Miestas unikalus tuo, kad jo pagrindu nebuvo nei Ordino, nei vyskupo pilis
Liūdna senos gyvenvietės istorija, kurios likimą pasidalijo ir jos bažnyčia
Išgyvenusi karą ir išsilaikiusi iki dešimtojo dešimtmečio vidurio, šventovė ėmė irti. 2010 m. perduota Rusijos stačiatikių bažnyčiai
Vienas sunkiausiai pasiekiamų viduramžių architektūros paminklų regione
Ordino laikotarpio pastatas iš plytų ir riedulių. Sienos ir bokštas išliko iš dalies
Pastatyta 1806–1808 m. iš lauko akmenų ir plytų. Per karą išliko, vėliau naudota kaip sandėlis
Po karo gyvenvietę į dvi dalis padalijo siena. Bažnyčia atsidūrė sovietinėje pusėje. 1974 m. ji buvo nugriauta
Viršutinę jos bokšto dalį gražiai skaidė liekni aklini langai. Prarasta aštuntajame dešimtmetyje
Aukštas bokštas su penkiomis aklinų langų eilėmis ir frontonais rytuose bei vakaruose, kelio į Železnodorožną vingyje
Mūrinis pastatas be choro, šiaurėje – zakristija skliautinėmis lubomis, vakaruose – bokštas
XIX a. ją perstatant iš dalies panaudotas Ordino laikų akmens mūras
Iš Ordino laikų jai liko tik bokštas su gražiu smailiaarkiu portalu, cokolis ir dalis rytinės sienos
Nuo 2000 m. šventovę kaip sporto salę naudoja kitoje kelio pusėje esanti Mozyrio mokykla
Įkurta XIV a. antrojoje pusėje ir priklausė 1402 m. įsteigtam augustinių vienuolių moterų vienuolynui
Vieni išraiškingiausių ir vaizdingiausių griuvėsių regione
Sunku tikėtis laimingo ir ramaus gyvenimo, kai aplink tave – karinis poligonas
Daugelio kilometrų ąžuolų alėja
Po Antrojo pasaulinio karo Friedlando bažnyčia nugalėtojams atiteko sveika, tačiau 1948 m. per vieną naktį buvo išplėšta
Antrasis pasaulinis karas Girdavos bažnyčios nepalietė, ir iki 1961 m. ji buvo beveik nepriekaištingos būklės
Svetainė jūsų naršyklėje saugo tik jūsų nustatymus – sąsajos kalbą ir šrifto dydį. Jokio sekimo ir reklamos.
