Vyno rūsys šiauriniame Karaliaučiaus pilies sparne kraupoku pavadinimu „Kruvinasis teismas“ (Blutgericht) buvo žinomas visoje Vokietijoje. Įėjimas į jį buvo nedideliame priestate po turnyrų galerija, pastatyta 1613 metais. Viduje jaukios, originaliai dekoruotos salės keliuose lygiuose tarsi kvietė išgerti.
Čia buvo „Didžioji salė“ su penkiomis milžiniškomis statinėmis ir prie lubų pakabintais burlaivių maketais, buvo „Kankinimų kamera“, taip pat su penkiomis didelėmis, gausiai drožiniais puoštomis statinėmis, ant kurių sėdėjo vynmedžiu apsivijęs Bakchas.
Į kamerą vedė „kankinimų praėjimas“ su dviem išsišiepusiomis akmeninėmis chimeromis. Dar buvo „Remteris“1 su šešiomis iškamšomis pelėdų, savo stiklinėmis akimis stebėjusių viską, kas vyksta. Buvo kariškių ir civilių kabinetai. Juose rinkdavosi pirkliai ir teisininkai. Vyną nešiojo vyno pilstytojai odinėmis prijuostėmis2.
Įėjimas į „Blutgericht“ buvo iš pilies kiemo (dešinėje).
Vynų sąraše buvo: Reino vynas, Nahės vynas3, Bordo, Burgundijos ir originalusis „Kruvinasis teismas Nr. 7“ – tirštas, klampus, stiprintas raudonasis vynas.
„Blutgericht“ „Remteris“ su pelėdų iškamšomis.
„Kankinimų kamera“ geriausiais Europos vynais Karaliaučiaus pilies rūsyje.
Iš kur gi kilo toks baisus šio vyno restorano pavadinimas? XVII amžiuje į buvusius didžiojo magistro ir maršalo apartamentus įsikėlė dvaro teismas. Apačioje, po juo, buvo kalinių kameros iškalbingais pavadinimais: „Didysis varpas“, „Pipirų kambarys“, „Ispaniškoji adata“, „Kankinimų kamera“. Žmonės to nepamiršo, kalbėjo apie „Geležinę mergelę“ su dviem kalavijais rankose ir apie „Pragaro duris“, kurios nukirsdavo pasmerktajam galvą, o ši nukrisdavo tiesiai į Kačių upelį (Katzbach). Būtent šiose patalpose ir buvo įrengtas restoranas!
1732 metais vyno prekybai Karaliaučiuje impulsą suteikė Zalcburgo persikėlėliai Balthasaras Schindelmeisseris (Schindelmeisser) ir jo sūnus Davidas.
Pavadinimas „Kruvinasis teismas“ atsirado tik 1827 metais ir išliko šlovingu miesto prie Priegliaus istorijos puslapiu iki paskutiniojo rūsio nuomininko Karlo Matzdorffo (Matzdorff).
Be vyno rūsio pilyje, populiarūs buvo ir: „Ehlers“ („Ehlers“) Altštate, Kalno gatvėje 5; „Jüncke“ („Jüncke“) Knypavos Ilgojoje gatvėje 10; „Knoop“ („Knoop“) Didžiojoje Pilies tvenkinio gatvėje 8; „Ratskeller“ („Ratskeller“) Altštato Ilgojoje gatvėje 24.
„Kankinimų koridorius“ tame pačiame pilies požemyje.
„Steffens und Wolter“ („Steffens und Wolter“) nuo 1810 metų veikė puikiame keturaukščiame 1635 m. statybos renesansiniame name Knypavos Ilgojoje gatvėje 27.
Įėjimas į vyno rūsį Knypavos Ilgojoje gatvėje 27.
Smiltainio portalas, puošiantis įėjimą į laiptinę, du įėjimai į rūsį, puošnus fasadas, nėriniuotas skydas. Vidinis vestibiulio portalas su gausiais medžio drožiniais. Galinėje pastato dalyje – dengta galerija ir laiptai iš Gotlando smiltainio.
Ten stovėjo stalas, vadinamas „Millionentisch“ (Milijonierių stalas) – tai buvo milžiniškas apvalus stalas; prie jo sėdintiems lankytojams atsiverdavo puikus vaizdas į Prieglių.
Padavėjai, aptarnavę turtingus laivų savininkus ir komersantus, vilkėjo mėlynai raudonai dryžuotas uniformas ir dideles odines prijuostes. „Sehlenther und Co.“ („Sehlenther und Co.“) Knypavos Ilgosios ir Magistro gatvių kampe įkurtas 1850-aisiais. Čia XIX amžiaus pabaigoje šeimininkas buvo Robertas Johannesas (Johannes), o nuo 1914 metų – Hermannas Weide (Weide).
ŠALTINIS
Mühlpfordt H. M. «Königsberg von A bis Z. Ein Stadtlexikon». Aufstiegverlag, 1983.
VERTĖJO PASTABOS
1.Remteris (iš lot. refectorium – valgykla) – tipiniame Kryžiuočių ordino pilies plane taip vadinta pagrindinė brolių valgykla ir poilsio kambarys. Paprastai remteris būdavo antrame, reprezentaciniame aukšte. Svarbių komtūrijų pilyse remteriai buvo dideli ir šildomi.
2. Padavėjas „Kruvinajame teisme“ vadintas kubilium („der Küfer“) ir tradiciškai vilkėjo „krupšą“ – istoriškai stilizuotus drabužius (šiltus mėlynus marškinius ir odinę prijuostę).
3.Nahė (vok. Nahe, lot. Nava) – 125 km ilgio upė Vokietijoje, kairysis Reino intakas. Iš čia Nahės vynas (vok. Nahewein) – tradicinis vokiškas vynas, gaminamas jos krantuose, Nahės (Nahe) vyno regione Vokietijos vakaruose, garsėjančiame išskirtinėmis baltųjų vynuogių veislėmis.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
