Buvęs Groß Sobrost dvaras su piliakalniu „švedų įtvirtinimas“
Gyvenvietė Zelenogradsko r. Geležinkelio stotis atšakoje Zelenogradskas – Pionerskis
Gyvenvietė Zelenogradsko miesto apygardoje į vakarus nuo Gračiovkos
Buvusios gyvenvietės vieta, kadaise – karališkasis žvejų kaimas
Žvejų kaimas, išnykęs XX amžiaus pabaigoje
Gerai paslėptas Briedžių slėnio perlas
Prie išsišakojimo į Svetlyj ir Baltijską
XX amžiaus pradžioje dvaro savininkas buvo žymus išradėjas Georgas Knorras
Gyvenvietė Zelenogradsko miesto apygardoje prie senojo kelio į Krantą
Karaliaučiaus hidromazgo širdis
Gyvenvietė Sembos pusiasalyje į vakarus nuo Kaliningrado
Ten, kur prasideda Kaliningrado jūrų laivybos kanalas
Rajonai už Vorstadto, kur buvo pastatyta Pagrindinė stotis, dabar vadinama Pietų stotimi
Sembos širdyje
Pirmoji didelė gyvenvietė už Kosmos kelyje iš Kaliningrado į Baltijską
Gyvenvietė netoli legendinės prūsų šventvietės Romuvos
Pasak legendos, čia buvo pastatytas pirmasis kryžius Sembos krašte
Nuo Rossgarteno iki Lietuvių pylimo, į šiaurę nuo Karaliaus gatvės, kur stovi „Kronprinz“ kareivinės ir Grolmano bastionas
Į šiaurę per šiaurės vakarus
Garsiosios to paties pavadinimo pilies apylinkės
Ryčiausias Innenstadto (vidinio miesto) rajonas, kuriame gyveno ir daugėjo Karaliaučiaus vargšai
Gyvenvietė Kuršių marių pakrantėje
Gyvenvietė rytinėje miesto dalyje, Priegliaus krante
Šventojo Adalberto atminimo vieta
Tarp Kosse ir Hufeno
Pramoninis rajonas ant Prieglaus kranto
Miestas prie Kaliningrado jūrų kanalo
Du viename: speciali ekonominė zona ir kultūros klasteris
Karaliaučiaus prekybos rajonas į šiaurę nuo pilies
Išvažiuojant iš miesto senuoju Svetlogorsko keliu
Sovetsky prospekto gale, prie 5-ojo forto
Drąsiųjų alėja į pietus nuo tilto virš geležinkelio
Riterių dvaras į rytus nuo Karaliaučiaus
Palei gražią upę pietinėje miesto dalyje
Į šiaurę nuo Maxo Aschmanno parko
Ties išvažiavimu iš miesto Podpolkovnika Jemeljanovo gatve, šalia 12-ojo „Eulenburg“ ir 11-ojo „Dönhoff“ fortų
Gyvenvietė į pietus nuo Kaliningrado, buvusi Karaliaučiaus dalimi
Knypavos laisvė pietiniame Priegliaus krante, kur gyveno balnius Kantas, ketvirtąjį vaiką pavadinęs Emanueliu
Gintaro kasyklų centras iki Palmnickeno eros
Seniausias miestas prie Prieglio. Karaliaučiaus širdis, 700 metų plakusi tarp pilies ir upės
Vakarinė Svetlogorsko dalis, kur XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gyveno garsus Karaliaučiaus skulptorius Hermannas Brachertas. Dabar čia muziejus
Kur Groß Kuhren, ten ir Klein
Tarp Svetlogorsko ir Jantarno. „Baltijos Artekas“, Filino įlankos paplūdimys, Zipfelbergo kopa – viskas čia
Tarp Svetlogorsko ir Pionerskio. Sovietmečiu ši vieta vietinių buvo vadinama Bocmanų gyvenviete
Viena ženkliausių Sembos vietų, kurios vardu pavadintas didelis miškas pusiasalio šiaurės vakaruose
Vienas iš tų trijų Prieglio miestų, iš kurių vėliau susiformuos vientisas Karaliaučius
Žemumoje esantis rajonas Kaliningrado pietvakariuose, kurio senas vokiškas pavadinimas verčiamas kaip Drėgnasis sodas
Hanzos filialas Karaliaučiuje. Miestas sala Priegliuje. Senovėje sakydavo: Altstadte – valdžia, Kneiphofe – prabanga
Šiaurės rytiniai Kaliningrado-Karaliaučiaus pakraščiai su kapinėmis, šaudykla ir pirmuoju Europoje civiliniu oro uostu
Pietvakarinis miesto pakraštys, daugumai kaliningradiečių žinomas dėl populiaraus kelio ES sienos link
Čia išgaunama nafta ir statomos jachtos
Malūnas, elevatorius, vagonų gamykla, roko klubas, jachtų prieplauka, vietos kavos virimo meka – čia tiek visko!
Rajonas į šiaurės rytus nuo centro, tarp dabartinių Nevskio ir Gagarino gatvių
Šiandien čia yra Greitosios medicinos pagalbos ligoninė ir Šv. Adalberto katalikų bažnyčia, už kurios iki Antrojo pasaulinio karo veikė krematoriumas
Gyvenvietė, atsiradusi dėl čia pastatyto malūno
Senovinis kaimas, tapęs populiariu miesto rajonu
Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta Ulricho von Jungingeno laikais, kai jis dar buvo Balgos pilies komtūras
Vilų kolonija Aukštutinio tvenkinio krante.
Nemažą vaidmenį rajono populiarumui suvaidino vietos bažnyčia – seniausia mieste
Aludarių kaimas, tapęs Karaliaučiaus rajonu
Jauki vaizdinga gyvenvietė pakeliui iš Jantarno link Primorsko
Miestas, iškilęs Instrucho ir Angrapos upių santakoje
Eitkūnai (Eydtkuhnen) pirmą kartą paminėti 1557 metais kaip Eittkau gyvenvietė
Vietovė išgarsėjo XIX amžiuje, kai čia iš Kuršių nerijos persikėlė gintaro gavėjai „Stantien & Becker“
Elchniederung, arba Briedžių slėnio, polderinių žemių sostinė
Įkurta 1283 metais kaip Neustadto pilis. Šiandien – jaukiausia gyvenvietė rusiškojoje Kuršių nerijos pusėje
Ramus Polesko rajono kampelis, išgarsėjęs muziejumi „Senoji vokiečių mokykla Waldwinkel“
Srities pavaldumo miestas prie Tilžės upelio įtakos į Nemuną
Miesto teises Ragainei 1722 metais suteikė Frydrichas Vilhelmas I, į istoriją įėjęs kaip Kareivių karalius
Sovietinėje istoriografijoje oficialia Krasnoznamensko įkūrimo data laikomi 1734 metai
Miestas unikalus tuo, kad jo pagrindu nebuvo nei Ordino, nei vyskupo pilis
1818 metais Stalupėnai tapo to paties pavadinimo apskrities centru
Gyvenvietė prie sugriautos Nordenburgo pilies Kulmo miesto teises gavo 1407 metų liepos 24 dieną
Nedidelis miestelis prie Angrapos kadaise priglaudė šveicarų protestantus, kurie pavertė jį tikru „saldainiu“
Gyvenvietė prie posūkio į Sovetską nuo Kaliningrado–Černiachovsko–Gusevo kelio, ties Glubokajos upės įtekėjimu į Pregolią
Vienas mažiausių Rusijos Federacijos miestų
Gyvenvietė prie Labguvos pilies miesto teises gavo 1642 metų liepos 28 dieną
Gyvenvietė Nesterovo miesto apygardoje prie Russkajos upės. Įkurta 1589 metais
Gyvenvietė netoli Galtgarbio, prie kelio į Svetlogorską ir Jantarną
Gyvenvietė Zelenogradsko miesto apygardoje su gražiu, bet apleistu parku
Gyvenvietė Gurjevsko miesto apygardoje, ant pagrindinės regiono upės kranto
Gyvenvietė Nemano miesto apygardoje, Instručo ir Uljanovkos upių santakoje
Gyvenvietė Zelenogradsko sudėtyje prie Zelenogradkos upės
Gyvenvietė Slavsko miesto apygardoje prie Slavsko – Jasnojės plento
Gyvenvietė Polesko miesto apygardoje
Gyvenvietė Gvardeisko miesto apygardoje, ant aukšto upės kranto, kur stovi aukščiausios klasės viešbutis „Romanovskio pilis“
Gyvenvietė Gvardeisko miesto apygardoje prie Slavinkos upės
Gyvenvietė Gurjevsko miesto apygardoje prie Gurjevkos upės, garsėjanti savo viešbučiu ir restoranu
Gyvenvietė Zelenogradsko miesto apygardoje prie Pereslavskoje – Primorskas plento
Gyvenvietė Zelenogradsko miesto apygardoje
Gyvenvietė Černiachovsko miesto apygardoje, Golubajos upės žiotyse prie Priegliaus
Gyvenvietė Slavsko miesto apygardoje, Razlivo upės (Karkelstrom) žiotyse
Gyvenvietė Bagrationovsko miesto apygardoje prie Prochladnajos (Frisching) upės
Pobetheno vietovė ordino kronikose pirmą kartą paminėta 1258 metais
Prūsų gyvenvietė Medenau vietoje egzistavo jau XI amžiuje prieš mūsų erą
Lowke vietovė dokumentuose pirmą kartą paminėta 1258 metais
Gyvenvietė Zelenogradsko rajone prie Zelenogradkos ir Slavnajos upių
Gyvenvietė Zelenogradsko miesto apygardoje į pietus nuo Svetlogorsko. Kadaise joje stovėjo šios Sembos dalies parapijos bažnyčia
Klasikinis vietinis žvejų kaimas Gilijos upės, pervadintos Matrosovka, žiotyse
Viena seniausių Sembos vietų
Gyvenvietė Krasnoznamensko miesto apygardoje prie Nemuno
Gyvenvietė Bagrationovsko miesto apygardoje prie plento Kaliningradas – Mamonovas
Gyvenvietė Zelenogradsko miesto apygardoje prie plento Zelenogradskas – Romanovas
Įkurta 1352 metų gruodį kaip vyskupo pilis prūsų Wostopolo tvirtovės vietoje
Kaliningrado vandentiekio sistemos artezinių gręžinių laukas
Viena gražiausių Romintos girios vietų. Kaizeris Vilhelmas II pastatė čia norvegiško stiliaus medžioklės pilį
Pirmoji gyvenvietė rusiškojoje Kuršių nerijos pusėje, iki kurios veda idealus dviračių takas
Gyvenvietė Nesterovo rajone, Romintos girios „sostinė“
Gyvenvietė Kuršių nerijoje, išgarsėjusi sklandymo mokykla ir ornitologine stotimi
Įkurtas 1314 metais. 1946-aisiais pervadintas mūšiuose dėl miesto žuvusio Ivano Laduškino garbei
Miestas Bagrationovsko rajone prie Vituškos ir Mamonovkos upių
Federalinės reikšmės klimato ir balneologinis kurortas
Žvejų kaimas, stovėjęs Neukuhreno vietoje, pirmą kartą paminėtas 1254 metais — jis senesnis už Karaliaučių
Miesto įkūrimo data laikomi 1290 metai, tačiau iš to laikotarpio išliko nedaug
Miestas įkurtas 1241 metais kaip Vokiečių ordino pilis
Miestas prie Šešupės, neišgyvenęs Antrojo pasaulinio karo
Kaip kilo Brandenburgo-Prūsijos Didžiojo kurfiursto žvaigždė
Kaip Didysis kurfiurstas rogėmis per ledą švedą vijo
Po „rekonstrukcijos“ iš istorinių tiltų nieko neliks.
Teutonų ordino pilys Prūsijoje
Įsrūčio pilies porininkė – vyskupo pilis su dideliu priepiliu – buvo pastatyta iš akmens XIV a. pabaigoje
Iš mūro iškilo ne vėliau kaip XIV a. viduryje. Du kartus sudegė, atgimė tik kartą
Ordino placdarmas Aistmarių pakrantėje, iš kurio prasidėjo Prūsijos užkariavimas
Pavadinimą gavo Brandenburgo markės markgrafo Otono III, 1266 m. išgelbėjusio Ordiną, garbei
Ryškus pavyzdys, kad jokie nuopelnai neapsaugo nuo užmaršties
Audringos Ordino laikų Sembos istorijos liudininkė ir dalyvė, ne kartą išgelbėjusi vietos vyskupą
Panašių Ordino pilių Prūsijoje buvo daug, bet tik šioje ne kartą svečiavosi Immanuelis Kantas
Ilgą laiką buvo perkrovimo punktas ordino būrių kelyje į Lietuvą
Čia 1758 m. sausio 21 d. buvo pasirašyta Rytų Prūsijos kapituliacija ir Karaliaučius perduotas rusams
Viduramžių tvirtovė, kuri vėliau tarnavo kaip administracinis centras strategiškai svarbioje vietovėje
Paskutinis pilies savininkas buvo antifašistas, įkalintas ir ten rastas pakartas
Jos pavadinimas ir vieta byloja, kad kadaise šioje nerijos vietoje buvo sąsiauris
Iki XV a. vidurio buvo Ordino valstybės sostinės centras. Didžiausia mūrinė pilis pasaulyje
Grandiozinis architektūros statinys su vieninteliu išlikusiu danckeriu Šiaurės Lenkijoje
Ordino klestėjimo laikotarpiu Mewe buvo svarbiausias jo gynybinis punktas vakaruose
Tarpinis įtvirtinimas tarp Kryžburgo ir Bartensteino. Nuo pat pradžių statyta iš akmens ir plytų
Vokiečių ordino forpostas, riterių būrių telkimosi vieta per žygius į Lietuvą
Abejotinas viduramžių ir XIX a. neogotikos derinys su šiuolaikiniu komerciniu „priešpiliu“
Forpostas kelyje iš Nadruvos į Karaliaučių, kontroliavęs Prieglių ir Deimę
Labiausiai stebina tai, kad XXI amžiuje Kryžiuočių ordino laikų pilis tarnauja kaip būstas paprastiems mirtingiesiems
Pirmoji Kryžiuočių ordino pilis Prūsijoje, prie kurios beveik iš karto atsirado gyvenvietė
Gynė Karaliaučių nuo lietuvių antpuolių ir buvo pirmasis persikrovimo punktas rytų kryptimi
Kovinė tvirtovė, XIII–XIV amžiais ištikimai tarnavusi Kryžiuočių ordinui
Dvylika nacizmo metų ir penkeri su puse karo metų – tik lašas jūroje, palyginti su keliu, kurį nuėjo šis miestas, iš mažo kaimelio pasaulio pakraštyj…
Kryžiuočių ir lietuvių konfliktų istorija prasidėjo iškart po to, kai Vokiečių ordinas užkariavo prūsų žemes
Rusijos kariuomenės pergalė prie Groß-Jägersdorfo galėjo tapti Rytų Prūsiją dengusios armijos sutriuškinimo pradžia, tačiau netapo...
Gerai išlikę, į žemę įgilinti grandioziniai fortifikaciniai statiniai
Antrojo Karaliaučiaus pylimų žiedo įrenginių statybos istorija.
Pro jų vartus į miestą įjojo Napoleonas, palei jų pylimus vaikštinėjo Kantas, jų sandarą studijavo jaunasis Petras I.
Svarbiausios Rytų Prūsijos pilies istorija nuo viduramžių iki mūsų dienų
Paskutiniai liudytojo parodymai, kad dėžės su juo buvo Karaliaučiaus karališkojoje pilyje, datuojami 1945 metų balandžio penktąja.
Ar mituose ir legendose apie požeminį Karaliaučių yra tiesos grūdas?
Svetainė jūsų naršyklėje saugo tik jūsų nustatymus – sąsajos kalbą ir šrifto dydį. Jokio sekimo ir reklamos.
