/ Karaliaučius

Naujasis turgus

Naujasis turgus

Atvirutė su Naujojo turgaus vaizdu Löbenichto Šv. Barboros bažnyčios link.

XX a. 6-ajame dešimtmetyje Rytų Prūsijos išvietintiesiems skirtame laikraštyje „Ostpreussen-Warte“ buvo išspausdintas buvusio Karaliaučiaus gydytojo ir aistringo istoriko kraštotyrininko Herberto Mühlpfordto užrašų ciklas apie nuošalius Karaliaučiaus kampelius. Kai kuriuos iš jų jau seniai išvertė Tatjana Kolivai, ir jie prieinami mūsų svetainėje.

Kuklus ūkininkų miestelis Löbenichtas (Löbenicht) ilgą laiką neturėjo savo turgaus aikštės. Tik kai senieji Löbenichto Sackheimo vartai (Sackheimsche Thor), dar vadinti Kopūstų vartais (Kohltor), praėjus 27 metams po trijų Prieglio miestų ir su jais susijusių teritorijų susijungimo (1752-aisiais), krito po kirtiklio smūgiais, Löbenichto Steegene1 (Steegen) nuspręsta įrengti Naująjį turgų (Neue Markt).

Löbenichto (vakaruose) ir Sackheimo (rytuose) Girdyklų skersgatvių (Löbenictsche und Sackheimer Tränkgasse) kaimynystė leidžia manyti, kad vietos gyventojai kadaise čia vesdavo girdyti gyvulius. Bet ne arklius. Juos Löbenichto gyventojai ganydavo Rossgartene (Roßgarten), į šiaurę nuo miesto.

Naujasis turgus galėjo pasigirti visa eile išlikusių senų baroko stiliaus namų, rėminusių aikštę iš šiaurės ir rytų pusių. Šienapjūtės metu turguje dažnai gulėdavo didžiulės kvapnaus šieno krūvos, atvežto į Karaliaučių iš Lietuvos pievų.

Nors iš šiaurės pusės, kur iš Angerio (Anger) į turgų vedė Paršelių skersgatvis (Ferkelgasse), vėliau pervadintas Olandų (Holländergasse), girdėjosi didmiesčio triukšmas su riaumojančiais automobiliais ir dundančiais tramvajais, Naujajame turguje visada būdavo tylu.

Naujasis turgusVaizdas per Naująjį turgų į Katalikų bažnyčią.

Sėdint prie upės, buvo galima nepastebėti gatvės garsų, sklindančių tarsi iš kito pasaulio, ir jaustis apsaugotam jaukių namelių, kurių palangės buvo papuoštos gėlėmis. Saugumo jausmą papildė jaunos liepos.

Naujasis turgus miesto žemėlapyjeNaujasis turgus ir tilto į Lomsės Kurfürstendammą projektas XIX a. pabaigos miesto žemėlapyje.

Gerokai prieš 1900 metus egzistavo planas pastatyti tiltą nuo Naujojo turgaus į Lomsę (Lomse), ir miesto valdžia buvo pasiryžusi jį įgyvendinti.

XX amžiaus aušroje priešingame krante išaugo nauji didžiuliai gyvenamieji rajonai, pastatyti tuomet paplitusiu beskoniu ir monotonišku stiliumi. Plačiausia, gausiai apželdinta gatvė Kurfürstendamm (Kurfürstendamm) išėjo į Prieglio krantą tiesiai priešais Naująjį turgų, sklype, skirtame naujojo tilto statybai.

Pirmasis pasaulinis karas sužlugdė šiuos planus. Be to, technologijos vystėsi kur kas sparčiau, nei tikėtasi apie 1900 metus, kai pasirodė pirmieji motorizuoti vežimai. Dėl to 1935 metais nuspręsta pastatyti naują tiltą gerokai aukščiau upe, už Lauth (Lauth, Palmburger Brücke / Palmburgo tiltas), ir dėl to Naujasis turgus liko tylus, idiliškas kampelis, kokį jį prisimename.

PASTABA

1. Žemutinėje vokiečių ir olandų kalbose Steegen reiškia „skersgatviai“ arba „gatvelės“. Šiuo metu (2026) tai „krentančio daugiaaukščio“ Moskovskio prospekte rajonas.


Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.