Dvylika nacizmo metų ir penkeri su puse karo metų – tik lašas jūroje, palyginti su keliu, kurį nuėjo šis miestas, iš mažo kaimelio pasaulio pakraštyj…
Lenkijos jūrų sostinės istorija – nuo ledynmečio iki mūsų dienų
Kaip Memelis tapo Klaipėda ir ką paliko kaip palikimą
Miestas prie Maiskajos (Pasmar) upės. Įkurtas XIV a. kaip Kryžiuočių ordino pilis
1510 m. rugsėjo 10 d. galinga audra Kose atvėrė naują sąsiaurį – taip prasidėjo Pillau istorija
Miestas, iškilęs Instrucho ir Angrapos upių santakoje
Medkirčių kaimas miesto teises gavo 1725 metais
Miestelio reputacija prieštaringa nuo pirmųjų Hohenzollernų laikų. Ypač vietos pilies
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I suteikė Gumbinei miesto statusą 1721 m. balandžio 6 d.
Tepliava gavo miesto teises 1722 metais iš karaliaus Frydricho Vilhelmo I
Vietovė išgarsėjo XIX amžiuje, kai čia iš Kuršių nerijos persikėlė gintaro gavėjai „Stantien & Becker“
Miesto įkūrimo data laikomi 1290 metai, tačiau iš to laikotarpio išliko nedaug
Sovietinėje istoriografijoje oficialia Krasnoznamensko įkūrimo data laikomi 1734 metai
Miestas prie Šešupės, neišgyvenęs Antrojo pasaulinio karo
Įkurtas 1314 metais. 1946-aisiais pervadintas mūšiuose dėl miesto žuvusio Ivano Laduškino garbei
Miestas Bagrationovsko rajone prie Vituškos ir Mamonovkos upių
Miesto teises Ragainei 1722 metais suteikė Frydrichas Vilhelmas I, į istoriją įėjęs kaip Kareivių karalius
1818 metais Stalupėnai tapo to paties pavadinimo apskrities centru
Nedidelis miestelis prie Angrapos kadaise priglaudė šveicarų protestantus, kurie pavertė jį tikru „saldainiu“
Žvejų kaimas, stovėjęs Neukuhreno vietoje, pirmą kartą paminėtas 1254 metais — jis senesnis už Karaliaučių
Gyvenvietė prie Labguvos pilies miesto teises gavo 1642 metų liepos 28 dieną
Miestas unikalus tuo, kad jo pagrindu nebuvo nei Ordino, nei vyskupo pilis
Vienas mažiausių Rusijos Federacijos miestų
Elchniederung, arba Briedžių slėnio, polderinių žemių sostinė
Miestas įkurtas 1241 metais kaip Vokiečių ordino pilis
Srities pavaldumo miestas prie Tilžės upelio įtakos į Nemuną
Miestas prie Kaliningrado jūrų kanalo
Federalinės reikšmės klimato ir balneologinis kurortas
Populiarus pajūrio kurortas prie Kuršių nerijos pradžios, dar žinomas kaip „Kačių miestas“, miesto tvarkymo lyderis Kaliningrado srityje
1339 metais Vėluva gavo Kulmo miesto teises iš didžiojo magistro Dietricho von Altenburgo
Gyvenvietė prie Girdavos pilies miesto teises gavo 1398 m. rugsėjo 21 d.
Legendomis apipintas Prūsijos karalystės lopšys ir citadelė. Miesto ir visų Rytų Prūsijos simbolis
Teutonų ordino pilys Prūsijoje
Gerai išlikę, į žemę įgilinti grandioziniai fortifikaciniai statiniai
Iš mūro iškilo ne vėliau kaip XIV a. viduryje. Du kartus sudegė, atgimė tik kartą
Ordino placdarmas Aistmarių pakrantėje, iš kurio prasidėjo Prūsijos užkariavimas
Pavadinimą gavo Brandenburgo markės markgrafo Otono III, 1266 m. išgelbėjusio Ordiną, garbei
Dönhoffų giminės lizdas
Įsrūčio pilies porininkė – vyskupo pilis su dideliu priepiliu – buvo pastatyta iš akmens XIV a. pabaigoje
Panašių Ordino pilių Prūsijoje buvo daug, bet tik šioje ne kartą svečiavosi Immanuelis Kantas
Ilgą laiką buvo perkrovimo punktas ordino būrių kelyje į Lietuvą
Svarbiausios Rytų Prūsijos pilies istorija nuo viduramžių iki mūsų dienų
Svetainė jūsų naršyklėje saugo tik jūsų nustatymus – sąsajos kalbą ir šrifto dydį. Jokio sekimo ir reklamos.
