Vidaus patalpa buvo įrengta vieningu stiliumi. Virš altoriaus – įspūdingas nukryžiuotasis, dešinėje ir kairėje nuo jo stovėjo natūralaus dydžio bronzinės Jono ir Pauliaus figūros.
Ilgą laiką Maraunenhofo bažnyčios bendruomenė priklausė Tragheimo bažnyčiai (Tragheimo bendruomenei). Nuo 1928 m. balandžio 1 d. ji atsiskyrė į atskirą nepriklausomą bendruomenę. Ketvirtajame dešimtmetyje Naujoji Tragheimo bažnyčia buvo pervadinta Kunigaikščio Albrechto atminimo bažnyčia.
Per Karaliaučiaus šturmą 1945 m. balandžio 6–9 d. šios bažnyčios apylinkėse stiprių mūšių nebuvo, ir ji liko beveik sveika, išskyrus nubyrėjusias čerpes. Pasibaigus karui, ją galbūt naudojo vietiniai vokiečių gyventojai krikščioniškiems sakramentams ir apeigoms.
Naujosios Tragheimo bažnyčios interjeras.
Iškeldinus vokiečių gyventojus, ji buvo išgrobstyta ir apleista. Ilgą laiką ji niekaip nebuvo naudojama. Paskui buvo projektas bažnyčioje įrengti kino teatrą, išsaugant bokštą ir pastatant ant jo valstietės ir darbininko skulptūrinę grupę. Tačiau projektas nebuvo įgyvendintas.
Vėliau bažnyčia ėmė irti dėl tinkamos priežiūros ir remonto stokos. Iki septintojo dešimtmečio vidurio jos bokštas stūksojo virš rajono. Septintojo dešimtmečio pabaigoje, nustačius jos avarinę būklę, bažnyčią pradėta ardyti, 1970 m. ji buvo susprogdinta, o 1972 m. galutinai nugriauta. Per vietą, kur stovėjo bažnyčia, buvo nutiesti tramvajaus bėgiai.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
