Haberbergas (Haberberg, išvertus – Avižų kalnas) driekiasi iš vakarų į rytus – nuo Karūnos gatvės (Kronenstraße, dabar Leninskio prospekto atkarpa nuo Pietų stoties iki Bagrationo gatvės) iki Friedlando vartų (Friedländer Thor). Aukštasis tiltas (Hohe Brücke) jungia Haberbergą su Gluosnių pylimu (Weidendamm, dabar Oktiabrskaja gatvė) Lomzės saloje (Lomse, dabar Oktiabrskio sala). Pietuose Haberbergo riba yra Haberbergo Pylimo gatvė (Haberberger Wallstraße). Per priemiestį driekiasi dvi ilgos lygiagrečios gatvės – Žemutinis Haberbergas (Unterhaberberg, Bagrationo g.) ir Aukštutinis Haberbergas (Oberhaberberg, Bogdano Chmelnickio g.), sujungtos skersgatviais. Rytinėje dalyje abi jos išeina į Mėsos turgų (Viehmarkt).
Iš pradžių Haberbergas buvo nedidelis kaimelis, priklausęs Vokiečių ordinui (Deutscher Orden). Jo pagrindinė gatvė buvo dabartinis Žemutinis Haberbergas.
Piečiausi „innerštato“ rajonai Haberbergas ir Alter Gartenas Karaliaučiaus miestų, slobodų ir rajonų iki jų sujungimo 1724 metais žemėlapio rekonstrukcijoje.
1522 metais Ordinas padovanojo kaimą Kneiphofo (Kneiphof) gyventojams už jų ištikimybę per 1520–21 metų karą su Lenkija.
Žemutinis Haberbergas – pagrindinė rajono gatvė.
Rytuose, kur dabar yra Mėsos turgus, anksčiau stūksojo kalva, tenkinusi Kneiphofo smėlio poreikius, ką liudija kaimyninių Smėlio skersgatvių pavadinimas (1–3. Sandgasse, dabar Bolšaja ir Malaja Pesočnaja gatvės).
Į rytus nuo dabartinio Mėsos turgaus iki Neuendorfo miestelio (Neuendorf, dabar teritorija prieš Jemeljanovo gatvės sankryžą su Aplinkkeliu), esančio už Friedlando vartų, ant Prieglaus (Pregel) kranto seniau augo didelis ąžuolynas, dabar visiškai išnykęs. Vietos ąžuolai daugiausia buvo panaudoti gatvių pylimams statyti Vorstadte (Vorstadt).
Iš vakarų prie Haberbergo šliejasi Alter Garteno kaimas, kuris driekiasi iki Nasser Garteno gyvenvietės (Nasser Garten).
1626 metais buvo supiltas tvirtovės pylimas, padalijęs Nasser Garteną į Senąjį ir Naująjį. Naujasis – tai dabartinis Nasser Gartenas, o Senasis, atsidūręs pylimų žiedo viduje, tapo Alter Gartenu (Alter Garten).
„Sodo“ pavadinimas aiškinamas tuo, kad čia buvo daugybė daržų, aprūpinusių daržovėmis visą miestą. Iškart už miesto pylimo esantis Nasser Gartenas iki šiol (1895) valdomas iš Karaliaučiaus.
(Žodį „Nasser“ galima išversti kaip „drėgnas“, „šlapias“. Atitinkamai visas pavadinimas verčiamas kaip Drėgnasis sodas. Alter Garten išvertus reiškia Senasis sodas – red.)
Ši miesto dalis dažnai nukentėdavo nuo gaisrų. 1520 metais, per karinį konfliktą su Lenkija, įėjusį į istoriją kaip Raitelių karas (Reiterkrieg), artėjant priešo būriams, Kneiphofo gyventojai patys sudegino Nasser Garteno ir Vorstadto priemiesčius – iki Aplinkinio griovio (Zuggraben). 1775 metų gegužės 10 dieną, Atgailos dieną (Bußtag), gaisras vėl viską čia pavertė pelenais: sudegė Haberbergas iki Gluosnių pylimo, Tolimasis Vorstadtas (Hintere Vorstadt), Alter Gartenas, Nasser Gartenas. Išliko tik Haberbergo bažnyčia (Haberberger Kirche). Nuostoliai buvo įvertinti milijonu talerių.
Haberbergo bažnyčios smailė kyšo iš už tvirtovės pylimų.
Rajonas skurdus įžymybių. Reikšmingiausias jo statinys – Haberbergo bažnyčia. Ji buvo pradėta statyti 1526 metais kaip Katedros (Königsberger Dom) dukterinė bažnyčia.
Haberbergo bažnyčia ir medinė Hanso von Sagano skulptūra.
Iš pradžių tai buvo koplyčia, pastatyta už Kneiphofo gyventojų aukas. 1653 metais aplink ją pradėta statyti bažnyčia. Statyba vyko lėtai ir baigėsi tik 1683-aisiais.
Visą naujosios bažnyčios statybos laiką senoji koplyčia liko tarsi dėkle, ir ji buvo išardyta tik baigus statybą. 1652 metais susikūrė savarankiška Haberbergo bažnytinė bendruomenė, ir ryšys su Katedros bendruomene nutrūko. 1747 metais bažnyčia visiškai sudegė, į ją trenkus žaibui, ir buvo atstatyta dabartiniu pavidalu 1753–55 metais. 1783 metais į ją vėl trenkė žaibas, tačiau gaisro neįvyko. Po to ant bažnyčios buvo įrengtas žaibolaidis – pirmasis Karaliaučiuje.
Bažnyčios ilgis – 57 metrai, plotis – 27 metrai, stogo aukštis – 36 metrai.
Gipsinius lubų skliautus remia 14 piliastrų iš švediško akmens, išdėstytų dviem eilėmis. Smailiaarkiai langai atsirado tik 1853 metais. Labai įdomus altorius, gausiai papuoštas drožiniais ir tapyba; jis buvo pašventintas 1766 metais ir kainavo 2 976 guldenus.
(Bažnyčia stovėjo sklype, kuriame dabar yra Menų namai, senbuviams žinomi kaip kino teatras „Oktiabr“ – red.)
1756 metais bažnyčioje buvo įrengti Kasparini (Kasparini) darbo vargonai. Bokšto aukštis nuo papėdės iki viršutinio taško – 77 metrai. Paauksuota angelo figūra ant jo smailės yra 2,2 metro aukščio ir 75 kilogramų svorio vėtrungė. Ji buvo įrengta 1774 metais ir iš naujo paauksuota 1820-aisiais.
Aukštutiniame Haberberge tramvajaus bėgių nebuvo, tačiau jis buvo platesnis už Žemutinį.
Bažnyčios kapinių tvoros išorinėje sienoje dėmesį patraukia įstrigęs patrankos sviedinys. Šalia esantis užrašas skelbia: „1807 m. birželio 14 d. prancūzų bombardavimo atminimui“.
Smėlio skersgatvis išsaugojo savo pavadinimą iki mūsų laikų.
Kapinėse prie bažnyčios, bevardžiuose kapuose, ilsisi trys kunigaikščio Albrechto (Albrecht von Brandenburg-Ansbach, 1490–1568) patarėjai – Funckas, Schnelle ir Horstas (Funcke, Schnelle, Horst), 1566 metais padėję galvas ant ešafoto už dalyvavimą avantiūristo Skalicho (Paul Skalich / Stanislav Pavao Skalić, 1534–1573) intrigose. Naujosios Haberbergo bendruomenės kapinės yra už Brandenburgo vartų (Brandenburger Thor), netoli Schönbuscho (Schönbusch).
(Šių kapinių vietoje buvo įrengtas Baltijos parkas, buvęs Jurijaus Gagarino vardo parkas – red.)
Netoli bažnyčios yra senoji pompa (alte Pumpe), kurią dar visai neseniai puošė iš medžio išdrožta figūra. Žmonės ją vadino Hansu von Saganu (Hans von Sagan). Padavimas byloja, kad per karą su Lietuva 1370 metais Rūdavos mūšyje (Rudau, dabar Melnikovo gyvenvietė) pergalę Vokiečių ordinui atnešė batsiuvio pameistrys iš Kneiphofo Hansas von Saganas.
Nors ir sužeistas į koją, jis drąsiai pagriebė nukritusią vėliavą ir taip įkvėpė nedidelę Ordino kariuomenę, o tai nulėmė mūšio baigtį jos naudai. Dėkodamas už tai, didysis magistras per Sekmines pakvietė Kneiphofo piliečius į pilį šventinės vakarienės, ir tai tapo miesto tradicija.
Toks paprotys iš tiesų buvo. Tačiau šventė greičiausiai buvo rengiama dėl kitų priežasčių nei pirmiau pateikta istorija, be to, Rūdavos mūšis įvyko ne Žengimo į dangų dieną, o Didžiosios gavėnios išvakarėse. Kasmetinė alaus degustavimo ceremonija pilyje – Schmeckbier (Schmeckbier) – greičiausiai siekia vietos salyklo aludarių gildijos tradicijas: kadangi Ordinas pilyje turėjo savo aludarę, ten kasmet buvo rengiama šventinė degustacija miesto kolegoms, o miesto aludariai atsakydami kviesdavo Ordino bičiulius su jų vadovybe į panašią šventę. Paskutinį kartą metraščiai mini alaus vakarėlį pilyje 1619 metais, kai Prūsijoje į valdžią atėjo kurfiurstas Jurgis Vilhelmas.
(Trisdešimties metų karas (1618–48), kuris beveik nuniokos Prūsiją, jau buvo prasidėjęs, tačiau mažai kas suprato, kiek jis truks ir prie ko prives. Neabejotinai ši ir kitos viduramžių tradicijos nutrūko dėl jo atneštų nelaimių – red.)
Mėsos turgus, antrame plane matyti Aukštojo tilto prižiūrėtojo namelis.
Beje, legendos apie Hanso von Sagano žygdarbį tikroviškumas taip pat kelia daug klausimų. Nors XVI a. kronikose šis vardas minimas įvairių istorinių epizodų aprašymuose, tačiau tik kaip Kneiphofo miestiečių atstovo.
Liuterio bažnyčia buvo pastatyta Mėsos turguje XX amžiuje.
Kartais jis vaizduojamas kaip riterio šarvais vilkintis Kneiphofo herbo skydininkas. Liaudies didvyrio atvaizdas buvo ant senųjų Krautuvių vartų (Krämerthor). O jo figūra ant senojo šulinio nedarė tokio įspūdžio, kokio tikėjosi ją pastatę žmonės.
Daugelis netgi mano, kad ant šulinio buvo šventasis Florijonas (heiligen Florian) – globėjas nuo gaisrų, kurio figūra tradiciškai puošia šulinius daugelyje katalikiškų šalių. Kiti figūroje įžvelgia apibendrintą XVII a. kostiumu vilkinčio vėliavnešio atvaizdą ir laiko jį paprasčiausiu dekoratyviniu sprendimu, be jokio panašumo į ką nors.
Žemutinio Haberbergo gatvėje, name Nr. 25, yra kurčnebylių mokymo įstaiga (Ostpreußische Vereins-Taubstummenanstalt), išsilaikanti daugiausia iš privačių aukų.
Rytinėje Mėsos turgaus dalyje, apsuptoje didelių ir negražių pastatų, prieš naujausius tvirtovės įtvirtinimus stovėjo senieji Friedlando vartai.
Senųjų pylimų ir griovių liekanų šiandien galime rasti, jei patrauksime Grothe’s maudyklos (Grotheschen Schwimmanstalt) – didžiausios ir seniausios iš Prieglaus maudyklų – link.
Netoli maudyklos yra miesto administracijai priklausanti aliejaus saugykla (Ölzmagazin). Ji buvo pastatyta 1812 metais kaip lauko kepykla, tačiau 1814-aisiais pastatas pereina miesto žinion ir tampa sandėliu.
(Senieji tvirtovės statiniai anksčiau ėjo maždaug dabartine Olštyno gatve – red.)
Friedlando vartai pavadinti Friedlando miestelio (Friedland, dabar Pravdinsko miestas) garbei, nes kelias jo link eina pro juos. Kaip ir kiti miesto vartai, Friedlando vartai sumūryti iš plytų ir papuošti smiltainio figūromis. Iš vidinės pusės juos puošia grafo Friedricho von Zollerno (Friedrich von Zollern, 1325–1368) figūra, o iš išorinės – Vokiečių ordino didžiojo magistro Siegfriedo von Feuchtwangeno (Siegfried von Feuchtwangen, 1273–1311) figūra.
Friedrichas von Zollernas – Prūsijos karališkosios dinastijos atstovas. Buvo Balgos pilies komtūras. Per 1410 metų liepos 15 dienos Žalgirio (Tannenbergo) mūšį, kuriame Ordinas pralaimėjo, buvo tarp tų, kuriems pasisekė likti gyviems.
Siegfriedas von Feuchtwangenas buvo Vokiečių ordino didysis magistras 1303–11 m. 1309 metais perkėlęs savo rezidenciją iš Venecijos į Marienburgą (dabar Malborko miestas Lenkijoje), gerokai pakeitė šį miestą į gera.
Friedlando vartai.
Haberbergo Pylimo gatve (Haberberger Wallstraße) eisime palei pylimus, pro įvairius karinius statinius ir priartėsime prie Brandenburgo vartų.
Brandenburgo vartai.
Geležinkelio estakada priešais Brandenburgo vartus, pastatyta 1920-aisiais.
Savo pavadinimą vartai gavo nuo nedidelio Brandenburgo miestelio prie marių (Brandenburg, dabar Ušakovo gyvenvietė). Iš vidinės pusės vartai papuošti generolų Hermanno von Boyeno (Hermann von Boyen, 1771–1848) ir Ernsto von Asterio (Ernst Ludwig von Aster, 1778–1855) portretais.
(Kelias pro šiuos vartus, be to paties pavadinimo kaimo ant marių kranto, vedė Brandenburgo markės kryptimi – red.)
Hermannas von Boyenas 1813 metais kaip trečiojo armijos korpuso generalinio štabo viršininkas dalyvavo Großbeereno, Dennewitzo ir Leipcigo mūšiuose, 1814 metais – Laono ir Paryžiaus mūšiuose, kurie jam atnešė šlovę. Vėliau dalyvavo kuriant naująją Prūsijos kariuomenę ir vadovavo Prūsijos karo ministerijai. Ypatingu jo nuopelnu laikomas landvero (liaudies sukarintos pajėgos) sukūrimas.
Ernstas Ludwigas von Asteris pasiekė antrojo armijos korpuso Prūsijos generalinio štabo viršininko laipsnį. Pasižymėjo 1815 metais Ligny ir Vaterlo mūšiuose. Paskui tarnavo generaliniu inspektoriumi tvirtovių statyboje.
Senieji Brandenburgo vartai buvo dabartinio pylimo ribose, Brandenburgo vartų gatvės (Brandenburger Thorstraße) gale. Jie buvo tinkuoti ir dažyti geltonai. Jie turėjo tik vieną pravažiavimą. Priešais juos stovėjo Kneiphofo šaulių namai (Schießhaus der Kneiphöfer).
Toje pačioje gatvėje, name Nr. 4b (gatvė neišliko, ji buvo vakarinis Olštyno gatvės tęsinys), kuri eina pro Haberbergo bažnyčią ir tęsiasi Aukštutinio Haberbergo gatve, yra 1867 metais pastatyti Provincijos aklųjų namai (Provinzial-Blinden-Unterricht-Anstalt). Čia juos moko ne tik rašyti, skaičiuoti ir skaityti, bet ir muzikos, pynimo bei kitų amatų. Visi pagaminti dirbiniai parduodami. Pajamos atitenka įstaigai.
Nuotraukos puslapyje: Bildarchiv Ostpreußen / bildarchiv-ostpreussen.de.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
