliningrad“, „Russian Red“, „Susitikimas. Pavogta praeitis“, „9000 km“, „Artimas nepažįstamasis“ katalogais ir tekstų rinkiniu „RussianRed: PolishWaysofSeeing“.
Atskirai verta pažymėti, kad projektas „Artimas nepažįstamasis“ palietė ir turizmo bendradarbiavimo sritį. 2013 metais įvyko tiriamoji meno ekspedicija, kurios rezultatais buvo parengti 5 bendri (trišaliai) tarptautiniai turistiniai maršrutai, taip pat išleistas meninis vadovas „Meno gidas: Gdanskas – Kaliningradas – Klaipėda“.
„Marios kaip turizmo ir Pietryčių Baltijos tautų sąveikos kryžkelės – KRYŽKELĖS 2.0“
„Kryžkelės 2.0“ – projektas, taip pat įgyvendintas pagal Lietuvos–Lenkijos–Rusijos 2007–2013 m. pasienio bendradarbiavimo programą, tapo, ko gero, žinomiausiu iš aukščiau pristatytų ir vienu didžiausių. Jį įgyvendinant dalyvavo 13 partnerių iš Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities. Pagrindiniu projekto partneriu iš Rusijos pusės tapo Immanuelio Kanto Baltijos federalinis universitetas.
Vienas ypač vertingų šio projekto prioritetų trišalio kultūrinio bendradarbiavimo požiūriu buvo parama įvairiems teminiams festivaliams, skirtiems šalių dalyvių – Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities – tarptautiniam turistiniam patrauklumui plėtoti. Verta paminėti ir Senųjų amatų dienas vikingų epochos muziejuje po atviru dangumi „Senovės Semba“ (kuris taip pat buvo pastatytas projekto „Kryžkelės 2.0“ lėšomis), esančiame Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.
Be to, 2013 ir 2014 metais projektas „Kryžkelės 2.0“ paėmė „globoti“ tarptautinį istorinės rekonstrukcijos ir muzikos festivalį „Baltijos tautos“, kuris Kaliningrado srityje rengiamas nuo 2006 metų. Abiejuose 2013–2014 m. festivaliuose dalyvavo apie 100 istorinės rekonstrukcijos klubų atstovų, amatininkų ir muzikos grupių iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Švedijos.
Žinoma, galima kelti klausimą, kas įvyko po to, kai pristatyti projektai pasiekė galutinį įgyvendinimo tašką, nurodyti, kad dalis projektinės veiklos nesulaukė tolesnio įgyvendinimo ir plėtros.
Tačiau, kad ir kaip keista, įvykę projektai vertingi patys savaime, nes idėjiškai juos vienija tai, kas mus sieja, paieška – ji padeda įveikti nepasitikėjimą, prietarus ir kuria pagrindą būsimam bendradarbiavimui.
Tegu jų įgyvendinimas nesulaukė visapusiško susidomėjimo ir plataus nušvietimo, bet neabejotinai paruošė dirvą kitiems laimėjimams.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
