Karaliaučiaus gyventojams vasaros poilsis neatsiejamas nuo maudynių jūroje ir pasivaikščiojimų po Sembos kalvas su jų pavėsingais miškais, kur vis dar galima sutikti kiškių, elnių, šernų ir briedžių. Kupini prisiminimų apie poilsį paplūdimiuose Rauschene ir Krante, apie išvykas prie Borstensteino ir į Gausupo tarpeklį, karaliaučiškiai ruošiasi ilgai žiemai.
Jei žiema pasitaikė gera, tikra, jei tai ne nuolatinė pliurza su šlapdriba, kai šaltis vis užleidžia vietą atlydžiui, o sniegas – lietui, virš žemės kybo pilkas rūkas, o dangus aptrauktas debesimis, tada Karaliaučiaus gyventojų laukia didelis malonumas. Prieglius užšąla, saulė šviečia ryškiai ir džiugiai, dūmai iš kaminų stovi stulpu mėlyno dangaus fone, o po kojomis, siekdamas kulkšnis ir žėrėdamas, girgžda ką tik iškritęs sniegas. Linksmai krankia varnos, ir sieloje pasidaro šventiška ir gera.
Kartais šie giedri žiemos orai trunka aštuonias devynias savaites, tik retkarčiais pertraukiami niūrių snieguotų dienų. Šiomis savaitėmis važinėjimas rogėmis Prieglium kartu su čiuožimu pačiūžomis tampa pagrindine miestiečių pramoga.
Pažvelkite: apačioje, ant krantinės, iš kur vasarą paprastai išplaukia keltas, stovi šimtai arklių traukiamų rogių. Iš čia žmonės paprastai vyksta į Holsteiną išgerti puodelio kavos. Užšalusi upė skamba varpelių skambesiu, botagų pliaukšėjimu ir švilpimu, kanopų dundesiu – žirgai lekia lenktyniaudami vieni su kitais.
Šalia važiuojančiųjų ledu Prieglium pirmyn atgal vaikšto miestiečių minios, keliaujančios į Kosse ar dar toliau – iki kavinės ant pylimo, vedančio į Holsteiną. Daugybės į įvairias puses skubančių rogių, žvalių pėsčiųjų, vaizdingai išsiskiriančių savo tamsiais paltais ir kailiais baltame sniegu padengtos upės fone, reginys itin vaizdingas. Pridėkite prie to dideles vežimų vilkstines su kroviniais, nuolat atvykstančias į Karaliaučių ir išvykstančias iš jo į įvairias puses, nes giedros šaltos dienos tokiems pervežimams palankios. O Karaliaučius dažnai skundžiasi laikotarpiais, kai siaučia pūga ir sniego audra, atnešanti sniego, lietaus ir vėjo mišinį. Jie reiškia, kad važiuojamieji keliai paskęs neišbrendamame purve ir naujų maisto atsargų teks palaukti. Štai kodėl 8–10 laipsnių šaltis mums, Karaliaučiuje, yra maloniausias žiemos oras.
Šaltinis
Karl Friedrich Rosenkranz
«Königsberger Skizzen»
Danzig. Verlag und Druck von Fr. Gerhard. 1842.
Nuotraukos
Bildarchiv Ostpreußen bildarchiv-ostpreussen.de.
PRŪSIJOS LEGENDOS – tinklaraštis, kurį rašo Tatjana Kolivai.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
