Kirchė, muziejus su saugyklomis ir biblioteka, teismas, restoranas ir kelios įstaigos
Viena pagrindinių Karaliaučiaus gatvių ir to paties pavadinimo rajonas
Theodoro Krohnės vardo parkas ir Luisenthal
Buvo sugriauta per šturmą 1945 m., o pokario metais jos griuvėsiai nugriauti
Nukentėjo per kautynes Piliavos tvirtovės teritorijoje 1945 m. Griuvėsiai nugriauti
Per karo veiksmus 1945 m. buvo lengvai apgadintas frontonas. Po karo pastatas naudotas kaip sandėlis
Po 1945 metų buvo sveika. Pokario metais ją išardė malkoms ir plytoms, o tai, kas liko, nugriovė septintajame dešimtmetyje
Bendruomenę įkūrė kolonistai iš Prancūzijos, Šveicarijos, Nasau ir Pfalco. Kol nebuvo pastatyta bažnyčia, meldėsi alaus darykloje
Liūdna apleistos ir yrančios kaimo šventovės istorija
Pastatyta 1930 m., per Antrąjį pasaulinį karą nenukentėjo, vėliau tarnavo klubu karinio dalinio teritorijoje
Daugiakampis pastatas su portalu, išeinančiu į Schillerstraße. Ant palapinės formos stogo stovėjo bokštelis
Pastatyta 1720 metais Frydricho Vilhelmo I įsakymu. 1810–1811 m. ji buvo meistriškai paaukštinta ir išplėsta
Zalcburgiečiai čia persikėlė 1732 metais. 1839 m. buvo padėtas kertinis akmuo. 1840 m. spalio 15 d. bažnyčia buvo pašventinta
Gyvenvietės, susiformavusios aplink Sprindto dvarą į šiaurę nuo Įsruties, bendruomenės šventovė
Šventovė turėjo masyvų bokštą su gražia smaile, kuri 1950 m. nugriuvo ir pramušė navos stogą
Kaimynė to paties pavadinimo pilies, esančios į šiaurę nuo Įsručio (Černiachovsko). Neišliko
Po Antrojo pasaulinio karo XVIII a. pastatyta šventovė pagal vietinę „tradiciją“ buvo naudojama kaip sandėlis
Kai bažnyčių daug ir jos niekam nereikalingos, viena daugiau, viena mažiau – kas pastebės? Šią sunaikino 7-ajame dešimtmetyje
Pokario metais pastatas viduje buvo padalytas į du aukštus ir perstatytas į kaimo kultūros namus
Puikiai įsilietų į Immanuelio Kanto muziejaus (Pastoriaus namo) ansamblį dabartinėje Veselovkoje
Ją pastatė prancūzas Pierre’as de la Cave’as, XVII a. pakilęs iki Piliavos komendanto ir gubernatoriaus pareigų
Pašventinta 1892 m. gruodį. Nuo 1996 m. liepos veikia kaip stačiatikių Šv. Jono Kronštadtiečio cerkvė
XXI a. pirmajame ketvirtyje ji buvo apgailėtino vaizdo. Visa viltis – „Griuvėsių sergėtojai“
Po karo buvo naudojama kaip klubas su šokių aikštele ir kaip sporto salė. 1989 m. perduota Rusijos stačiatikių bažnyčiai
Veikianti Šv. Brunono bažnyčia buvo pastatyta pagal Friedricho Heitmanno projektą pačioje XX amžiaus pradžioje
Vienas iš architektūrinių miesto simbolių, puošęs jį daugiau kaip 400 metų. Nugriauta 1975 m.
Pavadinta Liuterio bendražygio, po jo mirties vadovavusio protestantų judėjimui, atminimui
Po Antrojo pasaulinio karo netekusi varpinės, ji ir toliau nenuilstamai tarnauja žmonėms
Pastatyta iš lauko akmenų. Fachverkinė varpinė stovėjo atskirai
Aukščiausios prabos eklektika: romaninio stiliaus pastatas, virš kurio kyla bokštas su gotikine smaile
Tiksli Šv. Jurgio bažnyčios Desau mieste kopija
Nelabai išraiškinga, bet didelė. Dabar – didingi griuvėsiai vokiečių romantizmo dvasia
Liūdna senos gyvenvietės istorija, kurios likimą pasidalijo ir jos bažnyčia
Išgyvenusi karą ir išsilaikiusi iki dešimtojo dešimtmečio vidurio, šventovė ėmė irti. 2010 m. perduota Rusijos stačiatikių bažnyčiai
Vienas sunkiausiai pasiekiamų viduramžių architektūros paminklų regione
Ordino laikotarpio pastatas iš plytų ir riedulių. Sienos ir bokštas išliko iš dalies
Pastatyta 1806–1808 m. iš lauko akmenų ir plytų. Per karą išliko, vėliau naudota kaip sandėlis
Po karo gyvenvietę į dvi dalis padalijo siena. Bažnyčia atsidūrė sovietinėje pusėje. 1974 m. ji buvo nugriauta
Viršutinę jos bokšto dalį gražiai skaidė liekni aklini langai. Prarasta aštuntajame dešimtmetyje
Aukštas bokštas su penkiomis aklinų langų eilėmis ir frontonais rytuose bei vakaruose, kelio į Železnodorožną vingyje
Mūrinis pastatas be choro, šiaurėje – zakristija skliautinėmis lubomis, vakaruose – bokštas
XIX a. ją perstatant iš dalies panaudotas Ordino laikų akmens mūras
Iš Ordino laikų jai liko tik bokštas su gražiu smailiaarkiu portalu, cokolis ir dalis rytinės sienos
Nuo 2000 m. šventovę kaip sporto salę naudoja kitoje kelio pusėje esanti Mozyrio mokykla
Įkurta XIV a. antrojoje pusėje ir priklausė 1402 m. įsteigtam augustinių vienuolių moterų vienuolynui
Vieni išraiškingiausių ir vaizdingiausių griuvėsių regione
Sunku tikėtis laimingo ir ramaus gyvenimo, kai aplink tave – karinis poligonas
Vietos entuziastų pastangomis irstanti šventovė tapo žymiu kultūros centru
Po Antrojo pasaulinio karo senoji bažnyčia ilgai stovėjo apleista ir visiškai sunyko
Iš kaimo, kurio globėjas buvo Prūsijos karalius, ir jo bažnyčios neliko nė akmens ant akmens
Jos sakyklą 1690 m. sukūrė garsus baroko epochos medžio drožėjas ir skulptorius Christianas Klodssey
Ragainės pilies, pastatytos Ordino laikų pabaigoje, amžininkė. Nukentėjo 1945 m. ir pamažu griuvo
Friedrichsteino kaimynė. Jos priestatoje stovėjo turtingai dekoruotas Dönhoffų šeimos sarkofagas
Labai graži šventovė, ordino laikais (XIV a.) pastatyta Prieglaus krante, prarasta visiškai
Karas lyg volas perėjo per senojo miesto centrą, tačiau Aukščiausiojo valia didinga bažnyčia išliko
Ordino laikų kaimo šventovė XX a. antrojoje pusėje tarnavo kaip sandėlis, o vėliau buvo apleista
Lovisas Corinthas, kilęs iš Tepliavos, 1910 m. padovanojo bažnyčiai savo nutapytą altoriaus triptiką „Golgota“
Rytų Prūsijai netipiško, medžiu apkalto mūrinio pastato, deja, laukė tipiškas likimas
Pokario metais net išskirtiniai architektūriniai privalumai nieko nelėmė
1948 m., kai čia atvyko pirmieji persikėlėliai, viskas buvo sveika, net vargonai veikė
Žinomiausią bažnyčią prie kelio Kaliningradas–Poleskas saugo begalvis vokiečių kareivis
Šios bažnyčios klebonijoje gyveno Simono Dacho apdainuota Taravos Anikė
Vėliau išgarsėjęs Karaliaučiaus architektas Elchniederung krašte paliko pėdsaką šios kuklios bažnyčios projektu
Posakio „Geriausieji išeina pirmi“ iliustracija: buvo graži šventovė, o dabar jos nėra, nors kitos tebestovi
Įkvėpta Romos San Clemente bazilikos. Analogišką projektą Stüleris įgyvendino Potsdame
Po Antrojo pasaulinio karo senoji krikščionių šventovė beveik keturiasdešimt metų stovėjo griuvėsiuose
Iš miesto, stovėjusio dabartinės Slavskoje gyvenvietės vietoje, neliko net gatvių tinklo
Masyvi viduramžių šventovė, 1945-aisiais apgadinta, po karo išstovėjo daugiau nei 30 metų ir buvo nugriauta
Seniausia šventovė regiono teritorijoje
Simpatiškas miestelis nugrimzdo į užmarštį, o vietos bažnyčios griuvėsiai – liūdnas reginys
Ne pati išraiškingiausia krašto bažnyčia, o jos likimas gana įprastas: ją arba susprogdino, arba išardė
Devintojo dešimtmečio pirmojoje pusėje ji buvo susprogdinta ir išardyta plytoms
Yra tam tikros logikos tame, kad neišraiškingas pagrindinis tūris nugrimzdo užmarštin, o neįprastas bokštas atsilaikė
Šventovės istorija susijusi su Martino Liuterio vardu – jo duktė buvo ištekėjusi už vietos pastoriaus ir čia palaidota
Viena įdomiausių bažnyčių pietinėje srities dalyje. Ir ne vien dėl architektūrinių jos privalumų
Šalia legendinės pilies stovėjusios bažnyčios griuvėsiai įsimena vakarinės sienos fragmentu su gotikiniu portalu
Per savo istoriją ji ne kartą degė. Paskutinį kartą – net penkias paras, po to griuvėsiai buvo išardyti
Bažnyčia ir ją supęs kaimas buvo išardyti statybinėms medžiagoms beveik iškart po Antrojo pasaulinio karo
Prieškarinės šių vietų praeities pėdsakai liko tik popieriuje
Be pagrindinės liuteronų bažnyčios, kurortiniame miestelyje buvo katalikų ir baptistų koplyčios
Ji buvo rytinėje pietinio korpuso dalyje, kuris stovėjo lygiagrečiai geležinkeliui marių pakrantėje
Aplink ant kopos išaugęs miškas pavertė šią šventovę viena gražiausių Sembos pusiasalyje
Garsi vieta, graži bažnyčia, bet tai, kas iš jos liko, nerasi nė su žiburiu
Kaip ir beveik viskas Palmnickene, bažnyčia buvo pastatyta bendrovės „Stantien & Becker“ lėšomis
Perstatytas vietos pilies korpusas.
XX amžiaus pradžioje vietos fachverkinė bažnyčia užleido vietą mūrinei
Nors vėliau nei daugelį kitų, bet 2026 metais pagaliau prisiminė ir šią bažnyčią
Jos įėjimą puošė garsaus skulptoriaus Rudolfo Siemeringo skulptūros
Jos navos ilgis stulbino. Įspūdį stiprino sienų aukštis ir siauri aukšti langai
Ilgą laiką ji buvo Rauschen (Svetlogorsko) kaimo parapijos bažnyčia. Įspūdingai atrodo net jos griuvėsiai
Po karo buvo sveika. Naudota ūkio reikmėms. Stovėjo apleista. Dabar remontuojama
Garsi bažnyčia pakeliui į Jantarną, ant kurios stogo – trys gandrų lizdai
Po Pirmojo pasaulinio karo žuvusiųjų atminimui ant bažnyčios sienos atsirado mozaikinis panno, padaręs ją ypatingą
Išgyveno karą, bet netrukus po jo kažkuo užkliuvo kuriam nors valdžioje sėdinčiam ateistui ir 1958-aisiais buvo nugriauta
Ten, kur šio kaimo viduryje stovėjo bažnyčia, dabar teliuškuoja marių bangos
Be nuostolių išgyvenusi karą, taikos metu ji sunyko
Viena iš daugybės Rytų Prūsijos bažnyčių, iš kurių neliko akmens ant akmens
Karaliaučiaus katedros „bendraamžė“
XIX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje atsiradęs neogotikinis bokštas jos nepapuošė
Išgyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, pastatas, išskyrus bokštą, taikos metu tiesiog išgaravo
Lemtingas šventovei tapo paskutinis XX amžiaus dešimtmetis, kai ji patyrė didžiausių netekčių
Ant stogo buvo nedidelis bokštelis, virš kuklaus altoriaus – paprastas kryžius. Ugninis karo viesulas viską nušlavė
Antrojoje 2020-ųjų dešimtmečio pusėje tai, kas iš jos liko, reguliariai tvarko judėjimo „Griuvėsių saugotojai“ savanoriai
Ir Kaliningradas netoli, ir pilis čia žymi (taip pat nyksta), ir du keliai čia veda, o vis tiek – apleista vieta
Jos išlikęs bokštas prie tilto per Prochladnajos (Frisching) upę pasitinka kiekvieną, kas važiuoja į regiono sostinę iš pietų
Gurjevske atkurtos to paties pavadinimo pilies kaimynė
Labai sena ir kartu puikiai išlikusi bažnyčia šiauriniame Prieglaus krante
Pastatyta poilsiautojams XX amžiaus pradžioje. Dabar joje veikia Primorje gyvenvietės kultūros namai
Pastatyta iš pilies flygelio, kuri daugiau nei šimtą metų buvo gintaro verslo centras Semboje
Po Antrojo pasaulinio karo Friedlando bažnyčia nugalėtojams atiteko sveika, tačiau 1948 m. per vieną naktį buvo išplėšta
Ji neišgyveno pokario krašto atgimimo naujam gyvenimui
2014 metais buvusių Allenburgo gyventojų bendruomenės lėšomis ant bažnyčios bokšto buvo įrengtas mušantis laikrodis
Kukliai stovi maždaug trys šimtai metrų į šiaurę nuo pagrindinės miestelio aikštės
Didingas statinys, iškilęs virš buvusio miesto, ir toliau traukia dėmesį
Antrasis pasaulinis karas Girdavos bažnyčios nepalietė, ir iki 1961 m. ji buvo beveik nepriekaištingos būklės
Pastatyta XX amžiaus pradžioje Karaliaus gatvėje netoli Rytų Prūsijos priešgaisrinės draugijos
Kaip ir daugelis kitų krašto bažnyčių, išgyvenusi karą, ji tapo niekam nereikalinga ir pamažu buvo sugriauta
Dėl Pirmojo pasaulinio karo šios bažnyčios statyba užtruko beveik dešimt metų
Jauki miesto bažnyčia su trijų šimtų metų istorija neatlaikė audringo XX amžiaus antplūdžio
Kuklią bažnyčios išvaizdą atpirko jos originalus interjeras, ypač navos lubų skliautas
Medinius altorių ir sakyklą jungė sena skrynia su XIV amžiaus sėdinčia Madona
Observatorijos ir botanikos sodo kaimynė. Ilgą laiką jos smailė buvo aukščiausia mieste
Dešimtajame dešimtmetyje bažnyčia buvo perduota Rusijos stačiatikių bažnyčiai ir po remonto tapo Švenčiausiosios Dievo Gimdytojos Gimimo cerkve
Bažnyčioje buvo saugomi legendinio Ordino vyriausiojo maršalo ir Karaliaučiaus komtūro Henningo Schindekopfo šarvai
Kukli nedidelės gyvenvietės, 1939 metais prijungtos prie Karaliaučiaus, šventovė. Sudegė ir buvo nugriauta 1968-aisiais
Šventovės istorija skyla į laikotarpį iki žaibo trenkimo 1845-aisiais ir po šio įvykio, sukėlusio niokojantį gaisrą
Į rusų ir kitas kalbas šventovės pavadinimas verčiamas kaip Senojo Rosgarteno bažnyčia
1531 metais vietinį benediktinių vienuolyną kunigaikštis Albrechtas pavertė ligonine
Roko klubo „Vagonka“ istorija prasidėjo 1977 m., kai bažnyčios pastate atidaryta diskoteka „Ritm“
Gražią bažnyčią, stovinčią Hufeno ir Amalienau riboje, supa nuskurdusi aikštė ir parkas
Šventojo Sosto pasiuntinė liuteroniškame Karaliaučiuje
Prancūzų bažnyčios atsiradimą lėmė tai, kad mieste buvo Prancūzų aikštė ir gatvė
Karaliaučiaus rajonui su pačia prieštaringiausia reputacija bažnyčios reikėjo ypač
Ji turėjo kaizerio, kuris, veikiamas žmonos anglės, planavo reformuoti Prūsiją britų pavyzdžiu, vardą
Iki XX amžiaus pradžios jos vargonai, pastatyti didžiojo Casparini, buvo laikomi vienais geriausių Rytų Prūsijoje
Ketvirtajame dešimtmetyje pervadinta Kunigaikščio Albrechto atminimo bažnyčia. Jos bokštas stūksojo virš rajono iki septintojo dešimtmečio
Prūsijos monarchijos lopšys. Nebuvo ir nėra svarbesnės vietos Vokietijos valstybės istorijai
Statė, statė ir... nebaigė
Vietos audėjų, aludarių ir laikraštininkų šventovė, kurių tėvonija buvo Löbenichtas
Ypatinga ją padarė kolonų skaičius navos kvadratiniam metrui
XIX amžiaus antrojoje pusėje atnaujintas Karaliaučiaus pilies bokšto siluetas buvo duoklė legendinei bažnyčiai
Seniausia centrinės Karaliaučiaus dalies bažnyčia
Seniausia šventovė regiono sostinės teritorijoje
Spalio 27 dieną sukanka 173 metai, kai gimė architektas Friedrichas Heitmannas
Svetainė jūsų naršyklėje saugo tik jūsų nustatymus – sąsajos kalbą ir šrifto dydį. Jokio sekimo ir reklamos.
