Manoma, kad Heinrichswalde įkurtas 1292 metais, tačiau patikimi dokumentiniai duomenys apie gyvenvietę šioje vietoje siekia tik XVII a. Heinrichswalde vietoje ilgą laiką buvo kelios gyvenvietės, vėliau sujungtos į Heinrichswalde: Heinrichswalde kaimas, Adlig Heinrichswalde dvaras (55°02'56'' š. pl. 21°41'20'' r. ilg.), Gassen (55°02'51'' š. pl. 21°40'27'' r. ilg.), Heinrichswalde malūnas (Heinrichswalde Mühle, 55°03'12'' š. pl. 21°42'10'' r. ilg.), Stuttberg dvaras (55°02'39'' š. pl. 21°41'27'' r. ilg.), Hinterwäldchen (Slavskas, dalis).
1657 metais Brandenburgo kurfiurstas ir Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas savo jėgeriui ir kapitonui Heinrichui Ehrenreichui von Halle perdavė 50 hubų ir 30 margų žemės (832.5 ha), apie tai minima 1678 m. dokumentuose. Naujasis dvaras buvo pavadintas Heinrichswalde – „Heinricho miškas“, nes didžiąją teritorijos dalį užėmė miškas.
Pagal tuos pačius dokumentus 1678 metais dvaras atiteko von Halle sūnui – Wilhelmui Reinhardui. Maždaug tuo pat metu šalia dvaro atsiranda Heinrichswalde kaimas, kurį apgyvendino valstiečiai iš Tilžės (Tilsit, Sovetskas) apylinkių. 1686 m., tiesiogiai dalyvaujant Wilhelmui Reinhardui von Halle, kaime buvo pastatyta medinė bažnyčia. Netrukus ją teko perstatyti. Rekonstrukcijai vadovavo jau Wilhelmo Reinhardo našlė – Rosina von Halle, o paskutiniame etape (po Rosinos mirties) darbams vadovavo jos antrasis vyras ir naujasis dvaro savininkas von Kalneinas. Atnaujinta bažnyčia atidaryta 1694 metais. Tačiau 1792 m. bokštas dėl griūties grėsmės buvo išardytas, o 1862 m. uždaryta ir pati bažnyčia. Iki mūsų dienų išlikusi neogotikinė plytų bažnyčia buvo pastatyta 1867–69 m. Ją statant panaudotos išlikusios senosios bažnyčios pastato dalys.
Elchniederung apskrities žemėlapis (rus. Briedžių slėnis).
Po 1709–11 m. maro epidemijos apylinkių žemės ištuštėjo, todėl karalius Frydrichas Vilhelmas I ėmėsi priemonių pritraukti į Prūsiją dėl tikėjimo persekiojamų kolonistų iš Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Danijos.
Friedrichstraße – pagrindinė Heinrichswalde gatvė.
1738 metais Heinrichswalde žemės perėjo karaliaus globon. Adlig Heinrichswalde tapo valstybiniu domenu ir domenų valdybos (Domänenamt) centru. Heinrichswalde kaimas buvo „karališkasis“, t. y. esantis karaliaus žemėse, kuriose aukščiausioji teismo teisė priklausė karaliui. 1812 metais Adlig Heinrichswalde domeną nupirko grafas Otto Karl Dietrich von Keyserlingk, kovojęs karuose su Napoleonu Rusijos armijos gretose; 1816 m. išėjęs į atsargą, jis apsigyveno Heinrichswalde ir ėmė plėtoti žemės ūkį.
XIX a. Adlig Heinrichswalde buvo dvaras, nuo 1867 m. sudaręs dvaro apygardą (Gutsbezirk) Pakalnės (Niederung) apskrityje (nuo 1938 m. Elchniederung apskritis). Dvaras priklausė Heinrichswalde parapijai.
1871 metais Adlig Heinrichswalde buvo keturi gyvenamieji namai. 1874-03-26 Adlig Heinrichswalde dvaro apygarda buvo įtraukta į tada įsteigtą Heinrichswalde valsčių (Amtsbezirk). 1928-09-30 Adlig Heinrichswalde dvaro apygarda buvo panaikinta. Dvaras ir prie jo esanti teritorija įėjo į Heinrichswalde bendruomenės sudėtį. 37,8 ir 56,2 ha žemės sklypai atitinkamai priskirti Groß Friedrichsdorf (Gastelovas) ir Klemenswalde (Slavskas, dalis, Maiskoje, dalis) bendruomenėms.
Heinrichswalde kaimas nuo 1818 metų sudarė kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung) apskrityje (nuo 1938 m. Elchniederung apskritis).
Apskrities finansų valdyba atrodė labai elegantiškai.
Heinrichswalde buvo įsikūrę apskrities valdymo organai – tai gana retas reiškinys gyvenvietei, neturinčiai miesto statuso. Heinrichswalde bažnyčia buvo parapinė aplinkiniams kaimams ir dvarams.
Taupomoji kasa Heinrichswalde.
1871 metais Heinrichswalde kaime buvo 64 gyvenamieji namai. 1874-03-26 Heinrichswalde kaimo bendruomenė buvo įtraukta į tada įsteigtą Heinrichswalde valsčių. Valsčiaus vadovais visada buvo Heinrichswalde kaimo gyventojai: prekybininkas ir apskrities komunalinės kasos pirmininkas Arcelli (nuo 1874), prekybininkas Lörke (nuo 1885), bendruomenės seniūnas Raudies (1908–1919), biuro vedėjas Fritz Dannappel (1919–26), apygardos komiteto vadovas Karl Denke (1929–29) ir bendruomenės seniūnas Franz August Bethke (nuo 1929).
1876-11-14 į Heinrichswalde bendruomenę įėjo Schnecker Wiesen žemės, 1874 metais minėtos kaip suformuota kaimo bendruomenė. 1878 metais Heinrichswalde buvo atidaryta telegrafo stotis, sujungusi kaimą su Tilže (Sovetsku), Kaukėnais (Kaukehmen, Jasnoje), Sköpen (Mostovoje), Neukirch (Timiriazevu), Didžiaisiais Skaisgiriais (Groß Skaisgirren, Bolšakovu) ir Alt Lappienen (Bolšije Berežki). 1879-11-07 prie Heinrichswalde bendruomenės buvo prijungtos Hinterwäldchen teritorijos (Slavskas, dalis).
1891 m. per Heinrichswalde nutiesta geležinkelio linija Karaliaučius–Tilžė. Tais pačiais metais atidaryta apskrities ligoninė.
1893-12-11 į Heinrichswalde bendruomenę buvo integruota Gassen bendruomenė (Slavskas, dalis). Nuo 1905 metų Heinrichswalde pradedamas leisti apskrities laikraštis. Atokumas nuo pramonės objektų, šalia esantis miškų masyvas, mineralinio vandens šaltiniai, o svarbiausia – kaizerio Vilhelmo II apsilankymas šiose vietose prisidėjo prie Heinrichswalde ir jo apylinkių, kaip kurorto, populiarumo. Juolab kad kaip tik XX a. pradžioje Vokietijoje sparčiai vystėsi kurortų verslas. Į Heinrichswalde poilsiauti ėmė vykti tiek Rytų Prūsijos gyventojai, tiek turistai iš kitų Vokietijos kraštų.
Apskrities ligoninė Heinrichswalde.
1914 m. rugsėjo 9–12 d., per Pirmąjį pasaulinį karą, Heinrichswalde buvo užimtas Rusijos kariuomenės. 1914-09-13 prie Nassenthal dvaro (Kryžovnikovas) įvyko mūšis tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių. 270-ojo Gatčinos pėstininkų pulko kariai dengė Rusijos armijos atsitraukimą už Nemuno.
Mineralinio vandens baseinas – iki šiol pagrindinė miestelio įžymybė.
Žuvę rusų kariai buvo palaidoti Heinrichswalde (22 žm.), o dar 15 karių – prie kelių išsišakojimo Heinrichswalde (Slavskas) – Neukirch (Timiriazevas) ir Linkuhnen (Rževskoje).
1923 metais Heinrichswalde pradėtas tiesti gatvių apšvietimo tinklas, o iki 1930 m. gatvės buvo sutvarkytos ir įrengti šaligatviai. 1928-09-30 į Heinrichswalde bendruomenę buvo įtraukta panaikintos Adlig Heinrichswalde dvaro apygardos centrinė dalis kartu su pačiu dvaru. Nuo tol Heinrichswalde ėmė vystytis kaip vientisa gyvenvietė. Tais pačiais 1928 metais buvo pastatytas naujas modernus Heinrichswalde apskrities ligoninės korpusas. 1936 metais atidarytas iki mūsų dienų išlikęs mineralinio vandens baseinas. 1939 m. Heinrichswalde gavo miesto statusą.
1944 metų spalį, artėjant sovietų kariuomenei, prasidėjo gyventojų evakuacija į Šventapilės (Heiligenbeil, Mamonovo) rajoną. 1945-01-20 į miestą įžengė Raudonosios armijos 263-iosios šaulių divizijos padaliniai.
1946-09-07 Heinrichswalde buvo pervadintas Slavsko miestu. Tada pat įkurtas Slavsko rajonas. Klemenswalde oficialiai nebuvo pervadintas, jo rytinė dalis faktiškai tapo Slavsko miesto dalimi. Kiek anksčiau, 1946-09-04, į miestą atvyko pirmasis persikėlėlių ešelonas – 129 šeimos (625 žmonės). Iki metų pabaigos atvyko dar 526 šeimos, kurios buvo apgyvendintos pačiame Slavske ir rajono gyvenvietėse. Persikėlėliams atvykus jau buvo paruošta vidurinė mokykla, atidaryta 1946-09-01, o kiek vėliau pradėjo veikti mokykla vokiečių vaikams. 1947 metais Slavske buvo atidarytas ryšių skyrius ir 500 W radijo mazgas.
Derliaus šventė Briedžių slėnyje.
1947 metais pradėtas leisti rajono laikraštis „Kolchoznaja slava“, atidarytas kino teatras su 200 vietų, veterinarijos stotis, rajono vartotojų kooperatyvas, pramonės kombinatas, maisto kombinatas, pramonės artelė ir invalidų artelė. Mieste buvo atkurtas gatvių apšvietimas.
Vietos bibliotekininkės (viršuje) ir krosnininkai taip pat dalyvavo Derliaus šventėje.
1948 metais pradėjo veikti miesto vaikų darželis, keleivius ėmė priimti geležinkelio stotis. Paleista sūrinė, surengta pirmoji žemės ūkio paroda. Iki 1951 m. Slavske veikė ligoninė, poliklinika, sanitarinė epidemiologinė stotis, priešmaliarinė stotis ir psichiatrijos ligoninė. Miesto infrastruktūrą papildė vaikų lopšelis, pirtis, viešbutis, buitinio aptarnavimo objektai. 1952 metais baigtas statyti stadionas su futbolo aikšte, tinklinio ir krepšinio aikštelėmis. 1961 m. įrengtas miesto parkas, pavadintas J. Gagarino vardu. 1965 metais atidaryta muzikos mokykla. 1966 metais pradėjo veikti nauja universalinė parduotuvė ir pieninė. 1976 metais atidarytas naujas mokyklos pastatas.
1970 metais Slavske pradėjo veikti tokia SSRS neįprasta įmonė kaip grybų virimo cechas.
Miestas vystėsi pagal tipišką rajono centrui scenarijų. 8-ajame dešimtmetyje buvo pastatyti keli nedideli daugiabučiai, 1977 metais atidarytas naujas maisto produktų turgus ir kino teatras „Oktiabr“, 1978 metais pradėjo veikti centralizuota rajono bibliotekų sistema ir naujas vaikų darželis. Svarbiausia veiklos sritis sovietmečiu buvo žemių melioracija.
Po 1987 metų Slavske ėmė kurtis pirmieji kooperatyvai, daugiausia užsiėmę žemės ūkio produkcijos supirkimu ir perdirbimu, karpių auginimu, būstų remontu ir buitinės radijo aparatūros taisymu. 1991 metais mieste atsidarė pirmoji privati parduotuvė, o kino teatre „Oktiabr“ pradėjo veikti vaizdo salė. Iki 1994 m. mieste buvo įkurta liuteronų bendruomenė ir stačiatikių parapija. Tada pat kino teatras „Oktiabr“ buvo pertvarkytas į jaunimo centrą „Miraž“.
Heinrichswalde bažnyčia prieš restauraciją (2016).
2006 metais Slavske pradėjo veikti Rusijos ir Švedijos įmonės, gaminančios ritininės langines ir elektronines plokštes. 2008 metais vėl pradėjo veikti autobusų stotis, atidarytas turizmo centras. 2009 m. pirmuosius lankytojus priėmė miesto muziejus. 2019 metais pradėti liuteronų bažnyčios pastato restauravimo darbai.
Heinrichswalde bažnyčios interjeras.
Šiuo metu (2020) Slavske veikia mokykla, vaikų darželis, vaikų kūrybos namai, vaikų ir jaunimo sporto mokykla, viešbutis, rajono ligoninė, poliklinika, muzikos mokykla, centrinė ir vaikų bibliotekos, istorijos ir kraštotyros muziejus.
Lankytinos vietos: bažnyčios pastatas (1869), stoties pastatas, geležinkelio vandens bokštas, mineralinio vandens baseinas, apskrities ligoninės pastatas (1891–1928), 12 rusų ir 2 vokiečių karių kapas (1914), 15 rusų 270-ojo pėstininkų pulko karių kapas prie išvažiavimo iš miesto (1914, 55°03'51'' š. pl. 21°41'32'' r. ilg.), memorialinis kompleksas ant sovietų karių brolių kapų (345 žm., paminklas – 1954), kelio rodyklė „Neukirch-Skaisgirren“.
Gyventojų skaičiaus kaita (Heinrichswalde bendruomenė ir dvaro apygarda – Slavskas): 1816 – 248, 1852 – 862, 1861 – 975, 1885 – 1725, 1900 – 2257, 1925 – 2581, 1933 – 3180, 1939 – 3467, 1947 – 1546, 1959 – 3862, 1970 – 4052, 1989 – 4682, 2002 – 5172, 2010 – 4614, 2012 – 4575, 2013 – 4503, 2014 – 4408, 2015 – 4330, 2016 – 4269, 2017 – 4145, 2018 – 4074, 2018 – 4019, 2020 – 3984 gyventojai.
Papildoma informacija
Heinrichswalde bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1816 – 150, 1852 – 711, 1861 – 868, 1867 – 907, 1871 – 960, 1885 – 1592, 1933 – 3180, 1939 – 3467 gyventojai.
Adlig Heinrichswalde gyventojų skaičiaus kaita: 1816 – 98, 1852 – 151, 1867 – 140, 1871 – 108, 1885 – 133 gyventojai.
Klemenswalde bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 60, 1871 – 70, 1885 – 59, 1905 – 194, 1910 – 169, 1939 – 337 gyventojai.
Heinrichswalde malūno gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 4, 1871 – 5, 1885 – 3 gyventojai.
Gassen gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 431, 1871 – 361, 1885 – 423 gyventojai.
Hinterwäldchen gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 9, 1871 – 33 gyventojai.
Sternwäldchen gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 364, 1871 – 394 gyventojai.
Stuttberg gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 15, 1871 – 16, 1885 – 15 gyventojų.
Heinrichswalde valsčius (Amtsbezirk)
1874-03-26 Pakalnės (Niederung) apskrityje buvo įsteigtas 13-asis Heinrichswalde valsčius, į kurį įėjo 10 kaimo bendruomenių: Klemenswalde (Slavskas, dalis, Maiskoje, dalis), Gassen (Slavskas, dalis), Heinrichswalde (Slavskas), Heinrichswalde malūnas (Heinrichswalde Mühle, Slavsko kapinės), Hinterwäldchen (Slavskas, dalis), Klaar (55°01'54'' š. pl. 21°39'35'' r. ilg.), Linkuhner Warnie, Schnecker Wiesen, Sternwäldchen (Slavskas, dalis) ir Szalloge (55°03'05'' š. pl. 21°38'02'' r. ilg.), taip pat šešios dvarų apygardos: Adlig Heinrichswalde (Slavskas, dalis), Adlig Lembruch (Lepestkovas), Klaarhof (Paporotnikovas), Stuttberg (Slavskas, Tichaja g.), Wenzischken (nuo 1838 Wenzen (Motylkovas) ir Willkehlen (nuo 1938 Kleinheinrichswalde, Jarovoje).
1876-11-14 Schnecker Wiesen žemės buvo prijungtos prie Heinrichswalde (Slavsko) kaimo bendruomenės. 1879-11-07 prie Heinrichswalde bendruomenės taip pat buvo prijungtos Hinterwäldchen teritorijos (Slavskas, dalis). 1893-01-23 Klaar bendruomenė neteko savarankiškumo ir įėjo į Klemenswalde kaimo bendruomenės (Slavskas, dalis, Maiskoje, dalis) sudėtį. 1893-12-11 Gassen kaimo bendruomenė (Slavskas, dalis) atsisakė savarankiškumo ir taip pat buvo įtraukta į Heinrichswalde (Slavsko) kaimo bendruomenę. Dėl to Heinrichswalde valsčių sudarė trys kaimo bendruomenės: Heinrichswalde (Slavskas), Klemenswalde bendruomenė (Slavskas, dalis, Maiskoje, dalis) ir Szalloge, taip pat keturios dvarų apygardos (Adlig Heinrichswalde, Slavskas, dalis), Adlig Lembruch (Lepestkovas), Heinrichswalde Mühle (55°03'12'' š. pl. 21°42'10'' r. ilg.) ir Willkehlen (Jarovoje).
Klemenswalde įkurtas 1654 m. Iki 1785 m. vadinosi Clementswalde. Nuo 1818 m. Klemenswalde buvo kaimas, sudarantis kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung) apskrityje (nuo 1938 m. Elchniederung apskritis). Kaimas priklausė Heinrichswalde (Slavsko) parapijai. 1871 m. Klemenswalde buvo septyni gyvenamieji namai. 1874-03-26 Klemenswalde kaimo bendruomenė buvo įtraukta į tada įsteigtą Heinrichswalde (Slavsko) valsčių. 1891 m. buvo nutiestas geležinkelis Karaliaučius–Tilžė (Sovetskas). Šioje linijoje buvo atidaryta Heinrichswalde stotis (dabar Slavsk-Novyj), kuri įėjo į Klemenswalde kaimo bendruomenę. 1893-01-23 į Klemenswalde bendruomenę taip pat buvo įtrauktas Klaar kaimas, anksčiau buvęs savarankiška kaimo bendruomene. 1929-09-30 į Klemenswalde bendruomenę iš Schnecken miško dvaro apygardos (Paporotnikovas) perėjo Klaarhof miško kolonija (Paporotnikovas, vėliau Maiskoje). 1933-01-01 į Klemenswalde bendruomenę taip pat buvo įtraukta Szalloge bendruomenė.
Jaunasis motociklininkas kelyje Heinrichswalde.
Gyvenvietės, įėjusios į Heinrichswalde bendruomenę
Mühle Heinrichswalde XIX a. buvo kaimas, sudarantis kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung) apskrityje (nuo 1938 m. Elchniederung apskritis). Kaimas priklausė Heinrichswalde (Slavsko) parapijai. 1871 m. Mühle Heinrichswalde buvo vienas namas. 1874-03-26 Mühle Heinrichswalde kaimo bendruomenė buvo įtraukta į tada įsteigtą Heinrichswalde valsčių. Ne vėliau kaip 1908 m. kaimo bendruomenė buvo pertvarkyta į dvaro apygardą, o Mühle Heinrichswalde kaimas – į dvarą. 1928-09-30 Mühle Heinrichswalde dvaro apygarda buvo panaikinta ir prijungta prie Heinrichswalde kaimo bendruomenės.
Gassen įkurtas 1656 metais. Iš pradžių pavadinimas buvo rašomas Gaßen, po 1818 m. pakeistas į Gassen. Nuo 1818 m. Gassen buvo kaimas, sudarantis kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung) apskrityje (nuo 1938 m. Elchniederung apskritis). Kaimas priklausė Heinrichswalde (Slavsko) parapijai. 1871 metais Gassen buvo 32 gyvenamieji namai. 1874-03-26 Hinterwäldchen kaimo bendruomenė buvo įtraukta į tada įsteigtą Heinrichswalde valsčių. 1893-12-11 Gassen bendruomenė atsisakė savarankiškumo ir įėjo į Heinrichswalde kaimo bendruomenės sudėtį.
Hinterwäldchen minimas nuo 1736 m. kaip Hinterm Heinrichswaldschen Wäldschen (pažod. „Už Heinrichswalde giraitės“). Po 1785 m. vadinosi Hinterm Wäldschen. XIX a. Hinterwäldchen buvo kaimas, sudarantis kaimo bendruomenę Pakalnės (Niederung) apskrityje (nuo 1938 m. Elchniederung apskritis). Kaimas priklausė Heinrichswalde (Slavsko) parapijai. 1871 m. Hinterwäldchen buvo du namai. 1874-03-26 Hinterwäldchen kaimo bendruomenė buvo įtraukta į tada įsteigtą Heinrichswalde valsčių. 1879-11-07 Hinterwäldchen bendruomenė buvo išformuota, o kaimas įtrauktas į Heinrichswalde bendruomenę.
Sternwäldchen įkurtas 1811 metais kaip miško kolonija (gyvenvietė iš miško atkovotose žemėse), priklausiusi Schnecken, Forst miško dvaro apygardai, kurios administracija buvo Schnecken vyriausiojoje girininkijoje (Oberförsterei Schnecken, Paporotnikovas, vėliau Maiskoje). Miško kolonija priklausė Heinrichswalde (Slavsko) parapijai. 1871 metais Sternwäldchen buvo 20 gyvenamųjų namų. 1873-11-24 Sternwäldchen miško kolonija buvo prijungta prie Heinrichswalde kaimo bendruomenės. Vis dėlto 1874-03-26, steigiant Heinrichswalde valsčių, minima Sternwäldchen kaimo bendruomenė, kuri buvo įtraukta į valsčių kaip savarankiška bendruomenė. Tačiau netrukus (tikriausiai iki 1881 m.) Sternwäldchen bendruomenė buvo galutinai panaikinta, o gyvenvietė įėjo į Heinrichswalde kaimo bendruomenės sudėtį.
Stuttberg įkurtas 1798 metais kaip Heinrichswalde palivarkas. 1871 m. Stuttberge buvo vienas gyvenamasis namas. Tuo metu Stuttberg turėjo dvaro statusą ir sudarė dvaro apygardą Pakalnės (Niederung) apskrityje (nuo 1938 m. Elchniederung apskritis). Dvaras priklausė Heinrichswalde (Slavsko) parapijai. 1874-03-26 Stuttberg dvaro apygarda buvo įtraukta į tada įsteigtą Heinrichswalde valsčių. Ne vėliau kaip 1908 m. (tikriausiai iki 1881 m.) Stuttberg dvaro apygarda buvo panaikinta ir įtraukta į Heinrichswalde kaimo bendruomenės sudėtį.
Heinrichswalde 1937 m. Rytų Prūsijos topografiniame žemėlapyje.
Heinrichswalde bendruomenės gyventojų sudėtis (1871): evangelikai – 953, katalikai – 2, kiti krikščionys – 5, vaikai iki 10 metų – 230, raštingi – 533 (74%), akli – 1, psichikos ligoniai – 4.
Adlig Heinrichswalde gyventojų sudėtis (1871): visi 108 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 34, raštingi – 44 (59%)
Klemenswalde gyventojų sudėtis (1871): evangelikai – 68, kiti krikščionys (išskyrus katalikus) – 2, vaikai iki 10 metų – 15, raštingi - 39 (78%.)
Heinrichswalde malūno gyventojų sudėtis (1871): visi 5 – evangelikai, vaikų iki 10 metų nėra, raštingi 4 (80%).
Hinterwäldchen gyventojų sudėtis (1871): evangelikai – 32, katalikai – 1, vaikai iki 10 metų – 13, raštingi – 11 (55%)
Gassen gyventojų sudėtis (1871): evangelikai – 343, kiti krikščionys (išskyrus katalikus) – 18, vaikai iki 10 metų – 75, raštingi – 170 (62%), akli – 1, kurčnebyliai – 1.
Sternwäldchen gyventojų sudėtis (1871): evangelikai – 390, katalikai – 2, kiti krikščionys – 2, vaikai iki 10 metų – 110, raštingi – 131 (53%).
Stuttberg gyventojų sudėtis (1871): visi 16 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 1, raštingi – 11 (73%).
Heinrichswalde parapijos sudėtis: Adlig Lehmbruch (Lepestkovas), Adlig Linkuhnen (Rževskoje), Argolothen (nuo 1938 Argendorf, Priozjorje), Augustlauken (nuo 1938 Hohensprindt, Priozjorje, dalis), Baltruscheiten (55°03'30'' š. pl. 21°43'37'' r. ilg.), Brunischken (55°03'50'' š. pl. 21°41'51'' r. ilg.), Börgerhuben (55°04'18'' š. pl. 21°41'26'' r. ilg.),Clemenswalde arba Clemenswalde (Slavskas, dalis), Dittballen (nuo 1938 Streulage, Lužki), Grigoliegen (nuo 1938 Lehmbruch, Zapovedniki), Groß Brittanien (nuo 1928 Brittanien, Ščeglovka), Grünbaum (Prigorodnoje, dalis), Grüneberg (Ščeglovka, dalis), Heinrichswalde (Slavskas), Försterei Hohensprindt girininkija (Priozjorje, dalis), Klaarhof (Paporotnikovas), Klein Brittanien (nuo 1928 Brittanien, Ščeglovka), Köllmisch Linkuhnen (Železnodorožnoje), Nassenthal (Kryžovnikovas), Neu Descherin (nuo 1938 Deschen, 55°01'13'' š. pl. 21°43'54'' r. ilg.), Neusorge (Paporotnikovas), Noragehlen (nuo 1938 Urbansprind, Lužki, dalis), Försterei Reussenhof girininkija (Prigorodnoje, dalis), Sandfluß (nuo 1931 Lindental (Prigorodnoje), Schnecken, Forst (Paporotnikovas, vėliau Maiskoje), Schneckendorf, Forst girininkija (55°01'32'' š. pl. 21°37'36'' r. ilg.), Szalloge (55°03'05'' š. pl. 21°38'02'' r. ilg.), Thomaten (Dalneje), Warnie (nuo 1938 Warnien, Tumanovka, dalis), Willkehler Moor (Prigorodnoje, dalis).
Nuotraukos: Bildarchiv Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de ir Michailo Ogorodnikovo.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
