Rūdava buvo įkurta 1270 metais kaip Vokiečių ordino pilis (kitais duomenimis, 1263-aisiais), nors prūsų gyvenvietė čia buvo ir anksčiau. 1291 m. čia pastatytas ordino malūnas. XIV a. pradžioje pilis perstatyta iš akmens. 1370 metais netoli Rūdavos įvyko mūšis tarp kryžiuočių ir Algirdo bei Kęstučio vadovaujamos lietuvių kariuomenės. Rūdavos mūšyje buvo mirtinai sužeistas ordino maršalas Henningas Schindekopfas / Schindekopf, tačiau ordino kariuomenė iškovojo lemiamą pergalę prieš lietuvius. Šiam įvykiui atminti didžiojo magistro Winricho von Kniprodės / Kniprode nurodymu Rūdavoje buvo pastatyta koplyčia. XVI a. Rūdavos pilis gerokai sunyko, buvo iš dalies išardyta, o vienas jos flygelis perstatytas į bažnyčią.
1525-aisiais Rūdavos kameramtas sujungtas su Pobethen ir Grünhoff. Tuo pačiu metu pradėjo veikti Rūdavos parapija. 1764 metais Rūdavos bažnyčią apgadino žaibas, o 1818-aisiais – uraganas. 1820–28 m. ji suremontuota. Iki 1830 m. Rūdavoje buvo malūnas, karčema ir penki samdinių ūkiai.
XIX a. Rūdava buvo kaimas, sudaręs kaimo bendruomenę Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisas). Rūdavos bažnyčia buvo parapinė 30 kaimų ir dvarų.
1874 metais Žuvininkų landkreise buvo įsteigtas Rūdavos amtsbezirkas Nr. 25, į kurį, be pačios bendruomenės, įėjo gutsbezirkai: Heybüchen (Melnikovo dalis), Maldaiten (Fiodorovas), Sandhof (Melnikovo dalis). Rūdavos gyventojas vaistininkas Kleinas / Klein nuo 1914 m. ėjo amtsbezirko valdytojo pareigas.
1886-11-27 buvo panaikintas ir į Rūdavos bendruomenę įtrauktas Heybüchen (Melnikovo dalis) gutsbezirkas. 1904-06-25 į Rūdavos bendruomenę įtrauktas Jaxeno / Jaxen (Melnikovo dalis) gutsbezirkas iš Laptau (Muromskoje) amtsbezirko. 1905-09-26 panaikintas Sandhofo (Melnikovo dalis) gutsbezirkas, taip pat įtrauktas į Rūdavos kaimo bendruomenę. Dėl to Rūdavos amtsbezirką ėmė sudaryti Rūdavos (Melnikovas) kaimo bendruomenė ir Maldaiten (Fiodorovas) gutsbezirkas. Kiek vėliau iš Maldaiten (Fiodorovas) gutsbezirko išsiskyrė savarankiškas Ekritten (Vetrovas) gutsbezirkas, įėjęs į Rūdavos amtsbezirką.
1928-09-30 į Rūdavos bendruomenę įėjo Ekritten (Vetrovas), Maldaiten (Fiodorovas) gutsbezirkai, taip pat Backeln (Kudrinka) gutsbezirkas iš Schugsten (Beriozovka) amtsbezirko. Rūdavos amtsbezirką ėmė sudaryti vienintelė Rūdavos kaimo bendruomenė, daugiau jo sudėtis nesikeitė.
Jaxen buvo dvaras Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisas). 1874-aisiais įsteigus Laptau (Muromskoje) amtsbezirką, į jį įėjo Jaxeno gutsbezirkas. Jaxeno dvaras kaip Laptau amtsbezirko subjektas gyvavo iki 1904 metų, kai neteko savarankiškumo ir buvo įtrauktas į Rūdavos (Melnikovas) bendruomenę.
Abbau Blaublum buvo nedidelė gyvenvietė Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisas). Gyvenvietė priklausė Rūdavos parapijai. Faktiškai priklausė Laptau (Muromskoje) bendruomenei. Nuo 1901 metų oficialiai Laptau (Muromskoje) bendruomenėje.
Heybüchen buvo nedidelis kaimas Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisas). Nuo 1896 m. – Rūdavos bendruomenėje. Ten pat buvo ir gyvenvietės parapija.
Sandhof buvo dvaras, sudaręs gutsbezirką Žuvininkų landkreise. Parapija buvo Rūdavoje. Nuo 1874 metų – Rūdavos amtsbezirke. 1904-11-19 Sandhofo dvaras tapo visuomenine nuosavybe. 1905-aisiais Sandhofo gutsbezirkas buvo panaikintas ir įtrauktas į Rūdavos bendruomenę.
Kemsie buvo palivarkas Maldaiten (Fiodorovas) gutsbezirke, Žuvininkų / Fischhausen landkreise (nuo 1939 m. – Sembos / Samland landkreisas). Palivarkas priklausė Rūdavos (Melnikovas) parapijai. 1928-aisiais kartu su panaikintu gutsbezirku įėjo į Rūdavos kaimo bendruomenę.
1945 metų sausį Rūdavą be mūšio užėmė 11-osios armijos daliniai. 1947-06-17 Rūdava buvo pervadinta Melnikovo gyvenviete.
Tuo pačiu metu įkurta Primorsko rajono Melnikovo kaimo taryba, gyvavusi iki 1959 metų. Kiti į Melnikovą įėję kaimai ir palivarkai oficialiai nebuvo pervadinti ir faktiškai tapo Melnikovo dalimi. 1955-aisiais gyvenvietėje buvo 50 kiemų. Panaikinus Melnikovo kaimo tarybą, gyvenvietė įėjo į Muromskojės kaimo tarybą. 2019-aisiais gyvenvietėje veikė mokykla, biblioteka, ryšių skyrius, gyvulininkystės ūkis, dvi statybos bendrovės, turistinė bazė.
Gyvenvietės koordinatės: 54°52'24'' š. pl. 20°27'33'' r. ilg. (Rūdava, centras), 54°52'30'' š. pl. 20°28'22'' r. ilg. (Jaxen), 54°52'33'' š. pl. 20°27'53'' r. ilg. (Abbau Blaublum), 54°52'41'' š. pl. 20°27'33'' r. ilg. (Heybüchen), 54°52'31'' š. pl. 20°27'08'' r. ilg. (Kemsie), 54°52'35'' š. pl. 20°26'59'' r. ilg. (Sandhof).
Lankytinos vietos: bažnyčios griuvėsiai (1270), prieškariniai pastatai.
Rūdavos gyventojų skaičiaus kaita: 1830 – 200, 1844 – 283, 1858 – 329, 1895 – 493, 1919 – 713, 1933 – 1010, 1939 – 1052 gyventojai.
Jaxeno gyventojai: 1905 – 31 gyventojas.
Abbau Blaublum gyventojai: 1905 – 6 gyventojai.
Sandhofo dvaro gyventojai: 1905 – 39 gyventojai.
Kemsie gyventojai: 1905 – 14 gyventojų.
Heybüchen gyventojai: 1905 – 13 gyventojų.
Papildomai
Rūdavos parapijos gyvenamųjų vietovių sąrašas: Adamsheide (54°50'35'' š. pl. 20°23'17'' r. ilg.), Abbau Blaublum (Melnikovo dalis), Dammwalde girininkija / Forsthaus Dammwalde (54°48'31'' š. pl. 20°26'48'' r. ilg.), Dollkeim (Kovrovas), Eisselbitten (Sirenevas), Ekritten (Vetrovas), Friedrichswalde (Opornoje), Georghöhe (Zaščitnoje), Gersthenen (Nadeždinas), Grünhoff (Roščinas), Heybüchen (Melnikovo dalis), Jaxen (Melnikovo dalis), Kirschnehnen (Vasilkovas), Kemsie (Melnikovo dalis), Maldaiten (Fiodorovas), Michelau (Kamenka), Mogahnen (Motevelovas), Nadrau (Nizovka), Nautzau (Kovrovas), Pluttwinnen (Veršininas), Perkuiken (54°49'24'' š. pl. 20°26'37'' r. ilg.), Ringels (Iskrovas), Rudau (Melnikovas), Sandhof (Melnikovo dalis), Saßlauken (Vasilkovo dalis), Sergitten (Seriožkinas), Sporwitten (54°50'48'' š. pl. 20°25'35'' r. ilg.), Tedtken (Korčaginas), Weischkitten (Sokolnikai), Wittenen (Karasinas).
Šiuolaikinės Michailo Ogorodnikovo nuotraukos.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
