Šiandien žinome, kad Žemės skersmuo ties pusiauju yra 12 756 kilometrai, o apskritimo ilgis ties pusiauju – 40 076 kilometrai. Šiuos duomenis turime dėl geodezinių ir geofizinių darbų, kuriuos 1831–1834 m. atliko didysis astronomas Friedrichas Wilhelmas Besselis, pradėjęs savo pirmuosius stebėjimus Karaliaučiuje 1813 m. lapkričio 12 d.
1826 m. Josephas Fraunhoferis1 Miunchene parūpino jam pirmąjį didelį vokišką heliometrą2, ir šio prietaiso padedamas Besselis nustatė žvaigždės 61 Gulbės paralaksą ir išsiaiškino, kad jos padėtis kitų žvaigždžių atžvilgiu per metus pasikeičia 5 sekundėmis. Remdamasis tuo, jis apskaičiavo atstumą nuo Žemės iki šios žvaigždės – jis sudarė 11,1 šviesmečio.
Nors Besselis nebuvo kilęs iš Rytų Prūsijos, o gimė 1784 m. liepos 22 d. Mindene, Karaliaučius gali didžiuotis tuo, kad didysis mokslininkas čia praleido beveik visą savo gyvenimą.
Karaliaučiaus observatorija ir paminklas Prancūzijos–Prūsijos karo didvyriams.
Iš pradžių Besselis buvo Brėmeno pirklys, privačiai studijavęs matematiką ir astronomiją. 1806 m. jis paliko komerciją ir tapo privačios observatorijos netoli Brėmeno inspektoriumi. Dirbdamas ten, jis savo publikacijomis atkreipė didelį mokslo bendruomenės dėmesį, ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl specialiai jam, dvidešimt septynerių metų astronomui, Karaliaučiuje buvo pastatyta observatorija. Tai įvyko žymaus Karaliaučiaus veikėjo Heinricho Ludwigo Nicoloviaus3 siūlymu ir Wilhelmo von Humboldto, tuo metu kaip Vidaus reikalų ministerijos slaptasis patarėjas vadovavusio kultūros ir švietimo skyriui, primygtinai reikalaujant.
Humboldtas 1809 m. gyveno Saturguso name (im Saturgusschen Hause) ir Karaliaučių pažinojo ne iš nuogirdų. Jis suprato, kad valstybės reikšmę lemia būtent moksliniai pasiekimai.
Iš pradžių planuota observatoriją įrengti pagrindiniame pilies bokšte, paskui – viršutiniame bibliotekos pastato aukšte Karaliaus gatvėje Neue Sorge.
Tačiau 1811–1813 m. „žvaigždžių stebėtojo bokštas“ buvo pastatytas ne centre ir ne į rytus nuo jo, o vakaruose. Jis buvo iškeltas ant vienos iš kalvų, liaudyje vadinamos Malūno kalnu (Windmühlenberg), bet oficialiai vadinamos Butterbergo bastionu (Butterberg, pažod. Sviesto kalnas), kurio istorija prasideda 1626 m., kai jis šioje vietoje atsirado pagal Valeriano Müllerio4 projektą. Iki bastiono čia stovėjo kartuvės, o vėliau – vėjo malūnas. Dabartinė Besselio aikštė iš pradžių jo garbei vadinosi Malūno aikšte.
Besselis su Danijos Danebrogo ordinu (dagerotipas, 1843).
Besselis atvyko į Karaliaučių 1810 m. Pakeliui jis aplankė didįjį matematiką Carlą Gaussą, kuris jam pasakė: „Taigi Jūs dabar profesorius Karaliaučiuje. Ten yra labai gabių žmonių – laikykitės kartu!“
Friedricho Besselio šeima (dagerotipas, 1843).
Senasis karo patarėjas Scheffneris5, Hippelio ir Kanto draugas, savo knygoje „Mano gyvenimas“ pasakoja apie observatorijos kertinio akmens padėjimą: „Užvakar (1811 m. gegužės 24 d.) man buvo pasiūlyta užmesti mentę kalkių skiedinio ant observatorijos, kuri turi būti pastatyta šalia Botanikos sodo, kertinio akmens. Į laiko kapsulę6, be trumpos pastabos apie dabartinę mokslo būklę Karaliaučiuje, buvo įdėtas ir šis trumpas mano eilėraštis:
Zur Zeit, da jeder Stand- und Messpunkt auf der Erde
Verrückt war, da sprach unser Friederich,
Der Recht und Wahrheit liebt: 'Es werde
Die Sternwart' hier gebaut, damit der Preuße sich
Am Himmel in das Laufen aller Sterne,
Ohn' sich zu irren, finden lerne.
Denn so lang' Bessels hier den Horizont beschauen,
Kann man ganz dreust den Sternen trauen».
Ši statyba neliko nepastebėta. Pasaulio užkariautojas Napoleonas 1812 m. ją laikė nesavalaike. Sakoma, kad jis ta proga pastebėjo: „Nejaugi Prūsijos karalius turi tiek laisvų pinigų, kad dabar gali sau leisti galvoti apie tokius dalykus?!“
Johanna, Friedricho Besselio žmona.
Observatorija buvo Besselio darbo vieta. Pats jis gyveno šalia, name, panašiame į nedidelę vilą. Šis namas liko observatorijos direktoriaus butu iki pat miesto sugriovimo anglų fosforinėmis bombomis 1944 m. rugpjūčio 29–30 d.
Besselio darbo kabinetas buvo observatorijos pastate.
Besselis taip suaugo su mūsų miestu, kad net atmetė labai garbingą pasiūlymą vadovauti Berlyno observatorijai.
Apie didžiojo mokslininko universalumą liudija tai, kad, be sferinės7 ir fizinės astronomijos, jis iki 1829 m. skaitė paskaitas apie grynąją matematiką8.
1829 m. balandį 45 metų Besselis priėmė pas save garsųjį Alexanderį von Humboldtą, kuris, būdamas 60 metų, leidosi į savo didžiąją Sibiro ekspediciją. Jis rašė savo broliui Wilhelmui: „Karaliaučius, 1829 m. balandžio 16 d.…
Čia gyvenu su linksmu ir maloniu Besseliu observatorijoje, kurią tu pastatei. Šįryt vėl atlikau su juo magnetinius stebėjimus“.
Didžiai gaila, bet 1846 m. kovo 17 d., pačiame jo mokslinės veiklos įkarštyje, cholera nutraukė iškilaus astronomo gyvenimą. Duobkasiams nereikėjo toli nešti karsto: Besselio palaikai buvo palaidoti Mokslininkų kapinėse (Königsberger Gelehrtenfriedhof) tiesiai priešais observatoriją.
O dėl Besselio asmenybės – turime glostantį senojo Scheffnerio 1816 m. įvertinimą (ten pat): „...labai patogioje vietoje pastatyta observatorija rado profesoriaus Besselio asmenyje nepataisomą astronomijos entuziastą“.
O 1846 m. daktaras Alexanderis Jungas9 pavadino jį „didžiausiu astronomu žemėje, kurio žvilgsnis prasiskverbia į didingus ir amžinai nepraeinančius tikslus“.
Besselio biustas, Friedricho Reuscho kūrinys, observatorijos sode.
Iš būdo Besselis buvo labai santūrus ir uždaras žmogus, tačiau jis nuoširdžiai globojo tuos studentus, kuriuos laikė gabiais ir tikslo siekiančiais.
XIX a. 5-ojo dešimtmečio liberaliajame studentų judėjime jis, nors ir labai santūriai, iš esmės stovėjo tokių žmonių kaip Rosenkranzas10, Burdachas11 ir Lobeckas12 pusėje.
Neilgai prieš XX a. pradžią observatorijos sode buvo pastatytas Besselio biustas. Skulptorius Friedrichas Reuschas (Friedrich Reusch), sukūręs daugybę skulptūrų Karaliaučiui, jį sumodeliavo ir išliejo iš bronzos. XX a. pradžioje buvo pastatyta Naujoji observatorija, iš kurios šaltomis naktimis taip pat buvo galima stebėti žvaigždynų judėjimą, nors, žinoma, ne taip sėkmingai, kaip tai savo laiku darė Friedrichas Besselis.
PASTABOS
1.Josephas Fraunhoferis (Joseph Fraunhofer; 1787 m. kovo 6 d., Štraubingas – 1826 m. birželio 7 d., Miunchenas) – vokiečių fizikas, optikas, išradėjas.
2.Heliometras – astrometrinis instrumentas nedideliems kampams dangaus sferoje matuoti. Jo pavadinimas kilęs iš pirminio jo naudojimo būdo – Saulės skersmens matavimo.
3.Georgas Heinrichas Ludwigas Nicolovius (1767 m. sausio 13 d. – 1839 m. lapkričio 2 d.) buvo aukšto rango Prūsijos ministerijos valdininkas, kurio kompetencijai daugiausia priklausė bažnyčios ir mokyklų reikalai.
4.Johannas Valerianas Mülleris (Johann Valerian Müller; gimė 1771 m. Marienwerderyje, Vakarų Prūsijoje; mirė 1839 m. Karaliaučiuje ) – vokiečių architektas ir Prūsijos statybos valdininkas Karaliaučiuje. Jis atstovavo paprastojo klasicizmo stiliui.
5.Johannas Georgas Scheffneris (1736 m. rugpjūčio 8 d. – 1820 m. rugpjūčio 16 d.), karo patarėjas, rašytojas, artimas Theodoro Gottliebo von Hippelio ir Immanuelio Kanto draugas.
6.Laiko kapsulė – tai ateities kartoms skirta žinia, kuri paprastai įdedama į vandeniui nepralaidžią talpą (kapsulę) ir įmūrijama į statomų pastatų, infrastruktūros objektų, paminklų ir pan. pamatus.
7.Sferinė astronomija, arba pozicinė astronomija, – astronomijos šaka, tirianti objektų padėties dangaus sferoje nustatymo būdus, juos stebint iš Žemės tam tikru laiko momentu ir tam tikroje vietoje.
8.Fundamentalioji matematika (grynoji matematika, teorinė matematika) – visiškai abstrakti matematika, fundamentalioji jos dalis, kuri, skirtingai nei taikomoji matematika, tiria abstrakčias struktūras, nesiedama jų su realaus pasaulio objektais (be kita ko, apima algebrą, geometriją, kombinatoriką ir kt.)
9.Alexanderis Jungas (Alexander Jung; gimė 1799 m. kovo 28 d. Rastenburge; mirė 1884 m. rugpjūčio 20 d. Karaliaučiuje) – vokiečių publicistas, literatūros istorikas, pasakotojas ir dainų autorius.
10.Johannas Karlas Friedrichas Rosenkranzas (Johann Karl Friedrich Rosenkranz; gimė 1805 m. balandžio 23 d. Magdeburge; mirė 1879 m. birželio 14 d. Karaliaučiuje, Prūsijoje ) – vokiečių filosofas. Jis buvo Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio mokinys.
11.Karlas Friedrichas Burdachas (Karl Friedrich Burdach; 1776 m. birželio 12 d., Leipcigas – 1847 m. liepos 16 d., Karaliaučius) – vokiečių anatomas ir fiziologas, Dorpato (1811–1814) ir Karaliaučiaus (nuo 1814) universitetų profesorius.
12.Christianas Augustas Lobeckas (Christian August Lobeck; 1781 m. birželio 5 d. – 1860 m. rugpjūčio 25 d.) – vokiečių klasikinės filologijos mokslininkas. 1814 m. perėmė retorikos ir antikinės literatūros katedros vadovavimą Karaliaučiuje ir jai vadovavo dvejus metus iki pat savo mirties.
NUOTRAUKOS
Bildarchiv Ostpreußen bildarchiv-ostpreussen.de.
ŠALTINIS
Ostpreußen-Warte / 01 vom Januar 1959
● Redakcijos pastaba: skaitykite VisitPrussia.com interviu su vokiečių ir ypač prūsų pasakų vertėja, mūsų nuolatine autore Tatjana Kolivai, kuri veda savo tinklaraštį, kuriame paskelbta begalė kitų jos verstų parabolių, legendų ir pasakų.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
