Visa Neurossgarteno (Neu-Roßgarten) teritorija XVI a. buvo pievos ir sodai. Dar XVII a. pradžioje nebuvo nė kalbos apie Koperniko gatvę (Kopernikusstraße, dabar Koperniko gatvė), Ilgosios eilės gatvę (Lange Reihe, dabar Barnaulskaja gatvė), o juo labiau apie tas, kurios yra į vakarus nuo jų.
Seniausias ir reikšmingiausias šio rajono pastatas – Neurossgarteno bažnyčia (Neu-Roßgärter Kirche). Pirmasis akmuo į jos pamatus buvo padėtas 1644 m. gegužės 31 d. Altstadto (Altstadt) rotušės sprendimu, nes vietos religinė bendruomenė buvo gerokai išaugusi. Iškilmingas bažnyčios pašventinimas įvyko 1647 m. gruodžio 5 d.
Pinigus naujosios bažnyčios ir klebonijos statybai Altstadto gyventojai surinko savanoriškai. Bažnyčia iš išorės ir viduje labai paprasta. Skliauto formos lubas ištapė toli gražu ne patys iškiliausi dailininkai. Užtat sakykla – tikras meno kūrinys: nuostabūs medžio drožiniai datuojami 1648 m. Vargonai – 1737 m., Casparini (Kasparini) darbo. Bokštas pastatytas 1685–1695 m. ir buvo 90 metrų aukščio. Bokšto smailė buvo padengta variu, ant vėtrungės virš smailės pavaizduoti kryžius ir karūna – Altstadto herbas. Iki pilies donžono perstatymo Neurossgarteno bažnyčios bokštas buvo aukščiausias Karaliaučiuje ir net tarnavo švyturiu. Remontuojant bažnyčią 1863–1865 m., prie rytinės dalies buvo pristatyta zakristija. Pamaldos tuo metu vyko Steindammo bažnyčioje (Steindammer Kirche), kuria iki tol daugelį metų naudojosi Altstadto parapijiečiai vietoj nugriautos senosios bažnyčios Altstadto Bažnyčios aikštėje (Altschtädtischen Kirchenplatz).
Neurossgarten rekonstruotame vietos miestų, gyvenviečių ir rajonų iki jų sujungimo 1724 m. žemėlapyje.
Iš pradžių Neurossgarteno bažnyčia buvo Altstadto parapijos bažnyčios (Altstädtischen Pfarrkirche) filija.
Neurossgarteno bažnyčia pagal tradiciją buvo atgręžta altorine dalimi į rytus.
Tačiau nuo 1716 m. ji gavo savo griežtai apibrėžtą parapiją, o 1888 m. įsteigus antrojo pamokslininko pareigybę, bažnyčia Neurossgartene tapo visiškai savarankiška. Senosios vietos kapinės yra prie astronomijos observatorijos (Sternwarte, dabartinio Gvardeiskij prospekto rajone), o naujosios parapijos kapinės – prie Žibuoklių kalno (Veilchenberg, dabartinės Dmitrijaus Donskojaus gatvės rajone).
Tarp Neurossgarteno bažnyčios kunigų ypatingą vietą užima Ludwigas Ernstas Borowskis (Ludwig Ernst Borowski, 1740–1831). Jis gimė Karaliaučiuje 1740 m., baigęs mokslus tapo Collegium Fridericianum (Friedericianum) mokytoju, Septynerių metų karo metais buvo kariuomenės lauko kapelionas, o nuo 1770 m. tarnavo klebonu ir arkiklebonu Šakūnuose (Schaaken, Nekrasovo gyvenvietė).
1783–1815 m. Borowskis buvo Neurossgarteno bažnyčios klebonas. Jo pamokslų klausydavosi karališkoji šeima, būdama Karaliaučiuje. 1823 m. jis tapo vyskupu, o paskui ir arkivyskupu. Neilgai prieš savo mirtį 1831 m. gavo bajoro titulą. Jo portretas kabo bažnyčioje.
Glaudžiai susiję su Neurossgarteno bendruomene yra Neurossgarteno bendruomenės namai (Neu-Roßgärter Vereinshaus), kurie 1893 m. bendruomenės narių lėšomis buvo pastatyti Steindammo Pylimo skersgatvyje (Steindammer Wallgasse) vidinei misijai plėtoti.
(Steindammo Pylimo skersgatvis vėliau imtas vadinti tiesiog Akmeniniu pylimu, dabar tai Generolo Galickio gatvė – red. pastaba)
Neurossgartenas dėl čia įsikūrusių daugybės Karaliaučiaus universiteto institutų įgijo savitą pobūdį. Rajono dalis, kurioje sutelktos visos klinikos, dauguma laboratorijų ir įstaigų, tarnaujančių medicinos ir gamtos mokslų tikslams, juokais vadinama „lotynų kvartalu“ – pagal Paryžiaus studentų kvartalo pavyzdį.
Jis yra ten, kur susikerta Būgno, Koperniko ir Ober-Rollbergo gatvės (Drummstraße, Kopernikusstraße, Ober-Rollberg, dabar Bolničnaja ir Koperniko gatvės). Čia yra 1888 m. statybos naujoji chemijos laboratorija, ginekologijos klinika, medicinos klinika, moterų poliklinika, patologinės anatomijos institutas su medicininės chemijos laboratorija, eksperimentinė farmakologija ir fiziologijos observatorija. Dalis šių pastatų dar statoma.
1941 m. lapkričio 23 d. po Neurossgarteno bažnyčios skliautais nuskambėjo Brahmso „Vokiškasis requiem“. Dirigavo Traugottas Fedtke, bažnyčios kantorius ir vargonininkas, 1932–1944 m. vadovavęs Karaliaučiaus Bacho draugijai (Bach-Verein Königsberg).
Garsiausias Neurossgartene dirbęs fiziologas buvo Hermannas Helmholtzas (Hermann Ludwig Ferdinand von Helmholtz, 1821–1894), kuris, gyvendamas Karaliaučiuje 1849–1855 m., čia padarė savo didįjį išradimą – akies veidrodį (Augenspiegel, oftalmoskopą). Po jo išradimo oftalmologijoje prasidėjo naujas amžius.
Karaliaučiaus akių klinika, kurioje dirbo Hermannas Helmholtzas.
Akių klinika yra priešais Neurossgarteno bažnyčią, Wagnerio (Wagnerstraße) ir Ilgosios eilės gatvių kampe. Ji atidaryta 1877 m. Prie klinikos pastato stovi paminklas garsiam gydytojui okulistui Juliusui Jacobsonui (Julius Jacobson, 1828–1889), sukurtas profesoriaus Reuscho (Johann Friedrich Reusch, 1843–1906). Šalia akių klinikos įsikūrė 1895 m. pastatyta chirurgijos klinika.
(Buvusiame „lotynų kvartale“ buvo šie iki mūsų dienų išlikę pastatai: anatomijos institutas gamyklos teritorijoje Gvardeiskij prospekte 15 su išėjimu į Galickio gatvę, medicinos klinika Bolničnaja ir Vagnerio gatvių kampe, chirurgijos klinika Barnaulskaja g. 28, ginekologijos klinika Bolničnaja g. 44, akių klinika Barnaulskaja g. 5, pediatrijos klinika Generolo Galickio g. 26 ir Botaničeskaja g. 8–10, chemijos institutas Bolničnaja g. 45, Koperniko gatvės kampe, geologijos ir paleontologijos institutas Barnaulskaja g. 2. – Red. pastaba.)
Priešais akių kliniką, buvusioje Neurossgarteno Bažnyčios gatvėje (dabar Vagnerio gatvė), stovi Altstadto našlių ir našlaičių prieglauda (Altstädtische Witwen- und Waisenstift).
Neurossgarten 1901 metų žemėlapyje.
Ją 1720 m. įkūrė Altstadto miesto taryba, miesto teismas ir turtingų miestiečių gildija, o vėliau ji pamažu plėtėsi kitų fondų lėšomis. Vargstantieji čia aprūpinami nemokamu būstu ir šildymu, taip pat gauna finansinę paramą. Didelis naujas prieglaudos pastatas pastatytas 1892–93 m.
Botanikos sodas (Botanischer Garten), esantis vakariniame Wagnerio gatvės gale, įkurtas 1811 m., kai 1809 m. universitete buvo įsteigta botanikos katedra. Iki jo šioje vietoje buvo sodyba su sodu, priklausiusi karo ir domenų patarėjui Johannui Georgui Scheffneriui (Johann Georg Scheffner, 1736–1820). 1806 m. spalio 25 d. šis žemės sklypas Neurossgartene perėjo Karaliaučiaus universiteto nuosavybėn.
Dėl karo meto sunkumų Botanikos sodo įkūrimas užsitęsė penkerius metus. Pirmuoju botanikos profesoriumi tapo Augustas Friedrichas Schweiggeris (August Friedrich Schweigger, 1783–1821), 1821 m. Sicilijoje nužudytas savo vedlio.
Paminklas jam – geležyje imituota antikinio kandeliabro bazė, rasta netoli Tivolio, imperatoriaus Augusto draugo Mecenato viloje, – stovi Schweiggerio įkurtame Karaliaučiaus Botanikos sode.
Dideli pokyčiai sode įvyko 1890–1895 m. Naujajame tarnybiniame direktoriaus bute dabar tilpo auditorijos ir kolekcijos. Čia buvusi pasaulinio garso Žemės temperatūros matavimo stotis (Bodenthermometer-Station, geoterminė stotis) 1892 m. buvo iškelta už sodo ribų. Botanikos sodo teritorijoje, fasadu atgręžtas į Besselio gatvę (Besselstraße), stovi Chemijos ir farmacijos institutas (Pharmazeutisch-chemische Institut).
(Botanikos sodo teritorija išliko iki mūsų dienų ir iš dalies išsaugojo unikalią florą. Sode yra kraštovaizdžio parkas ir vaikų bei jaunimo ekologijos centras. Kalbant apie botanikos ir farmakologijos institutus, jų pastatai neišliko – red. pastaba)
Albertinos botanikos sodas.
Priešais Botanikos sodą, apsuptas Besselio, Observatorijos (Sternwartstraße) gatvių ir Steindammo Pylimo skersgatvio (Besselio, Zviozdnaja ir Generolo Galickio gatvės), stovi Zoologijos muziejus (Zoologische Museum).
Zoologijos muziejus buvo pastatytas Altstadto maro namo vietoje.
Savo zoologijos kolekciją universitetas suformavo jau XIX a. antrojo dešimtmečio pabaigoje. Ji nuolat didėjo, reikalavo mokslinio aprašymo ir statusą atitinkančių patalpų, todėl 1830 m. buvo pastatytas dabartinis pastatas, o vėliau muziejaus plotas padidintas pristačius aukštų.
(Zoologijos muziejaus pastatas neišliko). Anksčiau muziejaus vietoje stovėjo Altstadto maro namas, todėl dabartinės Observatorijos ir Besselio gatvės šioje dalyje vadinosi Maro namo skersgatviais (Pesthausgasse / Pesthaus Quer Gasse).
Kai kurių šios miesto dalies gatvių pavadinimų pakeitimai susiję su vienu labai svarbiu įvykiu – astronomijos stoties (Sternwarte, observatorijos) pastatymu čia. Ji buvo pastatyta 1811–1813 m. ir tapo naujo drąsaus žvilgsnio į ateitį, kuris po nelaimingo karo pripildė Prūsijos vyriausybę, simboliu (turimas omenyje žeminančios Tilžės taikos sudarymas 1807 m.).
Kai Prancūzijos imperatorius Napoleonas 1812 m., vykdamas į žygį prieš Rusiją, antrą kartą lankėsi Karaliaučiuje, jis, pažvelgęs į observatorijos statybą, pasakė: „Dieve mano! Prūsijos karalius dar randa laiko galvoti apie tokius dalykus!“
Observatorija buvo pastatyta aukščiausiame senųjų Karaliaučiaus įtvirtinimų taške, kur kadaise stovėjo Altstadto kartuvės, paskui čia buvo pastatytas vėjo malūnas, ir ši aikštelė ilgai vadinosi Vėjo malūno aikšte (Windmühlenplatz).
Karaliaučiaus observatorija 1850 m. Friedricho Bilso (Friedrich Heinrich Bils) graviūra.
Dabar tai Besselio aikštė (Besselplatz), aplink kurią plyti Miesto parkas (Stadtpark), paprastai vadinamas Liaudies sodu (Volksgarten). Observatorija plane yra kryžiaus formos ir nedidelių matmenų. Tačiau ji išgarsino savo direktorių Friedrichą Wilhelmą Besselį (Friedrich Wilhelm Bessel, 1784–1846), kuris, be to, buvo Karaliaučiaus universiteto astronomijos profesorius.
(Astronomijos observatorija buvo pastatyta ant Butterbergo kalvos. Pažodžiui išvertus iš vokiečių kalbos, pavadinimas reiškia „Sviesto kalnas“. Pagal vokiškų žodžių „Butter“ – sviestas ir „Büttel“ – budelis – sąskambį buvo spėjama, kad kalnas pavadintas pagal čia stovėjusias kartuves, nes su sviestu jis neturėjo nieko bendra. Kita versija linkusi manyti, kad šis pavadinimas kilęs iš žodžio „Butenberg“ – „išorinis, pakraščio kalnas“. Yra ir versija, kad Sembos valstiečiai anksčiau čia prekiavo sviestu. – Red. pastaba.)
Friedrichas Wilhelmas Besselis gimė 1784 m. birželio 22 d. Mindene. Jis anksti parodė gabumų aritmetikai. Būdamas 15 metų, jis tampa prekybos namų Brėmene mokiniu ir kartu savarankiškai studijuoja matematiką bei astronomiją, tuo atkreipdamas į save dėmesį. 1806 m. Besselis galutinai nutraukia ryšius su prekyba ir tampa asistentu privačioje observatorijoje Lilientalyje prie Brėmeno. 1810 m. Velykų metu jis buvo pakviestas į Karaliaučių astronomijos profesoriumi. Čia jis vaisingai dirbo daugiau nei trisdešimt metų iki pat mirties. Besselis palaidotas senosiose kapinėse prie Neurossgarteno bažnyčios. Karaliaučius ir jo universitetas didžiajam astronomui suteikė didelę pagarbą: jo vardu pavadinta gatvė, prie observatorijos stovi bronzinis mokslininko biustas, mokslo šviesulys pavaizduotas ant paminklo Frydrichui Vilhelmui III cokolio ir universiteto fasade. Šiuo metu observatorijoje statomas bokštas su besisukančiu kupolu, kuriame bus moderniausias teleskopas.
Liaudies parke stovi Paminklas žuvusiems Karaliaučiaus miesto kariams (Kriegerdenkmal). Paminklo projektą parengė Karaliaučiaus statybos patarėjas Franzas Krügeris (Franz Krüger, 1829–1896).
Paminklas pagamintas iš Saksonijos smiltainio. Ant aštuonkampio cokolio iškilusi kolona, kurios viršūnėje patalpintas išskėstais sparnais erelis. Keturios bronzinės lentos su kariniais atributais kaitaliojasi su keturiomis smiltainio lentomis, ant kurių iškalti užrašai:
«Das höchste Gut bes Mannes ist sein Volk» (Dahn)
(Didžiausias vyro turtas – jo tauta / Dahn);
«Nicht Euer Lohn, nur unser Dank» (Wichert)
(Tai ne atlygis jums – o tik mūsų dėkingumas / Wichert);
«Getreu bis in den Tod erkämpften sie uns das Deutsche Reich»
(Ištikimi iki pat mirties, jie kovojo už mūsų vokiečių valstybę);
«Die Einwohner Königsbergs ihren im Kriege 1870/71 gefallenen Brüdern»
(1870–1871 m. kare žuvusiems broliams nuo Karaliaučiaus gyventojų).
Pietinėje paminklo pusėje yra mirštančio kario kaukė ir geležinis kryžius. Kolonos briaunose iškalti vietovių, kautynių ir mūšių, kuriuose dalyvavo 1-ojo armijos korpuso kariuomenė, pavadinimai.
Paminklas žuvusiems Karaliaučiaus miesto kariams.
Pirmasis akmuo į Paminklo žuvusiems Karaliaučiaus miesto kariams pamatus buvo padėtas 1873 m. rugsėjo 2 d. Iškilmingas atidengimas įvyko 1877 m. birželio 18 d.
Rytprūsių žemės ūkio sąjungos pastatas Ilgosios eilės gatvėje.
Prieš palikdami Neurossgarteno priemiestį, turime paminėti dar dvi įstaigas, kurios, nors ir nepriklausė universitetui, taip pat siekia mokslinių tikslų. Tai Fizikos ir ekonomikos draugija (Physikalisch-ökonomische Gesselschaft) ir Rytprūsių žemės ūkio sąjunga (Ostpreußische landwirtschaftliche Centralverein). Jos stovi viena priešais kitą Luizės (Luisenstraße) ir Ilgosios eilės gatvių kampe.
(Luizės gatvė vėliau buvo pervadinta Gintaro gatve (Bernsteinstraße). Išeina, kad pagal dabartinę orientaciją abu pastatai turėtų būti Barnaulskaja ir Geologičeskaja gatvių kampe, priešais išlikusią geologijos muziejaus pastato dalį. Jie išliko – red. pastaba)
Fizikos ir ekonomikos draugija buvo įkurta 1790 m. vasario 22 d. Mohrungene (Mohrungen, dabar Morąg Lenkijoje) ir 1799 m. perkelta į Karaliaučių. Jos pradinis tikslas buvo padėti žemės ūkiui. Tačiau pamažu ji nuo šių sumanymų nutolo ir ėmė tyrinėti gamtos mokslus bei ūkininkavimo Rytprūsiuose problemas. 1879 m. gegužės 29 d. draugija įgijo savo pastatą, kuriame yra iki šiol.
Draugijos muziejuje saugoma apie 66,6 tūkst. eksponatų – geologinių radinių, 20 tūkst. prūsų senienų, 1,5 tūkst. priešistorinių laikų stiklo dirbinių ir 230 kaukolių. Draugija turi biblioteką, kurioje yra 13 tūkstančių tomų.
(Vėliau Fizikos ir ekonomikos draugijos surinkta kolekcija tapo garsiojo muziejaus „Prussia“ pagrindu – red. pastaba)
Rytprūsių žemės ūkio centrinės sąjungos tikslai atitinka šios organizacijos pavadinimą – ji rūpinasi žemės ūkio plėtra provincijoje. Sąjunga įkurta 1844 m. lapkričio 13 d., ir jos pirmuoju pirmininku tapo karališkasis valstybės ministras Theodoras von Schönas (Heinrich Theodor von Schön, 1773–1856) iš Arnau (Arnau). 1875 m. lapkričio 1 d. sąjunga įsteigė žemės ūkio bandymų stotį, kurioje buvo derinamas mokslas ir praktika. Sąjungos veikla – geriausių trąšų, pašarų kokybės bandymai, sėklų fondo kontrolė, augalų biologijos tyrimai moksliniu cheminės ir techninės analizės pagrindu, dirvožemio sudėties, maisto produktų kokybės tyrimai, stebėjimai ir t. t. Į naują savo pastatą sąjunga persikėlė 1879 m. balandžio 1 d. 1880 m. prie organizacijos įkurta meteorologijos stotis.
(Neurossgartenas, pagal dabartinę orientaciją, užėmė teritoriją, primenančią trikampį. Vakarinė riba ėjo dabartiniu Gvardeiskij prospektu. Pietinė riba driekėsi šiaurine dabartinio Moskovskij prospekto dalimi. Šiaurės rytinė teritorija ribojosi su Steindammo priemiesčiu, rytinėje dalyje riba ėjo Bolničnaja gatve – red. pastaba)
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen / bildarchiv-ostpreussen.de.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
