1785 m. Maraunenhofas buvo priskirtas bajoriškiems palivarkams (Vorwerk); jame buvo dešimt namų ūkių. Palivarkui taip pat priklausė eigulio namas netoliese esančiame miške. Iki 1818 m. Maraunenhofas tapo paveldimos nuomos dvaru (Erbpacht Gut) su penkiais namų ūkiais.
XIX a. Maraunenhofas buvo dvaras, nuo 1867 m. sudaręs dvaro apygardą (Gutsbezirk) Karaliaučiaus apskrityje (Landkreis Königsberg). Dvaras priklausė Quednau parapijai.
1871 m. Maraunenhofe buvo šeši gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 18 šeimų. 1874 m. balandžio 30 d. Maraunenhofo dvaro apygarda buvo įtraukta į naujai įsteigtą Quednau (Kaliningradas, Severnaja Gora) valsčių (Amtsbezirk). 1879 m. Maraunenhofo dvarui priklausė 290 ha žemės, metinis grynasis dvaro pelnas siekė 4886 markes.
Stoties pastatas prie „Maraunenhof“ platformos.
1885 m. per Maraunenhofą nutiesta geležinkelio linija Karaliaučius–Krantas (Kaliningradas–Zelenogradskas).
Maraunenhofas Karaliaučiaus tramvajų maršrutų schemoje.
Linijoje ties Maraunenhofu buvo pastatyta keleivių platforma, o vėliau ir stotis (dabar Kutuzovo-Novoje stotis). 1889 m. iš Maraunenhofo atidaryta geležinkelio linija iki Labguvos (Poleskas).
XIX a. pabaigoje Maraunenhofo dvare veikė plytinė. 1902 m. į Maraunenhofą atėjo elektrinio tramvajaus linija.
Čia buvo galinė 7-ojo (rudojo) maršruto stotelė; maršrutas prasidėdavo Juditteno (dabar Mendelejevo dalis) rajone.
Kai 1910–1911 m. buvo iš dalies nugriauti Karaliaučiaus pylimų įtvirtinimai, priemiesčiuose, taip pat ir Maraunenhofe, prasidėjo intensyvi privačių namų statyba. 1911–1913 m. Maraunenhofe pagal architektų Heinricho Mattaro ir Eduardo Schelerio projektą pastatyta kunigaikščio Albrechto atminimo bažnyčia (Herzog-Albrecht-Gedächtniskirche).
Naujoji Tragheimo kunigaikščio Albrechto atminimo bažnyčia prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo.
1927 m. birželio 16 d. Maraunenhofo dvaro apygarda buvo panaikinta ir įtraukta į Karaliaučiaus savivaldybę. Nuo tada Maraunenhofas tapo prestižiniu miesto rajonu, daugiausia užstatytu vilomis.
Maraunenhofo vilos ir užmiesčio kavinė (Waldschlösschen).
Per Karaliaučiaus šturmą 1945 m. balandžio 6–9 d. Maraunenhofas nuo mūšių nukentėjo mažiau nei daugelis kitų rajonų, tačiau Maraunenhofo bažnyčia buvo smarkiai apgadinta.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pagal susiklosčiusią tradiciją išlikusiems miesto užstatymo fragmentams buvo suteikiamas gyvenviečių statusas. Maraunenhofo dalis į rytus nuo Telmano gatvės gavo Energetikų gyvenvietės pavadinimą, o vakarinė Maraunenhofo dalis buvo pervadinta Bolšije Prudy gyvenviete.
Energetikų gyvenvietės pavadinimas neprigijo, ir netrukus visas Maraunenhofas imtas vadinti Bolšije Prudy.
Vis dėlto ji niekada nebuvo savarankiška gyvenamoji vietovė – tai buvo Kaliningrado miesto Leningradskio rajono gyvenvietė be jokių gyvenvietės administracinių organų. Beje, gyventojai šį pavadinimą liovėsi vartoti jau XX a. 8-ajame dešimtmetyje, nors miesto planuose jis reguliariai pasirodydavo iki pat paskutinio meto.
Sovietmečiu Telmano gatve kursavo du tramvajų maršrutai – 1-asis ir 8-asis. „Vienetas“ beveik pakartojo Karaliaučiaus 7-ojo tramvajaus maršrutą.
Kunigaikščio Albrechto atminimo bažnyčios griuvėsiai ir kino teatras „Leningrad“ Telmano gatvėje (1969). 
1972 m. sugriuvusi kunigaikščio Albrechto atminimo bažnyčia buvo nugriauta, o buvusio parapijos namo pastatas pertvarkytas į kino teatrą, pavadintą „Leningrad“. Dešimtajame dešimtmetyje kino teatras buvo uždarytas. Vėliau tame pačiame pastate atidaryta Hoffmanno vardo vaikų muzikos mokykla.
Vaikai žaidžia ant Aukštutinio tvenkinio ledo Maraunenhofe.
2010 m. miesto administracija atsisakė 8-ojo tramvajaus maršruto, o 2012 m. iš miesto planų dingo ir 1-asis maršrutas. Šiuo metu (2023 m.) buvusiame Maraunenhofo rajone išliko nemaži grįstų gatvių ruožai, o rajonas apskritai nedaug nukentėjo nuo sovietinės tipinės statybos ir posovietinio taškinio užstatymo.
Lankytinos vietos: geriausia mieste pėsčiųjų zona Aukštutinio tvenkinio krantuose, daugybė prieškarinių vilų, kunigaikščio Albrechto atminimo bažnyčios parapijos namas (muzikos mokykla), paminklas Ernstui Thälmannui, sovietų karių brolių kapai (38 žmonės, paminklas 1957 m.).
Gyvenvietės pakraštyje yra BFU botanikos sodas (buvęs Karaliaučiaus universiteto botanikos sodas).
Maraunenhofo dvaro apygardos gyventojų skaičiaus kaita: 1818 m. – 67, 1867 m. – 102, 1871 m. – 92, 1885 m. – 96, 1905 m. – 67, 1910 m. – 44 gyventojai.
Maraunenhofo gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 92 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 18, raštingi – 48 (68 %).
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen / bildarchiv-ostpreussen.de, Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
