Heiligenkreutz pirmą kartą paminėtas 1260 metais. Pasak legendos, užkariaujant Sudau (Zudau) sritį, besitęsusią nuo Baltijos jūros iki Pobetheno / Pobethen (Romanovas), čia buvo pastatytas pirmasis kryžius. Šiam įvykiui atminti 1353 m. gruodžio 24 d. Sembos vyskupas Jacobus (m. 1358) Heiligenkreutze pradėjo statyti koplyčią, vėliau tapusią vietos bažnyčia. Iš čia kilęs ir kaimo pavadinimas: Heiligenkreutz (vok. Heiligen Kreutz) išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „Šventasis Kryžius“. XIV amžiuje Heiligenkreutz priklausė Sudau kameramtui.
1767-aisiais bažnyčioje kilo gaisras, po kurio ji buvo kapitališkai suremontuota. 1785 m. Heiligenkreutz klasifikuojamas kaip „kulmiškasis“ dvaras ir bažnyčia (Cölmisch Gut, Kirche) su devyniais namų ūkiais. Iki 1818 metų namų ūkių skaičius nepasikeitė, tačiau dabar gyvenvietė turėjo karališkojo ir „kulmiškojo“ kaimo, kitaip tariant, karališkojo kaimo su nuosavybe pagal viduramžių Kulmo teisę, statusą (Königliches und Cöllmisch Dorf). 1832 m. Heiligenkreutzo bažnyčioje įrengti vargonai. 1869-aisiais bažnyčios pastatas išplėstas.
XIX a. Heiligenkreutz administraciškai susidėjo iš „kulmiškojo“ Heiligenkreutzo dvaro ir Heiligenkreutzo klebonijos ūkio (Pfarrhof).
A. Lemkės svečių namai Heiligenkreutze.
Heiligenkreutzo dvaras nuo 1867 m. sudarė gutsbezirką Žuvininkų / Fischhausen apskrityje (1939 m. sujungtoje į Sembos / Samland landkreisą) ir priklausė Heiligenkreutzo parapijai. 1871 metais Heiligenkreutzo dvare buvo penki gyvenamieji namai, kuriuose gyveno 18 šeimų. 1874-06-13 Heiligenkreutzo gutsbezirkas buvo įtrauktas į įsteigtą Heiligenkreutzo amtsbezirką. 1879-aisiais Heiligenkreutzo dvarui priklausė 357 ha žemės (40-a vieta tarp 140 apskrities gutsbezirkų), metinis grynasis pelnas siekė 3500 markių (55-a vieta apskrityje). 1899-05-26 Heiligenkreutzo dvaras neteko savarankiškumo ir kaip palivarkas buvo įtrauktas į sudarytą Palmnickeno / Palmnicken (Jantarnas) gutsbezirką. 1928-09-30 Heiligenkreutzo palivarkas ir kaimas tapo viena gyvenviete.
Heiligenkreutzo klebonijos ūkis turėjo dvaro statusą ir nuo 1867 metų sudarė gutsbezirką Žuvininkų apskrityje. 1871-aisiais Heiligenkreutzo klebonijos ūkyje buvo penki gyvenamieji namai, kuriuose gyveno septynios šeimos ir vienas viengungis. 1874 m., sudarant Heiligenkreutzo amtsbezirką, klebonijos ūkio statusas nebuvo apibrėžtas; tik 1904-02-12 valdžios sprendimu jis gavo kaimo bendruomenės statusą ir tada pat buvo įtrauktas į Heiligenkreutzo amtsbezirką kaip visateisis subjektas. Tačiau jau 1911-10-23 Heiligenkreutzo bendruomenė buvo panaikinta ir įtraukta į Palmnickeno (Jantarnas) gutsbezirką. 1928-09-30 Heiligenkreutzo kaimas buvo sujungtas su Heiligenkreutzo palivarku, o sujungtas kaimas iš Palmnickeno (Jantarnas) gutsbezirko perėjo į Wangnickeno (Jantarovka) bendruomenę. Tuo pačiu metu Bersnickeno / Bersnicken (Jagodnoje) gutsbezirkas buvo panaikintas ir taip pat įtrauktas į Wangnickeno (Jantarovka) bendruomenę. 1928-12-01 Wangnickeno (Jantarovka) kaimo bendruomenė pervadinta Heiligenkreutzo bendruomene.
Heiligenkreutzo amtsbezirkas. 1874-04-13 Žuvininkų apskrityje buvo įsteigtas Heiligenkreutzo amtsbezirkas Nr. 42, į kurį įėjo penkios kaimo bendruomenės: Bieskobnicken (Ochotnoje), Groß Hubnicken (Siniavinas), Ihlnicken (Sarajevas), Klein Hubnicken (Klenovoje) ir Wangnicken (Jantarovka), taip pat du gutsbezirkai: Bersnicken (Jagodnoje) ir Heiligenkreutz (Krasnotorovka). 1904-02-12 Heiligenkreutzo parapija gavo kaimo bendruomenės statusą, o Heiligenkreutzo palivarkas ėmė priklausyti amtsbezirkui kaip Palmnickeno (Jantarnas) gutsbezirko dalis. 1910-05-25 Groß Hubnicken ir Klein Hubnicken bendruomenės perėjo į Palmnickeno (Jantarnas) amtsbezirką. 1911-10-23 Heiligenkreutzo bendruomenė buvo panaikinta ir įtraukta į Palmnickeno gutsbezirką. 1928-09-30 Bersnickeno gutsbezirkas buvo panaikintas ir įtrauktas į Wangnickeno bendruomenę, į kurią taip pat perėjo Heiligenkreutzo kaimas. 1928-12-01 Wangnickeno bendruomenė pervadinta Heiligenkreutzo bendruomene. Po šių pokyčių Heiligenkreutzo amtsbezirką sudarė dvi kaimo bendruomenės: Bieskobnicken (Ochotnoje) ir Heiligenkreutz (Krasnotorovka). Vėliau jo sudėtis nesikeitė iki 1945 metų.
Mokykla ir paštas Heiligenkreutze buvo viename pastate (nuotraukoje).
1947 m. lapkričio 17 d. Heiligenkreutz pervadintas Krasnotorovkos gyvenviete.
Iš pradžių ji įėjo į Jantarnojaus kaimo tarybą. 1955-aisiais Krasnotorovkoje buvo 25 namai. 1959–60 m., panaikinus Jantarnojaus kaimo tarybą, Krasnotorovka tapo naujos kaimo tarybos centru, tačiau ši netrukus buvo panaikinta. Nuo 1960 metų – Povarovkos kaimo taryboje. XX a. septintajame dešimtmetyje bažnyčia, anksčiau paversta klubu, buvo sugriauta po dar vieno gaisro. 1984 m. gyvenvietėje veikė pieno prekių ferma. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje Krasnotorovkos gyvenvietėje veikė mokykla, tačiau vėliau ji buvo uždaryta. 2020 metais gyvenvietėje yra 88 gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai.
Lankytinos vietos: bažnyčios pamatai (1353).
Gyventojų skaičiaus kaita: 1984 – 240, 2002 – 639, 2010 – 610, 2012 – 584 gyventojai.
Heiligenkreutzo gutsbezirko gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 61, 1867 – 109, 1871 – 117, 1885 – 118, 1895 – 116 gyventojų.
Heiligenkreutzo klebonijos ūkio ir bendruomenės gyventojų skaičiaus kaita: 1818 – 61, 1867 – 44, 1871 – 37, 1885 – 15, 1895 – 49, 1905 – 40, 1910 – 0, 1925 – 408, 1933 – 431, 1939 – 429 gyventojai.
Heiligenkreutzo gutsbezirko gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 117 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 28, raštingi – 65 (75 %).
Heiligenkreutzo klebonijos ūkio gyventojų sudėtis 1871 m.: visi 37 – evangelikai, vaikai iki 10 metų – 9, raštingi – 22 (79 %).
Papildomai
Heiligenkreutzo parapijos sudėtis: Alt Katzkeim (Tolbuchinas, vėliau Barkasovas), Bersnicken (Jagodnoje), Bieskobnicken (Ochotnoje), Birkenhof (Storoževoje), Brüsterort (Majakas), Finken (Molodogvardeiskoje), Groß Dirschkeinm (Donskoje), Groß Kuhren (Primorje), Grünwalde (54°53'29'' š. pl. 20°04'24'' r. ilg.), Ihlnicken (Sarajevas), Katzkeimo girininkija / Forsthaus Katzkeim (Storoževoje), Klein Kuhren (Filinas), Klycken (Kliukvennoje), Kreislacken (Bakalinas), Mandtkeim (Maiskis), Marscheiten (Marjinskoje), Neu Katzkeim (Barkasovas), Nöttnicken (Prislovas), Rosenort (54°57'20'' š. pl. 19°58'46'' r. ilg.), Schalben (Orechovas), Wangnicken (Jantarovka), Wilhelmshorsto girininkija / Forsthaus Wilhelmshorst (54°53'25'' š. pl. 20°03'24'' r. ilg.), Woydiethen (Listovoje), Zapelwipp (54°56'01'' š. pl. 19°58'18'' r. ilg.).
Nuotraukos: bildarchiv-ostpreussen.de.
Iš rusų kalbos išversta naudojant DI (Claude, Anthropic), 2026 m. spalis.
