Grįžimas į Prūsiją ir Karaliaučiaus užėmimas
Buvusios gyvenvietės vieta, kadaise – karališkasis žvejų kaimas
Gerai paslėptas Briedžių slėnio perlas
Kaimas į vakarus nuo Kaukėnų (Jasnoje), išgarsėjęs pasaka apie vietos vandenį Schlompettersą
Legenda apie linksmąjį Algawischkeno vandenį
Atmintinė statybininkui, išvykusiam į Nemaną
Išskirtinis miesto ir krašto aprašymas
Klestinčiausias Prūsijos miestas rusų keliautojo akimis
Ekskursija į Nemuno krantus – į legendinę Tilžę, dabar Sovetską, ir į Ragainės pilį
Srities pavaldumo miestas prie Tilžės upelio įtakos į Nemuną
Miesto teises Ragainei 1722 metais suteikė Frydrichas Vilhelmas I, į istoriją įėjęs kaip Kareivių karalius
Gyvenvietė Slavsko miesto apygardoje, Razlivo upės (Karkelstrom) žiotyse
Klasikinis vietinis žvejų kaimas Gilijos upės, pervadintos Matrosovka, žiotyse
Gyvenvietė Krasnoznamensko miesto apygardoje prie Nemuno
Per Antrąjį pasaulinį karą buvo smarkiai apgadinta, iš jos liko tik bokštas be smailės
Po Antrojo pasaulinio karo buvo iš dalies sugriauta. Septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose ardyta plytoms. Tvora atiteko mokyklai
Po Antrojo pasaulinio karo buvo sveika, aštuntajame dešimtmetyje joje įrengtas vienas gamyklos „Raduga“ cechų
Antrąjį pasaulinį karą išgyveno nenukentėjusi, tačiau 1950–51 m. žiemą ją sudegino paaugliai
Po 1945 metų buvo sveika. Pokario metais ją išardė malkoms ir plytoms, o tai, kas liko, nugriovė septintajame dešimtmetyje
Pastatyta ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Po karo buvo karinis sandėlis. Dabar pastate veikia stačiatikių cerkvė
Iš gražios XX amžiaus pradžioje pastatytos bažnyčios neliko nė akmens ant akmens
Įspūdingas XIX amžiaus penktojo dešimtmečio statinys. XX amžiaus pirmojoje pusėje gyvenvietė net buvo pervadinta jos garbei
Pastatyta atsikėlėliams iš Zalcburgo, po Antrojo pasaulinio karo naudota kaip kultūros namai
1945 m. Ragainės bažnyčia nenukentėjo, o šeštajame dešimtmetyje ją pradėta perstatyti į baldų parduotuvę ir bendrabutį
Vokiečių ordino forpostas, riterių būrių telkimosi vieta per žygius į Lietuvą
Labiausiai tikėtinos garsiojo Rytų Prūsijos sūrio atsiradimo versijos ir viena senovinė legenda
Bismarko bokštai – kadaise mėgstama poilsio vieta – ir šiandien turi turizmo potencialą. Tereikia išsaugoti tą nedaug, kas iš jų liko.
Prakeiktos princesės, prasmegusios pilys ir chtoniškos dovanos. Šįkart – iš rytų
Svetainė jūsų naršyklėje saugo tik jūsų nustatymus – sąsajos kalbą ir šrifto dydį. Jokio sekimo ir reklamos.
