1258 metais teritorija, kurioje vėliau atsirado Neuhausenas, pagal Vokiečių ordino ir Sembos vyskupo sutartį atiteko vyskupo nuosavybėn. 1292 m. senosios prūsų pilies vietoje pradėta statyti medinė-žemių pilis. XIV a. pilis perstatyta iš akmens. Iš pradžių tai buvo nedidelė vieno ar dviejų korpusų pilis su priešpiliu. Tuo pat metu šalia pilies pastatyta bažnyčia, o XIV amžiaus pabaigoje – ir malūnas ant užtvenkto upelio prie pilies.
Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos kunigaikščio nuosavybėn perėjo ir vyskupo valdos. Neuhausene kurį laiką gyveno į liuteronybę perėjęs vyskupas Georgas Polentzas. Vėliau vietos pilyje įsikūrė kunigaikščio Albrechto vasaros rezidencija ir domeno valdyba (Domänenamt). 1528 metais prie Neuhauseno pilies atsirado gyvenvietė („Lischke“) iš trijų žemės sklypų, priklausiusių amatininkams: siuvėjui, batsiuviui ir kalviui. 1550 m., mirus vyskupui Polentzui, Neuhauseno pilis atiteko kunigaikščio Albrechto žmonai Onai Marijai Brunšvikietei (1532–68).
Neuhauseno pilis XX amžiaus pirmojoje pusėje.
Neuhauseno pilyje 1553-04-29 gimė kunigaikščių sosto įpėdinis Albrechtas Frydrichas (mirė 1618 m.). 1568-03-20 Ona Marija, būdama Neuhauseno pilyje, gavo žinią apie vyro mirtį, kurios, pagal oficialią versiją, neištvėrė ir mirė. Daugelis istorikų mano, kad ją nužudė Brandenburgo Hohenzollernų šalininkai.
Neuhauseno pilies planas.
1564 metais Neuhauseno pilyje buvo kalinamas valstybiniais nusikaltimais, raganavimu ir sukčiavimu kaltinamas kroatų nuotykių ieškotojas ir kunigaikščio favoritas Paulas Skalichas (1534–73), vėliau iš čia pabėgęs į Lenkiją.
XVII a., valdant kunigaikščiui Jurgiui Vilhelmui (1595–1640), pilis tampa medžioklės rūmais. Netoliese, už Mühlenfließ (Gurjevkos) upelio, buvo įrengtas žvėrynas. Pilyje ir toliau veikė domeno valdyba. 1770 m. Neuhauseno pilyje įsikūrė ir teismo įstaiga.
1814 metais už nuopelnus Napoleono karuose pilį nuosavybėn gauna feldmaršalas Friedrichas Wilhelmas Bülowas von Dennewitzas (1755–1816). 1820 m. Neuhausene buvo 43 namai. 1842 m. Bülowo palikuonys pardavė pilį grafui Adamui Ferdinandui von Luckneriui (Luckner, 1802–77). XIX a. pabaigoje pilies savininku tampa generalinis žemės ūkio direktorius Louis Bonas.
Po 1818 metų reformos Neuhausenas sudarė du administracinius vienetus: Neuhauseno kaimą (kaimo bendruomenę) ir Neuhauseno domeną (nuo 1867 m. – dvaro apygardą).
Gyvenvietės priklausė Karaliaučiaus (Königsberg) apskričiai (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Neuhauseno bažnyčia buvo parapinė aplinkiniams kaimams ir dvarams. 1871 m. Neuhauseno kaime buvo 23 gyvenamieji namai, Neuhauseno dvare – 12 namų. Kaime tuo metu gyveno 74 šeimos, dvare – 38 šeimos. 1874-04-30 Neuhauseno kaimo bendruomenė ir dvaro apygarda buvo įtrauktos į įsteigtą Neuhauseno valsčių. Pirmuoju valsčiaus viršaičiu tapo Neuhauseno dvaro savininkas Louis Bonas. Vėliau Neuhauseno gyventojai šias pareigas ėjo 1899–1908 m. (dvaro savininkas Kunzas) ir 1930–45 m. (pensininkas Laubmayeris).
Neuhausen-Tiergarten vilų kolonija, atsiradusi žvėryno vietoje.
1889 metais netoli Neuhauseno nutiesta geležinkelio linija Karaliaučius – Labguva / Labiau (Poleskas), 1891 m. pratęsta iki Tilžės.
Geležinkelio stotis Gurjevskas-Centras.
1900-01-15 atidaryta pirmoji Karaliaučiaus siaurojo geležinkelio (Königsberger Kleinbahn) linija nuo Karaliaus vartų Karaliaučiuje iki Prawten (Lomonosovo), vėliau pratęsta iki Tepliavos / Tapiau (Gvardeisko). Neuhausene šis siaurasis geležinkelis turėjo stotelę prie žvėryno ir Neuhauseno stotį. XIX a. pabaigoje žvėrynas buvo uždarytas, o jo vietoje pradėti statyti nedideli namai, tarp jų ir pagal žymaus architekto Otto Walterio Kuckucko projektus. Ši vieta gavo Neuhauseno-Žvėryno vilų kolonijos / Villenkolonie Neuhausen-Tiergarten pavadinimą. Vėliau ji tapo pagrindine Neuhauseno (Gurjevsko) dalimi.
1928-09-30 Neuhauseno dvaro apygarda buvo panaikinta ir įtraukta į Neuhauseno bendruomenę. 1935 metais Neuhausene atidarytas Behringo institutas. 1938-04-01 į Neuhauseno bendruomenę įėjo Kleinheide (Gurjevsko dalis) ir Trausitten (Gurjevsko dalis) bendruomenės.
1945-01-26 Rytų Prūsijos operacijos metu 39-osios armijos daliniai priėjo Neuhauseną. Tačiau operatyviai permestų šviežių dalinių padedama vokiečių kariuomenė sugebėjo sustabdyti Raudonosios armijos puolimą. Miestą 1945-01-28 užėmė 192-osios šaulių divizijos (plk. L. G. Basanecas) kariai.
1946-04-07 Neuhausenas tampa įkurto Karaliaučiaus rajono centru. 1946-09-07 Neuhausenas pervadintas Gurjevsku Sovietų Sąjungos Didvyrio generolo majoro Stepano Gurjevo garbei. Commen, Trausitten ir Kleinheide nebuvo pervadinti ir faktiškai tapo Gurjevsko dalimi. Miesto statusą gavusiame Gurjevske buvo dislokuotas karinis dalinys, o tai labai trukdė jį paversti rajono administraciniu centru. Visi pagrindiniai civiliniai organai ir tarnybos laikinai įsikūrė Isakovo (Bolšoje Isakovo) gyvenvietėje. Gurjevske buvo tik rajono Taryba ir jos vykdomasis komitetas. 1947 m. spalį buvusioje Neuhauseno bažnyčioje atidaryti kultūros namai su kino įrenginiu, pradėtas leisti rajono laikraštis „Kommuna“. Iki 1947 m. pabaigos Gurjevske taip pat veikė pradinė mokykla, paštas, kirpykla, drabužių ir avalynės siuvimo bei taisymo dirbtuvės. 1948 m. mieste atidaryta septynmetė mokykla, vaikų darželis, biblioteka, kolūkio turgus, taupomoji kasa. 1949 m. sutvarkytas miesto parkas. Atkurtas centrinių gatvių apšvietimas ir atidarytas stadionas. 6-ojo dešimtmečio pradžioje mieste jau veikė vidurinė mokykla, medicinos punktas, vaistinė, knygų kioskas, valgykla. 1952 m. pradėjo veikti kino teatras „Avrora“, o 1955 metais – lopšelis.
1953-02-09 Gurjevsko rajono administracija oficialiai perkelta iš Gurjevsko į Isakovo (Bolšoje Isakovo) gyvenvietę, tačiau jau 1960-02-01 grąžinta atgal į Gurjevską. Tuo pat metu Gurjevske atsirado liaudies teismas, prokuratūra, rajono ligoninė, banko skyrius.
Neuhauseno bažnyčia.
1962 m. Gurjevske atidaryti nauji kultūros namai, vietoj laikraščio „Kommuna“ imta leisti rajono laikraštį „Zaria kommunizma“, 1964 m. pradėjo veikti rajono veterinarijos stotis, 1965 metais – vaikų biblioteka, 1967 m. – vaikų muzikos mokykla. Tuo metu buvo pastebėta, kad miesto gyventojų daugėja gerokai sparčiau, nei buvo numatyta planuose.
1938 metais pastatyti nameliai Lenino gatvėje.
1972 metais Gurjevske pastatyti du pirmieji penkiaaukščiai. 1973 m. pradėjo veikti Gurjevsko paukštynas 200 tūkst. dedeklių, ilgam tapęs pagrindine miesto įmone. Tuo pat metu pastatyti dar vieni lopšeliai ir vaikų darželis. 1978 m. pradėjo veikti profesinė technikos mokykla, rengusi mechanizatorius kaimui. 1979 m. atidaryti Pionierių namai, 1984 metais pastatyta nauja poliklinika. Iš įmonių Gurjevske veikė gamybinis susivienijimas „Gurjevskagrochimija“ ir tresto „Kaliningradselchozmontaž“ kilnojamoji mechanizuota kolona.
1990 m. Gurjevske atidaryta 2-oji vidurinė mokykla. 1996-11-25 įvyko Gurjevsko kraštotyros muziejaus atidarymas. 10-ajame dešimtmetyje pradėta apleistos Neuhauseno bažnyčios rekonstrukcija. 2001 m. mieste atidaryta vaikų ligoninė, 2003 metais – vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 2018 m. mieste veikė gimnazija ir vidurinė mokykla, vidurinė specialioji mokymo įstaiga, vaikų ir jaunimo centras, vaikų ir jaunimo sporto mokykla, meno mokykla, trys vaikų darželiai, rajono ligoninė, vaikų ir suaugusiųjų poliklinikos, moterų konsultacija, dvi bibliotekos, kultūros namai, sporto centras su baseinu, stadionas, kelios sporto aikštelės, viešbutis, pirtis, restoranas, kelios kavinės, kultūros parkas.
Lankytinos vietos: Neuhauseno pilis (XIV a.), Neuhauseno bažnyčia (XIV a.), parkas, memorialas sovietų karių broliškame kape (1981, daugiau kaip 550 žm.), istorijos ir kultūros muziejus.
Gyventojų skaičiaus kaita: 1820 – 329, 1831 – 503, 1858 – 554, 1864 – 620, 1867 – 587, 1885 – 604, 1905 – 980, 1910 – 1067, 1933 – 1707, 1938 – 4198, 1947 – 1625, 1959 – 2368, 1966 – 2800, 1979 – 5910, 1989 - 9 734, 2002 – 10 913, 2010 – 12 431, 2012 – 12 711, 2014 – 13 628, 2016 – 15 007, 2018 – 17 295, 2020 – 19 314 gyventojų.
Papildoma informacija
Neuhauseno valsčius
1874-04-30 Karaliaučiaus (Königsberg) apskrityje buvo įsteigtas Nr. 33 Neuhauseno valsčius, į kurį įėjo keturios kaimo bendruomenės: Knöppelsdorf (Rassvetas), Neuhausen (Gurjevskas), Prawten (Lomonosovas) ir Trausitten (Gurjevsko dalis), taip pat septynios dvaro apygardos: Berthaswalde (54°47'00'' š. pl. 20°39'34'' r. ilg.), Dunkershöfen (Dubosekovas), Commen (Gurjevsko dalis), Kleinheide (Gurjevsko dalis), Neuhausen (Gurjevskas), Schmeckenkrug (Gurjevsko dalis) ir Sensen (Bolšoje Derevenskoje). Iki 1883 m. Schmeckenkrug (Gurjevsko dalis) dvaro apygarda buvo panaikinta ir įtraukta į Neuhauseno kaimo bendruomenę. 1883-11-06 į Neuhauseno kaimo bendruomenę įėjo ir Commen dvaras. 1908 metais Neuhauseno valsčiaus sudėtis atrodė taip: penkios kaimo bendruomenės – Knöppelsdorf (Rassvetas), Neuhausen (Gurjevskas), Prawten (Lomonosovas), Sensen (Bolšoje Derevenskoje), Trausitten (Gurjevsko dalis); keturios dvaro apygardos – Berthaswalde, Dunkershöfen (Dubosekovas), Kleinheide (Gurjevsko dalis), Neuhausen (Gurjevskas); taip pat Mandeln (54°45'34'' š. pl. 20°36'27'' r. ilg.) bendruomenei priklausęs Neuhauseno malūnas / Mühle Neuhausen (Kumačiovo dalis).
1926-10-23 Berthaswalde dvaro apygarda buvo pertvarkyta į to paties pavadinimo kaimo bendruomenę. 1928-09-30 Dunkershöfen (Dubosekovo) ir Kleinheide (Gurjevsko dalies) dvaro apygardos susijungė į naują Kleinheide kaimo bendruomenę. 1928-11-15 Neuhauseno dvaro apygarda buvo panaikinta ir įtraukta į Neuhauseno kaimo bendruomenę. Neuhauseno valsčių sudarė septynios kaimo bendruomenės: Berthaswalde, Kleinheide (Gurjevsko dalis), Knöppelsdorf (Rassvetas), Neuhausen (Gurjevskas), Prawten (Lomonosovas), Sensen (Bolšoje Derevenskoje) ir Trausitten (Gurjevsko dalis).
1934-10-01 Sensen (Bolšoje Derevenskoje) bendruomenė neteko savarankiškumo ir buvo prijungta prie Knöppelsdorf (Rassveto) bendruomenės. 1938-04-01 Kleinheide (Gurjevsko dalis) ir Trausitten (Gurjevsko dalis) bendruomenės įėjo į Neuhauseno bendruomenę. 1939-04-01 į Neuhauseno valsčių iš Quednau (Severnaja Gora) valsčiaus perėjo Zigelau bendruomenė (54°46'18'' š. pl. 20°33'22'' r. ilg.). Neuhauseno valsčių sudarė penkios bendruomenės: Berthaswalde, Knöppelsdorf (Rassvetas), Neuhausen, Prawten (Lomonosovas) ir Zigelau. Vėliau jo sudėtis nesikeitė.
Kleinheide
Kleinheide minimas 1667 m. kaip Poßkerden, po 1820 metų įsitvirtino Kleinheyde pavadinimas.
XIX a. Kleinheide buvo dvaras, nuo 1867 m. sudaręs dvaro apygardą Karaliaučiaus (Königsberg) apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Dvaras priklausė Neuhauseno (Gurjevsko) bažnytinei parapijai. 1871 metais Kleinheide buvo aštuoni gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 29 šeimos. 1874-04-30 Kleinheide dvaro apygarda buvo įtraukta į įsteigtą Neuhauseno valsčių. Kleinheide gyventojai valsčiaus viršaičio pareigas ėjo 1877–79 m. (dvaro savininkas Gaedeke), 1879–99 m. (dvaro savininkas Ballo) ir 1912–21 m. (dvaro savininkas Quadtas). 1889 metais netoli Kleinheide nutiesta geležinkelio linija Karaliaučius – Labguva / Labiau (Kaliningradas – Poleskas), kuri 1891 m. pratęsta iki Tilžės / Tilsit (Sovetsko). Šioje linijoje į vakarus nuo dvaro atidaryta Kleinheide stotis. 1928-09-30 Dunkershöfen (Dubosekovo) ir Kleinheide dvaro apygardos susijungė į naują Kleinheide kaimo bendruomenę. 1938-04-01 Kleinheide bendruomenė neteko savarankiškumo ir įėjo į Neuhauseno (Gurjevsko) bendruomenę. Prieškario metais dvare veikė plytinė.
Trausitten
Trausitten įkurtas 1334 metais kaip Trausdytin, po 1540 m. vadinosi Trusietten, po 1542 m. rašyta Trusitten. Nuo 1840 metų pavadinimas pasikeitė į Traussitten.
XIX a. Trausitten buvo kaimas, nuo 1818 m. sudaręs kaimo bendruomenę Karaliaučiaus (Königsberg) apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Kaimas priklausė Neuhauseno (Gurjevsko) bažnytinei parapijai. Be paties Trausitten, į bendruomenę įėjo Schmeckenkrug karčema (Gurjevsko dalis). 1871 m. Trausitten buvo šeši gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 16 šeimų. 1874-04-30 Trausitten kaimo bendruomenė buvo įtraukta į įsteigtą Neuhauseno valsčių. 1889 metais per Trausitten nutiesta geležinkelio linija Karaliaučius – Labguva / Labiau (Kaliningradas – Poleskas), kuri 1891 m. pratęsta iki Tilžės / Tilsit (Sovetsko). Šioje linijoje Trausitten atidaryta stotis (Gurjevskas-Novyj). 1938-04-01 Trausitten bendruomenė neteko savarankiškumo ir įėjo į Neuhauseno (Gurjevsko) bendruomenę. Prieškario metais Trausitten veikė ligoninė.
Commen
Commen įkurtas 1355 metais kaip Komen. Tikriausiai iš pradžių tai buvo kiemas su karčema. Po 1785 m. vadinosi Commen Krug, po 1820 m. – Kommenkrug.
XIX a. Commen buvo dvaras, nuo 1867 m. sudaręs dvaro apygardą Karaliaučiaus (Königsberg) apskrityje (1939 m. sujungta į Sembos (Samland) apskritį). Dvaras priklausė Neuhauseno (Gurjevsko) bažnytinei parapijai. 1871 m. Commen buvo keturi gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 16 šeimų. 1874-04-30 Commen dvaro apygarda buvo įtraukta į įsteigtą Neuhauseno valsčių. 1883-11-06 Commen dvaro apygarda buvo panaikinta, o Commen dvaras įėjo į Neuhauseno kaimo bendruomenę.
Neuhauseno bažnytinės parapijos sudėtis: Berthaswalde (54°47'00'' š. pl. 20°39'34'' r. ilg.), Bladau (Vladimirovka), Bulitten (Avangardnoje), Charlottenwiese (Vasilkovo dalis), Dossitten (Čeremchovas), Dunkershöfen (Dubosekovas), Eichenkrug (Novo dalis), Fürstenwalde (Poddubnoje), Kleinheide (Gurjevsko dalis), Knöppelsdorf (Rassvetas), Kondehnen (Slavianskoje), Lapsau (Zaozerje), Lauth (Bolšoje Isakovo), Mandeln (54°45'34'' š. pl. 20°36'27'' r. ilg.), Neidtkeim (Poddubnojės dalis), Neudammo kaimas / Dorf Neudamm (Maloje Vasilkovo), Neudammo dvaras / Gut Neudamm (Maloje Vasilkovo), Neuhausen (Gurjevskas), Palmburg (Pribrežnoje), Prawten (Lomonosovas), Rachsitten (54°45'53'' š. pl. 20°40'29'' r. ilg.), Rachsittenthal (Zacharovas), Rodmannshöfen (Kalinovka), Sensen (Bolšoje Derevenskoje), Sonnigkeim (Sazanovka), Tharaunenkrug (Zaozerje), Trausitten (Gurjevsko dalis), Tropitten (Kumačiovas), Waldhöfen (Uljanovas), Wange (Jarovoje), Wangnicken (Zaozerje).
Neuhauseno bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 505, 1871 – 393, 1885 – 361, 1905 – 380, 1910 – 409, 1925 – 942, 1933 – 1 707, 1938 – 4 198 gyventojai.
Neuhauseno dvaro apygardos gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 197, 1871 – 216, 1885 – 243, 1905 – 206, 1910 – 180 gyventojų.
Kleinheide gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 170, 1871 – 193, 1885 – 167, 1905 – 163, 1910 – 212, 1925 – 200 gyventojų.
Commen gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 44, 1871 – 74, 1885 – 57, 1905 – 43 gyventojai.
Trausitten gyventojų skaičiaus kaita: 1867 – 81, 1871 – 76, 1885 – 62, 1905 – 188, 1910 – 266, 1925 – 298 gyventojai.
Kleinheide geležinkelio stoties gyventojų skaičius: 1905 – 6 gyventojai.
Neuhauseno bendruomenės gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 393 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 66, raštingi 208 (72%).
Neuhauseno dvaro apygardos gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 215, katalikai – 1, vaikai iki 10 metų – 60, raštingi 115 (74%), kurčnebyliai – 1, psichikos ligoniai – 3.
Kleinheide dvaro apygardos gyventojų sudėtis 1871 m.: evangelikai – 186, katalikai – 1, kiti krikščionys – 6, vaikai iki 10 metų – 71, raštingi – 65 (54%).
Trausitten bendruomenės gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 76 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 18, raštingi – 49 (86%).
Commen dvaro apygardos gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 74 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 24, raštingi 31 (62%).
_________________
* Oficiali miesto įkūrimo data (pagal sovietinius enciklopedinius leidinius) – 1262 m. – greičiausiai yra paplitusio klaidingo įsitikinimo, kad tais metais buvo pastatyta pirmoji Neuhauseno pilis, padarinys.
Šiuolaikinės nuotraukos: Michailas Ogorodnikovas.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
