Žinoma nuo 1539 metų, kai gyvenvietėje jau buvo 33 ūkiai. Iki 1542 m. ūkių skaičius išaugo iki 45. 1656–57 m. gyvenvietė nukentėjo nuo totorių antpuolio. 1708–11 m. nuo maro Rominten mirė daugiau nei pusė gyventojų.
1723–26 m. į Rominten persikelia protestantai iš Pfalco, Šveicarijos ir Nasau, o 1732-aisiais – iš Zalcburgo.
1737 metais buvo atidaryta mokykla. 1740 m. gyvenvietėje buvo 24 ūkiai, o 1885-aisiais – 32. Tuo metu Rominten priklausė Įsrūčio apskričiai, o nuo 1818-ųjų – Geldapės apskričiai. 1858 metais per Groß Rominten nutiesta geležinkelio linija Karaliaučius – Eitkūnai. 1862–65 m. per gyvenvietę nutiestas kelias Kiauten – Tolminkiemis. 1863 metais Groß Rominten kartu su Praßbergo dvaru tapo nuo lažo atleista kolonistų gyvenviete. Kolonijoje buvo: pastatų – 277, arklių – 95, galvijų – 55, avių – 140, kiaulių – 131, ožka – 1.
1868-aisiais Groß Rominten įkurta bažnytinė bendruomenė. Iki 1774 m. Rominten buvo 78 gyvenamieji namai. 1880 metais, remiant Vilhelmui I, pastatyta bažnyčia.
Dviračių nuoma ir kava išsinešti pagrindinėje gyvenvietės gatvėje.
1890–91 m. Vilhelmo II įsakymu Romintos girioje buvo pastatytas medžioklės namelis, o 1893-iaisiais netoli jo atidaryta norvegiško stiliaus Šv. Huberto koplyčia. 1898 metais Groß Rominten buvo 230 ūkinių pastatų ir 145 gyvenamieji namai.
1914-08-20 Groß Rominten užėmė Renenkampfo vadovaujama Rusijos kariuomenė ir, atsakydama į pasipriešinimą, gyvenvietę visiškai sudegino.
Atstatyta 1915-aisiais; tuomet pat elektrifikuota, nutiestas vandentiekis ir atidaryta 28 numerių telefono stotis. 1928 metais į Groß Rominten bendruomenę įėjo Praßbergo ir Klein Rominten gyvenvietės. 1930 m. Groß Rominten buvo 152 gyvenamieji namai ir 246 ūkiniai pastatai. 1934 metais Groß Rominten pervadinta į Hardteck.
1944-10-21–22 gyvenvietę užėmė 11-osios gvardijos armijos 36-ojo gvardijos šaulių korpuso 18-osios gvardijos šaulių divizijos daliniai. 1945-aisiais pervadinta į Krasnolesje.
Vištyčio ekologijos ir istorijos muziejus.
1946 metais atidaryta mokykla. 1953 m. įkurta mašinų ir melioracijos stotis, ruošusi dirvą miško sodinimui, ir pradėtas miško atkūrimas. 1954-aisiais į Krasnolesje perkelta Nesterovo miškų ūkio kontora. 2006 metais Krasnolesjės mokykla reorganizuota į pradinę mokyklą-darželį. 2011 m. buvusios mokyklos pastate atidarytas Vištyčio ekologijos ir istorijos muziejus.
Gyvenvietės koordinatės: 54°23'40'' š. pl. 22°22'33'' r. ilg.
Lankytinos vietos: saugomas kraštovaizdis, Vištyčio ekologijos ir istorijos muziejus, bažnyčia, sovietų karių kapas, paminklas Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusiems gyvenvietės gyventojams.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1745 m. – 170, 1785 m. – 240, 1868 m. – 533, 1874 m. – 772, 1898 m. – 1088, 1910 m. – 1127, 1925 m. – 1021, 1939 m. – 1191, 1944 m. – 1300, 1992 m. – 440, 2002 m. – 454 gyventojai.
Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
