Senasis Karaliaučiaus teatras atidarytas 1755 metais kaip vienas pirmųjų nuolatinių teatro namų Vokietijoje. 1797 m. spalio 27 d. medinį teatro pastatą ir tris gretimus namus sunaikino didelis gaisras. 1800-aisiais teatras buvo atstatytas, bet tais pačiais metais vėl sudegė. Tais metais, kai mieste teatro nebuvo, spektakliai vyko Altstadto Visuomeniniame sode ir manieže Paradeplatz aikštėje. Taip Karaliaučiuje atsirado poreikis turėti didelį teatro pastatą, kuris būtų atsparesnis tokioms nelaimėms ir be to pranoktų senąjį, žmonių dažnai vadintą „Mūzų arklide“ arba „Meno daržine“.
Žymūs Karaliaučiaus piliečiai, suvieniję pastangas, 1804 m. lapkričio 18 d. pasiūlė įkurti bendrovę, pavadintą „Naujojo dramos teatro akcininkų komitetu“.
Iš planuoto 100 000 talerių kapitalo iš karto buvo įnešta 65 000. 1805 m. balandžio 21 d. karaliaus įsaku Königsgartene statybai buvo skirtas sklypas. Tai buvo išties karališka dovana, nes tokia nekilnojamoji nuosavybė dėl puikios vietos jau tada buvo neįkainojama. Tarp bendrovės steigėjų buvo vyriausiasis statybos direktorius Mülleris, kuriam energingai vadovaujant ir buvo pradėtas statyti teatro pastatas.
Senasis Karaliaučiaus teatras.
1806 m. liepos 16 d. valstybės ministras baronas von Schroetteris padėjo pirmąjį pamatų akmenį, o 1808 m. kovo 9 d. karališkosios šeimos akivaizdoje Mozarto opera „Tito gailestingumas“ įvyko iškilmingas atidarymas. Pirmasis teatro sezonas prasidėjo 1808 m. balandžio 29 d.
Naujasis Karaliaučiaus teatras.
Tačiau vos po trijų mėnesių, 1808 m. liepos 1 d., puikus ir neįprastai erdvus teatro pastatas sudegė. Ugnyje žuvo ir visas rekvizitas.
Sklido gandai, kad tai buvo padegimas, tačiau, atsižvelgiant į tam laikui būdingą primityvią apšvietimo technologiją ir nepakankamas priešgaisrines saugos priemones, gaisrą galėjo sukelti ir lemtingas aplinkybių sutapimas.
„Königl. Preusz. Staats-, Krieges- und Friedens-Zeitung“ (Karališkasis Prūsijos valstybės, karo ir taikos laikraštis) 1808 m. liepos 2 d. rašė: „Vakar, apie antrą valandą dienos, mūsų naujajame teatre kilo gaisras. Niekas tiksliai nežino, kas jį sukėlė.
Gaivaus šiaurės vėjo pučiama liepsna greitai išplito, ir po kelių valandų iš gražaus pastato liko tik sienos.
Jo statyba buvo baigta visai neseniai, o tiek vidaus, tiek išorės apdaila buvo puikios kokybės, todėl ši nauja nelaimė dvigubai apmaudi, nes apie greitą teatro atstatymą šiuo metu negali būti nė kalbos.“
Tačiau priešingai šioms niūrioms prognozėms ir nepaisant visų karo sukrėtimų ir sunkumų, nuo kurių Rytų Prūsija ypač smarkiai nukentėjo, tam pačiam vadovaujant iš karto buvo pradėtas statyti naujas teatras. Statybos kaina buvo įvertinta maždaug 120 000 reichstalerių. Iš šios sumos išleista tik 105 000, nes teko atsisakyti salės užkulisių patalpų pusėje, nors jos, be abejo, labai reikėjo, turint omenyje didelių aktų salių stoką mieste.
Teatras žemėlapyje – Karaliaučiaus centrinė dalis.
1809 m. gruodžio 9 d. teatras vėl atvėrė duris karaliaučiškiams. Pastato interjeras dar nebuvo visiškai baigtas, bet pirmasis spektaklis įvyko.
Teatro restoranas buvo labai populiari vieta.
Taip karaliaučiškiai norėjo padėkoti karališkajam dvarui, 1809 m. gruodžio 15 d. paliekančiam Karaliaučių, už paramą teatro atkūrimo projektui, nes pusė jo statybai reikalingos medienos buvo nemokamai pristatyta iš valstybinių miškų.
Karaliaučiaus laikraštis „Hartungsche Zeitung“ 1809 m. gruodžio 10 d. apie šį įvykį rašė: „Vakar įvyko iškilmingas mūsų naujojo teatro atidarymas (ankstesnysis sudegė prieš pusantrų metų). Bendras noras išvysti Jų Didenybes šiuose naujuose teatro namuose, kad prieš jų artėjantį išvykimą būtų galima parodyti joms visuotinę pagarbą ir meilę, paskatino anksčiau pradėti teatro sezoną.
Karališkąją porą pasitiko garsūs plojimai, o teatro darbuotojai atliko savo kūrinį pagal „Dieve, saugok karalių“ /„God Save the King“ melodiją.
Specialiai šiai progai buvo parašytas labai gerai atliktas prologas su chorais (Dedikacija), o paskui suvaidinta Josepho Babo komedija „Pulsas“1, padariusi žiūrovams nepamirštamą įspūdį. Lūkesčius, sietus su naujuoju teatru, visiškai pateisino rafinuotas interjero apstatymas ir puikios dekoracijos.“
Pirmoji opera, atlikta 1809 m. gruodžio 12 d., buvo Himmelio „Lyrininkė Fanšon“2 – kūrinys, kurio premjera Karaliaučiuje įvyko 1805 m. lapkritį karalienės Luizės garbei.
Šis vyriausiojo statybos direktoriaus Müllerio sukurtas „Naujasis teatras“ liko Karaliaučiaus miesto teatro Paradeplatz aikštėje, kokį mes visi jį iki šiol prisimename, pagrindu.
Paminklas Schilleriui Karaliaučiuje taip pat stovėjo prie teatro pastato, netoli tos vietos, kur dabar Kaliningrade stovi paminklas Kantui.
PASTABOS
1. Josephas Marius von Babo (vok. Joseph Marius von Babo; 1756, Ehrenbreitsteinas – 1822, Miunchenas) – vokiečių dramaturgas. Tikrasis Bavarijos mokslų akademijos narys.
2. Friedrichas Heinrichas Himmelis (vok. Friedrich Heinrich Himmel; 1765–1814) – vokiečių pianistas ir kompozitorius; Prūsijos karaliaus kapelos kapelmeisteris. „Lyrininkė Fanšon“ (vok. Fanchon das Leyermädchen) – jo trijų veiksmų zingšpilis. Libretą pagal Jeano Nicolas Bouilly kūrinį parašė Augustas von Kotzebue.
ŠALTINIS
Der Brand des Königsberger Stadttheaters
Ostpreußen-Warte, Folge 08 vom August 1952 (p. 10)
https://archiv.preussische-allgemeine.de/ow1952/1952_08_01_08.pdf
● Redakcijos pastaba: VisitPrussia.com skaitykite interviu su vokiečių ir ypač prūsų pasakų vertėja, mūsų nuolatine autore Tatjana Kolivai, rašančia savo tinklaraštį, kuriame paskelbta begalė kitų jos verstų palyginimų, legendų ir pasakų.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
