Anatolijus Bachtinas

(1949 – 2023)
Anatolijus Pavlovičius Bachtinas, dirbęs Kaliningrado srities valstybinio archyvo (http://www.gako.name/) vyriausiuoju archyvaru, didžiausia savo aistra laikė Teutonų ordiną ir viską, kas su juo susiję: ordino pilis, bažnyčias, miestus. Natūralu, kad geografiškai jo interesų centras buvo Kaliningrado sritis, kurioje prabėgo visas jo gyvenimas. 1999 metais pasirodė autoriaus knyga „Vergessene Kultur“ („Pamiršta kultūra“) apie regiono bažnyčias. 2005-aisiais – „Vokiečių ordino pilys ir įtvirtinimai šiaurinėje Rytų Prūsijos dalyje“, kurioje aprašyta daugiau kaip 50 pilių, pradedant Balga (1239). 2012 m. – „Prūsiškasis Sandoros skrynios pėdsakas“ („Sandoros skrynia: nuo Sinajaus iki Prūsijos“), kurioje sukaupta daug informacijos apie Teutonų (Vokiečių) ordiną. 2020-aisiais Anatolijus Pavlovičius visapusiškai atskleidė temą, kuriai paskyrė visą gyvenimą, Kaliningrado leidykloje „Živiom“ išleisdamas epochinį foliantą „Teutonų ordinas“.

Vokiečių ordino vidinė struktūra

Kaip buvo sutvarkytas Vokiečių ordinas

Anatolijus Bachtinas

Sembos užkariavimas: 1253–1255 m.

Karaliaučiaus miesto atsiradimo istorija

Anatolijus Bachtinas

Piliavos evangelikų bažnyčia

Buvo sugriauta per šturmą 1945 m., o pokario metais jos griuvėsiai nugriauti

Anatolijus Bachtinas

Evangelikų bažnyčia Piliavos citadelėje

Nukentėjo per kautynes Piliavos tvirtovės teritorijoje 1945 m. Griuvėsiai nugriauti

Anatolijus Bachtinas

Piliavos reformatų bažnyčia

Per karo veiksmus 1945 m. buvo lengvai apgadintas frontonas. Po karo pastatas naudotas kaip sandėlis

Anatolijus Bachtinas

Piliavos katalikų bažnyčia

Per Antrąjį pasaulinį karą virto griuvėsiais, todėl vėliau buvo nugriauta

Anatolijus Bachtinas

Tilžės reformatų bažnyčia

Per Antrąjį pasaulinį karą buvo smarkiai apgadinta, iš jos liko tik bokštas be smailės

Anatolijus Bachtinas

Tilžės katalikų bažnyčia

Po Antrojo pasaulinio karo buvo iš dalies sugriauta. Septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose ardyta plytoms. Tvora atiteko mokyklai

Anatolijus Bachtinas

Tilžės Kryžiaus bažnyčia (Naujoji bažnyčia)

Po Antrojo pasaulinio karo buvo sveika, aštuntajame dešimtmetyje joje įrengtas vienas gamyklos „Raduga“ cechų

Anatolijus Bachtinas

Tilžės lietuvių bažnyčia

Antrąjį pasaulinį karą išgyveno nenukentėjusi, tačiau 1950–51 m. žiemą ją sudegino paaugliai

Anatolijus Bachtinas

Tilžės vokiečių bažnyčia (liuteronų)

Po 1945 metų buvo sveika. Pokario metais ją išardė malkoms ir plytoms, o tai, kas liko, nugriovė septintajame dešimtmetyje

Anatolijus Bachtinas

Papelkių bažnyčia

Per Antrąjį pasaulinį karą Papelkių bažnyčia nenukentėjo, o pokario metais buvo naudojama kaip sandėlis ir grūdų džiovykla

Anatolijus Bachtinas

Šakūnų bažnyčia

Po Antrojo pasaulinio karo Šakūnų bažnyčia buvo sveika, kolūkiečiai joje laikė šieną

Anatolijus Bachtinas

Šilgalių bažnyčia

Per Antrąjį pasaulinį karą nenukentėjo, vėliau kariškiai ją susprogdino ir išardė statybinėms medžiagoms

Anatolijus Bachtinas

Skören bažnyčia

Per Antrąjį pasaulinį karą nenukentėjo ir iki 1978–79 m. buvo naudojama kaip grūdų sandėlis

Anatolijus Bachtinas

Lauknen bažnyčia

Karas jos nepalietė, tačiau vėliau ji pasirodė nereikalinga ir buvo išardyta plytoms. Išliko tik bokštas

Anatolijus Bachtinas

Katalikų koplyčia Ragainėje

Pastatyta ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Po karo buvo karinis sandėlis. Dabar pastate veikia stačiatikių cerkvė

Anatolijus Bachtinas

Gowarten bažnyčia

Pastatyta XX amžiaus pirmajame ketvirtyje. Po karo naudota ne pagal paskirtį

Anatolijus Bachtinas

Didžiųjų Lenkininkų bažnyčia

Iš gražios XX amžiaus pradžioje pastatytos bažnyčios neliko nė akmens ant akmens

Anatolijus Bachtinas

Inse bažnyčia

Viena iš nedaugelio medinių Rytų Prūsijos bažnyčių

Anatolijus Bachtinas

Alt Lappienen bažnyčia

Architektūriškai išraiškinga ir garsėjanti savo nekropoliu. Apgriuvusi, bet stovi ir laukia

Anatolijus Bachtinas
Rodyti daugiau