Besibaigiančiais metais Kaliningrade įvyko daug įvairių įvykių – įdomių ir nelabai, svarbių ir šiaip sau. Vis dėlto 2015-ieji greičiausiai įsimins kaip lūžio metai daugiamečiame Karališkosios pilies atkūrimo šalininkų ir priešininkų ginče. Panašu, kad būtent šiais metais visuomenė ir valdžia galutinai suvokė, jog būtina atkurti buvusią miesto architektūrinę dominantę. Tačiau prieš į Pilies kalną ateinant statybininkams, jį turi kruopščiai ištirti archeologai.
– Laukia labai rimtas, sudėtingas, bet nepaprastai įdomus darbas, — mano Rusijos mokslų akademijos Archeologijos instituto Sembos archeologinės ekspedicijos vadovas Aleksandras Chochlovas. — Be viso kito, būtina ištirti ir tuos pilies statinius, kurie daugumai mūsų amžininkų menkai pažįstami: platų griovį, praeityje nugriautų pastatų ir statinių pamatus bei rūsius, pilies šulinį, nekropolius ir taip toliau. O paskui visa tai reikia išsaugoti. Ir ne tiesiog išsaugoti, o muziejinti, kad būtų galima rodyti turistams. Po dabartiniu Pilies kalno žemės paviršiumi slypi unikali medžiaga, turinti neblėstančią vertę ir galinti pritraukti čia turistų.
Kartu Aleksandras Chochlovas mano, kad griuvėsių išsaugojimo idėja niekaip neprieštarauja Karališkosios pilies atkūrimo idėjai.
– Visa tai puikiai dera, — tęsia archeologas. — Specialistams gerai žinomi pavyzdžiai, kai antikinis ar viduramžių pastatas buvo atkurtas, o jo cokoliniame aukšte įrengta ekspozicija, skirta tikrosioms kasinėjimų metu atidengto muziejinto architektūros objekto liekanoms. Ką nors panašaus galime pamatyti Paryžiaus Luvre, Vilniaus Žemutinėje pilyje, Berlyne ir daugelyje kitų miestų.
Rusijos mokslų akademijos Archeologijos instituto Sembos archeologinės ekspedicijos vadovas Aleksandras Chochlovas.
Be to, pagal federalinio įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos tautų paveldo apsaugos“ reikalavimus aptiktos architektūrinio-archeologinio objekto liekanos turi būti fiziškai išsaugotos. Kaip rodo praktika, šiuo atveju kito kelio, išskyrus atkūrimą, nėra.
Atsižvelgiant į visa, kas pasakyta, ne visai aišku, kaip konkurso „Post-pilis“ organizatoriai galėjo imtis jį rengti, neužtikrinę išankstinių archeologinių tyrimų ir negavę išsamios informacijos apie senųjų autentiškų pilies dalių išsidėstymą. Juk be pilies pastato sienų, žinomų iš XX a. pradžios nuotraukų, būta ir ankstesnių akmeninių bei mūrinių pilies statinių – Konvento pastato, XVI–XVIII a. prarastų sienų ir bokštų, griovio su akmeniniais sutvirtinimais ir apdaila, kelių pilies koplyčių ir viduramžių laidojimo kompleksų. Projektas, kuriam žiuri skyrė pirmąją vietą, vargu ar gali būti įgyvendintas, nes jį įgyvendinant išlikusios autentiškos architektūrinės-archeologinės liekanos neišvengiamai būtų sunaikintos.
Simptomiška, kad interneto balsavime laimėjo Artūro Sarnico projektas, numatantis visišką ir detalų pilies atkūrimą. Išeina, kad miestiečiai pasirodė įžvalgesni už tituluotus žiuri narius?
– Labai svarbu, kad mieste atsirastų objektas, jungiantis šios žemės praeitį ir dabartį, — mano Aleksandras Nikolajevičius. — Katedra tokį vaidmenį atlieka tik Saloje. O pilis gali tapti miesto objektu, kuris savo materialiu pavidalu ir fiziniu buvimu primins, kad Rusijos istorija apskritai ir Kaliningrado srities istorija konkrečiai yra sudėtinė Europos istorijos dalis. Konkurse buvo daug projektų, siūlančių pilies vietoje statyti įvairiausias modernias formas ir futuristines konstrukcijas. Bet jų ir taip pakanka Kaliningrado centre. Esu giliai įsitikinęs, kad tokiems statiniams vieta kur nors ten, kur niekada nebuvo susiformavusios istorinės miesto aplinkos. Miesto centras, mano nuomone, turi būti tvarkomas kitaip, atsižvelgiant į konkretaus miesto istorinę patirtį. Neįmanoma nukirsti medžio šaknų ir tikėtis, kad jis gyvens. Istorinis tęstinumas – svarbiausias architekto darbo aspektas mieste, turinčiame šimtmečių istoriją. Šią tezę geriausiai atitinka Artūro Sarnico pasiūlytas projektinis sprendimas. Turbūt būtent todėl jo projektas ir laimėjo interneto balsavimą.
…Tęsiant archeologijos temą, norisi pažymėti, kad, Sarnico nuomone, įvykiu Kaliningradui turėtų tapti ne tik pats Karališkosios pilies atkūrimas, bet ir archeologiniai kasinėjimai jos teritorijoje.
Architektas Artūras Sarnicas.
– Jei prie šio proceso prieisime su protu ir širdimi, jį galima paversti puikiu šou, apie kurį kalbės visas pasaulis, — mano architektas. — Galima surengti ištisus metus trunkančius kasinėjimus po didelėmis apšviestomis palapinėmis, pastatyti didelius ekranus, kuriuose būtų rodoma darbų eiga ir radiniai. Visa tai ne fantastika – daugelyje šalių taip dirbama jau seniai. Be to, Europoje yra solidžią finansinę paramą turinčių specialistų, pasirengusių surengti aukščiausio lygio kasinėjimus ir pas mus. Juk mūsų miestas – vienas iš nedaugelio Europoje, kurio dar niekas deramai neištyrė. Kartu Kaliningradas-Karaliaučius – viena įdomiausių archeologų požiūriu vietų Žemėje. Kultūrų ir civilizacijų sankirta. Vieta, kur susitinka Rytai ir Vakarai.
Kas žino, gal čia gims nauja archeologijos mokykla, kuri taps vienu ryškiausių vietos prekės ženklų. Bet kuriuo atveju, man atrodo, to reikia siekti.
Nuotraukų autoriai: Aleksandras Matvejevas ir Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
